mažmeninė prekyba

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu - prekyba Lietuvoje išaugo 7,6 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Slovėnijoje (16,8 proc.) ir Liuksemburge (12,9 proc.). Latvijoje mažmeninė prekyba per metus ūgtelėjo 1,2 proc., Estijoje - 1,6 procento.

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį.  2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.

Praeitais metais į Lietuvos rinką žengęs mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ vis dar bando įsitvirtinti šioje šalyje. Norint susidaryti vaizdą, ar Lietuvos gyventojai priima naująjį prekybos tinklą, „Lidl“ rengia pirkėjų apklausas ir dalinasi jų rezultatais.   Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujausios apklausos metu, atsakydami į klausimą apie kasdienius apsipirkimo įpročius 11 proc. Lietuvos „Lidl“ parduotuvėse kalbintų pirkėjų nurodė apsiperkantys tik šiame prekybos tinkle.

Kaip visai neseniai parodė „Eurobarometro“ apklausa, dauguma lietuvių mano, kad didžiausia problema Lietuvoje yra per aukštos kainos. Tuo skuba naudotis Lietuvai priešiškos jėgos, socialiniuose tinkluose skleisdamos realybės neatitinkančius palyginimus tarp kainų Lietuvoje ir užsienyje. Dažnu taikiniu tampa ir prekybos centrai, neva taikantys per didelius antkainius ir taip atimdami paskutinį skatiką iš vargšo Lietuvos gyventojo.

Suomijos įmonei „S-grupė“ priklausantis „Prisma“ prekybos tinklas, Lietuvoje valdantis po dvi parduotuves Vilniuje ir Kaune, keičia savo komunikacijos strategiją ir reklaminį šūkį. Su naująja koncepcija „Kalbame šeimoms", anot tinklo atstovų, bus siekiama į savo pirkėjų auditoriją aktyviau įtraukti šeimas, vertinančias kokybę, patrauklias kainas ir išskirtines prekes.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie antkainiai ir nuo ko jie priklauso. Antkainius skaičiuoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, tačiau tai – atskirų prekių grupių statistika.

Mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ valdanti Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“ oficialiai patvirtino, kad derasi dėl Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Iki“ įsigijimo. Apie derybas su „Iki“ tinklą valdančios bendrovės „Palink“ savininkais penktadienį pranešė „ICA Gruppen“. Bendrovė pabrėžė, kad susitarimas dėl „Iki“ tinklo dar nėra pasiektas ir dar negalima pasakyti, kad derybos baigsis sėkmingai.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas, „Lidl“ rugsėjį turėjo 8,4 proc. mažmeninės prekybos rinkos ir pranoko išankstines tyrimo bendrovių prognozes, kuriose šiam tinklui buvo numatyta ne didesnė nei 6 proc. dalis. Birželį, kai „Lidl“ startavo, jo rinkos dalis buvo šoktelėjusi iki 11 proc. Reikšmingiausia prekybininkė išlieka „Maxima“, kuriai rugsėjį priklausė 45,5 proc. rinkos, rodo tyrimų bendroves „Baltmi“ duomenys.

Statistikos departamentas skelbia, kad tiek per mėnesį, tiek per visus metus išaugo mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Tačiau džiaugiasi ne visi. Įmonių prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta palyginamosiomis kainomis per metus sumažėjo beveik 2 proc. Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,4 proc. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2016 m. rugpjūčio mėn. sudarė 853,2 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2016 m. liepos mėn.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Birželis prekybininkams buvo sėkmingas – Lietuvoje mažmeninės prekybos apyvartos, palyginti su praėjusiais metais paaugo 6,2 proc. Prasidėjus vasarai, galima pastebėti maisto ir gėrimų pardavimų pagyvėjimą, tuo tarpu apsipirkimai specializuotose parduotuvėse, kuriose dažniausiai prekiaujama aukštesnės klasės maisto produktais, gan stipriai nukrito. Ne maisto prekių apyvartos augimas taip pat sulėtėjo.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

  Šią savaitę finansų rinkų dalyviai atidžiai seks įvykius JAV, kur laukiama naujausių duomenų iš darbo rinkos. Taip pat jie nagrinės euro zonoje ir Kinijoje skelbiamus reikšmingus rodiklius. Naujienos iš JAV darbo rinkos Šią savaitę JAV bus skelbiami net keli svarbūs darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad balandį šioje šalyje buvo sukurta 210 tūkst. naujų darbo vietų. Galima palyginti: kovo mėn. šis skaičius siekė 195 tūkst.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 kartų. „Ecommerce Foundation“ duomenimis, visos elektroninės prekybos apyvarta Europoje kasmet išauga vidutiniškai 15 proc.

