maudynės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyrius informuoja apie nustatytus 5 susirgimus cerkariniu dermatitu asmenims, kurie maudėsi Dusios ežere rugpjūčio paskutiniosiomis dienomis. Susirgusiųjų šeimos nariai taip pat turėjo susirgimo simptomų – niežulys ir bėrimas, tačiau į medikus nesikreipė.

Karštą savaitgalį maudynės mirtimi pasibaigė mažiausiai 2 žmonėms – vienas vyras nuskendo Šiauliuose, tvenkinyje, o kitas karjere Kaune. O atvejį prie Gėlos ežero gaubia mįslė – vieno vyro daiktus ant ežero kranto radę poilsiautojai sakė, kad jie ten pragulėjo pusę paros, ir niekas jų pasiimti negrįžo. Tačiau ir atvykę ugniagesiai gelbėtojai jokio kūno ežero dugne kol kas nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus.

Didžiulės sostinės policijos ir gelbėtojų pajėgos pirmadienį vakare sukeltos ant kojų dėl upėje srovės nešamo vyro. Liudininkai apie 21 val. Vilniaus centre Neries viduryje ties Mindaugo tiltu pamatė vyriškį, šis kažką šaukė. Srovė vyrą nunešė Baltojo tilto link. Gelbėti vyro atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, atvažiavo gelbėtojai. Naras ties sraigtasparnių aikštele Upės gatvėje vyrą sugavo ir ištraukė į krantą. Kaip tik tuo metu priplaukė ir gelbėtojai kateriu.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad vienoje maudykloje šiuo metu maudytis yra nerekomenduojama. Šia žinia jie pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Žirmūnų g. 93C esančioje maudykloje, atlikus tyrimus, nustatyta, jog žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius viršija ribines vertes, todėl maudytis šioje maudykloje nerekomenduojama – laukite atnaujinimo kitą savaitę“, – įspėjama įraše.

Savaitgalį Lietuvoje maudynės mirtimi pasibaigė mažiausiai 3 žmonėms. 2 nuskendo tvenkiniuose, vieno kūną pasiglemžė Baltijos jūros bangos, o ketvirtas išplaukęs į jūrą negrįžo. Gelbėtojai jo nerado, tad žmogaus likimas dar neaiškus, nors manoma, kad ir jis nuskendo. Pajūrio gelbėtojai neslepia nuostabos – sako nesuprantantys, kodėl žmonės nepaiso perspėjimų apie pavojus ir patys brenda į nelaimes.

Vasara – maudynių metas, tačiau su maudynių sezonu kasmet daugėja darbo ir gelbėtojams. Kiekvieną sezoną vandens telkiniuose skęsta žmonės, kuriuos ne visada pavyksta išgelbėti. Visgi, „Grinda“ pasidalijo ir istorija, kuomet žmogų išgelbėti pavyko. Incidentas įvyko Vilniuje, Neries upėje. Apie tai „Grinda“ skelbia savo „Facebook“ paskyroje.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Vasariška šiluma, prakaitas, maudynės įvairiuose vandens telkiniuose, dažnas prausimasis po dušu, įvairios depiliacinės priemonės – visa tai gali nemenkai atsiliepti intymiai moters sveikatai. Vaistininkė Inga Norkienė pažymi, jog netinkama intymi higiena vasaros metu gali paskatinti ir tam tikrų bakterijų ar net ligų atsiradimą bei paaiškina, kokių taisyklių reikėtų laikytis.

Įsibėgėjus vasaros sezonui, nemažai tautiečių vyksta pailsėti į Lietuvos pajūrio kurortus. Tačiau neretai per daug atsipalaidavę poilsiautojai pamiršta, kaip reikėtų elgtis paplūdimyje, kad atostogos nevirstų nelaime. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas sako, kad dėl atsainaus žmonių elgesio gelbėtojams darbo netrūksta ištisus metus. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas pajūryje ir pateikė vertingų patarimų.

Tikriausiai daugelio nebestebina pajūryje ar prie ežero bėgiojantys ar vandenyje besiturškiantys nuogi vaikai. Tačiau visuomenėje vis dažniau kyla klausimų, ar tikrai reikėtų leisti savo mažyliams viešose vietose būti be drabužių. Savo nuomonę apie tai naujienų portalui tv3.lt išsakė 3,5 metukų mergytės mama Erika, o atsakymus į svarbiausius šios temos klausimus padėjo išsiaiškinti psichologė Vitalija Mikutienė.

Nors vasara dar tik įpusėjo, vandens telkiniai Lietuvoje per šešias vasaros savaites jau spėjo pasiglemžti 23 gyvybes. Gelbėtojai pastebi, kad nelaimės dažniausiai įvyksta arčiausiai namų – skenduolius ištraukia iš tvenkinių, kūdrų. Specialistai pasigenda ir atsakingesnio gyventojų požiūrio į pramogas vandens telkiniuose, o medikai pažymi: net jei žmogus po vandeniu praleido trumpą laiką, būtina vykti į ligoninę.