Atidarius „Lidl“ logistikos centrą, jau kalbama ir apie parduotuvių atidarymą. Svarstoma ar tikrai sulauksime mažesnių kainų bei kokios produkcijos galėsime įsigyti. Vis dėlto, miestų merai mano, kad šiam Vokietijos gigantui nebus taip lengva suformuoti savo pirkėjų ratą. Kalbintų merų nuomone, „Lidl“ atidarymo labiau laukia verslai nei gyventojai. Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius nurodo, kad to priežastis, jog bent jau Kėdainiuose ir taip nemažas skaičius maisto prekių parduotuvių.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Metinis mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje toliau išlieka vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Per metus - praėjusių metų gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu - prekyba Lietuvoje išaugo 4,1 proc., o per mėnesį - palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,3 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis metinis augimas buvo tik Rumunijoje (14,3 proc.), Airijoje (6,1 proc.), Estijoje (5,8 proc.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) nagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo gerokai apriboti alkoholio prekybą – 3 valandomis sutrumpinti mažmeninės prekybos alkoholio laiką, numatyti, kad stiprus alkoholis būtų pardavinėjamas tik specializuotose parduotuvėse, į kurias negalėtų patekti nepilnamečiai.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn., augo mažmeninės prekybos bei maitinimo įmonių apyvarta. Mažmeninės prekybos* įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. liepos mėn. sudarė 2 570,1 mln. litų ir, palyginti su birželio mėn., padidėjo 7,2 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – išliko tokia pati), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2013 metų balandžio mėnesio, palyginti su 2012 metų balandžio mėnesiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo, tačiau buvo mažesnė nei 2013 m. kovo mėnesį. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. balandžio mėn. sudarė 2 210,2 mln. litų ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 3,1 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 0,8 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Per dvidešimt metų mažmeninės prekybos patirties turintis švedas Christianas Wijkstromas džiaugiasi lietuvių darbuotojų greičiu, stebisi, kodėl mums reikia 40 lygintuvų rūšių, o išsiskirti iš konkurentų bando žmonėmis. „Konkurencija Lietuvoje – milžiniška. Ypač turint omenyje, kad šalyje yra 3 mln. gyventojų ir šis skaičius mažėja“, – nuo pat pradžių tikina trečius metus maisto parduotuvių tinklo „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas einantis Ch. Wijkstromas.

Ateinančiais metais mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės tikisi pardavimo ir eksporto augimo. Kad pardavimai augs daugiau negu 15 proc., prognozuoja 16 proc. Lietuvos, 19 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos įmonių. Eksporto veiklos prognozės visose Baltijos šalyse taip pat panašios: eksporto augimo dabartinėse rinkose ar plėtros naujose Lietuvoje ir Estijoje tikisi apie 36 proc., Latvijoje - 34 proc. mažų ir vidutinių įmonių.

Šių metų spalį, palyginti su 2011 m. spaliu, augo mažmeninės prekybos, prekybos variklinėmis transporto priemonėmis ir maitinimo įmonių apyvarta. Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis, informuoja, jog mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) šių metų spalį sudarė 2 326,5 mln. litų ir, palyginti su rugsėju, padidėjo 5,1 proc.

Kompanijos „Apple Store“ analitikai suskaičiavo, kaip efektyviai mažmeniniai prekybos tinklai panaudoja savo parduotuvių erdvę. Paaiškėjo, kad „Apple“ pajamos ataskaitiniu laikotarpiu siekė kiek daugiau nei 6 tūkst. dolerių vienai kvadratinei pėdai. „iPad“ gamintoja dideliu atotrūkiu aplenkė juvelyrikos tinklą „Tiffany & Co“ (3 tūkst. dolerių) ir drabužių pardavėją „Lululemon Athletica“ (1,9 tūkst.

Konkurencija mažmeninės prekybos rinkoje – sveikintina, bet dabartinę padėtį galima sulyginti su bėgimo varžybomis, kuriose dalyvauja ir keli dviratininkai. Apie mažmeninės prekybos naujoves, investicijas ir aršią prekybos tinklų konkurenciją praėjusią savaitę vykusiame Baltijos investuotojų forume kalbėjomės su „Rimi Lietuvos“ generaliniu direktoriumi Christianu Wijkstromu.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ iki spalio pabaigos pirmąją kavinę atidarys ir Indijoje, praneša AP. Kavinė bus gana prašmatniame Mumbajaus rajone, kuriame jau įsikūrusi mados namų „Hermes“ parduotuvė. „Starbucks“ Indijoje veiklą vykdo per bendrą įmonę su„Tata Global Beverages“, pavadinimu „Tata Starbucks Ltd.“. Bendros įmonės atstovai sausį sakė, kad iki metų pabaigos Indijoje bus 50 „Starbucks“ kavinių.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrojo šių metų ketvirčio nefinansinių įmonių pajamos buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius pabrėžia, kad nei teigiamų, nei neigiamų netikėtumų įmonių finansiniai rodikliai neatskleidė, o dauguma įmonių šiuo metu dirba stabiliai ir veiklos lėtėjimo ženklų nerodo. Įmonių pelnas vidutiniškai padidėjo 1,1 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai.

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos” grupė pagal franšizės sutartį su „Burberry„ atidaro 315 kv.m šio prekės ženklo parduotuvę Latvijos sostinės Rygos centre, Elizabetes gatvėje. Tai antroji „Burberry“ parduotuvė Baltijos šalyse. „Burberry" parduotuvė pristatys Burberry London, Burberry Brit vyrų bei moterų kolekcijas, aksesuarų liniją, akinius, kosmetiką ir laikrodžius.

Mažmeninės prekybos1 įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo. Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, mažiau įmonių teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: pablogėjimą nurodė 16 proc. (prieš mėn. - 30 proc.), pagerėjimą - 17 proc. (prieš mėn. - 27 proc.) apklaustųjų.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) liepos mėn. sudarė 2294,1 mln. litų ir, palyginti su birželiu, padidėjo 4 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - 1,3 proc.). Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4,5 proc., o prekiaujančių ne maisto prekėmis - 4,7 proc.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) 2012 m. gegužės mėn. sudarė 2230,5 mln. litų ir, palyginti su balandžio mėn., padidėjo 7,2 pro­cento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką – 1,1 proc.

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas pirmą kartą istorijoje akcininkams išmokėjo 589 082 litų dividendų. Pasak Lietuvos pašto generalinės direktorės Linos Minderienės, Lietuvos paštas po ketverių metų pertraukos uždirbo pelno. Audituotais duomenimis, uždirbta 736 tūkst. litų grynojo pelno. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) buvo teigiamas - 9 411 tūkst. Lt. Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 183 mln. litų.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) 2012 m. balandžio mėn. sudarė 2087,5 mln. litų ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 0,8 pro­cento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką – 0,6 proc.

Prancūzijos kompanija „Carrefour“, didžiausia Europoje mažmeninės prekybos bendrovė, atleido savo vykdomąjį direktorių Larsą Olofssoną. L. Olofssoną šiame poste pakeis Georges Plassatas, kuris naująsias pareigas pradės eiti nuo birželio 18 dienos. Priimti tokį sprendimą paskatino nepatenkinami korporacijos finansiniai rodikliai. Nuo 2009 m. sausio, kai L. Olofssonas buvo paskirtas direktoriumi, „Carrefour“ neteko apie 7 mlrd. eurų rinkos vertės.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2011 metais apsilankė 45,8 mln. svečių – 2 proc. (1 mln.) daugiau nei 2010-aisiais. „2011 m. buvo toliau jaučiamas laipsniškas mažmeninės prekybos rinkos atsigavimas, kuris prasidėjo 2010 m. antroje pusėje.

„Konkurencija prekybos tinklų rinkoje – labai įtempta“, – sako „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos centrus, generalinis direktorius Marcelis Harasztis. Tačiau dažnai jo veidą nušviečianti šypsena patvirtina, kad tokios žaidimo taisyklės jam priimtinos. Prekybos tinklus valdyti M. Haraszčiui – ne naujiena. Panašų darbą jis jau dirbo Austrijoje, iš kurios yra kilęs, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.