Nors vasara dar nė neįpusėjo, šiemet Lietuvoje jau nuskendo 54 žmonės, tarp jų – 2 vaikai. Vien šį savaitgalį nuskendo šeši žmonės. Gelbėtojai ragina poilsiautojus prie vandens būti atidesnius – nesimaudyti vieniems gelbėtojų neprižiūrimose vietose, neiti į vandenį išgėrus alkoholio ir atidžiai prižiūrėti vaikus. Mat būtent dėl šių priežasčių dažniausiai ir nutinka tokios skaudžios nelaimės.

Išsiilgę vasaros žmonės dažnai stačia galva neria į atostogų malonumus. Nors karštą dieną labai norisi atsivėsinti jūroje ar ežere, reikėtų pasisaugoti, kad smagios pramogos nevirstų šlapimo takų ar šlapimo pūslės uždegimo (cistito) priežastimi. Viena iš šių neretai skausmingų ligų po maudynių Palangoje užklupo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoją kaunietę Agnę. Po pasiplaukiojimo jūroje jai prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, kuris vėliau komplikavosi į dar didesnes sveikatos problemas.

Besitęsiantys vasaros karčiai kviečia smagiai praleisti laiką prie vandens telkinių. Vis dėlto su įkaitusiais poilsiautojais padaugėja ir tų, kurie netinkamai elgiasi prie vandens, pervertina savo jėgas ir taip sukelia pavojų sau ir aplinkiniams. ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi, kad ilsėdamiesi prie vandens kartais galvojame, jog labai gerai žinome, ko negalima daryti, tačiau vis tiek darome.

Besitęsiantys vasaros karčiai kviečia smagiai praleisti laiką prie vandens telkinių. Vis dėlto su įkaitusiais poilsiautojais padaugėja ir tų, kurie netinkamai elgiasi prie vandens, pervertina savo jėgas ir taip sukelia pavojų sau ir aplinkiniams, rašoma pranešime žiniasklaidai.  ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi, kad ilsėdamiesi prie vandens kartais galvojame, jog labai gerai žinome, ko negalima daryti, tačiau vis tiek darome.

Penktadienį, apie 14:17 val. Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Liberiškio k. į užtvanką nušoko vyras ir neišneria.

Karštą sekmadienį Baltijos jūroje skendo paaugliai, jie visi buvo išgelbėti. 17.21 val. Klaipėdoje, Kopų gatvėje, buvo gautas pranešimas, kad Baltijos jūroje, kad prie šiaurinio molo skęsta paaugliai. Kai atvyko ugniagesiai, vieną mergaitę iš vandens jau buvo ištraukę kaituotojai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.  Netrukus uostamiesčio gelbėtojai gavo dar vieną pranešimą apie nelaimę vandenyje. 17.57 val.

Panevėžiečiai vasario 16-ąją pradėjo švęsti maudynėmis upėje, o po iškilmių vaišinosi trispalviais cepelinais. Būrys panevėžiečių pradėjo švęsti vasario 16-ąją. Nors oras tikrai vėsokas net šiltai apsirengus, o vandens temperatūra vos keli laipsniai: „Faina, tai yra Lietuva, tai yra laisvė, tai yra visas mūsų gyvenimas.“ „Tai didžiulis iššūkis, ką tu gali padaryti dėl savęs, vadinasi dar daugiau gali padaryti dėl kitų.

Palanga šį savaitgalį kvepia šviežiais agurkais. Kurorte jau devynioliktą kartą vyksta tradicinė Stintų šventė. Tiesa, Baltijos jūra šių žuvelių šiemet pagailėjo – meškeriotojai iš bangų ištraukė vos porą, tačiau netrūksta Basanavičiaus alėjoje keptuvėse čirškančių keptų stintų. Už penkias tokias žuveles prekybininkai prašo nuo 5 iki 7 eurų. Visa Palanga kvepia šviežiais agurkais. O šiuo aromatu, saule ir besikandžiojančiu šaltuku mėgaujasi tūkstančiai žmonių.

Šiąnakt kai kurie Lietuvos telkiniai buvo pilni besipliuškenančių žmonių. Nepaisiusių spaudusio šaltuko. Ir ne šiaip sau žmonės brido į ledinį vandenį – tikima, kad sausio 19 naktis – ypatinga. Esą pora valandų po vidurnakčio vanduo Žemėje įgauna stebuklingų galių. O išsimaudžiusieji stebuklingą naktį būna sveiki visus metus. Laikrodis jau muša vidurnaktį, o netoli Grigiškių esantį ežerą nėrė visas būrys sveikuolių. Jie tiki, kad sausio 19-osios naktis – ypatinga.

Kaip ir kasmet prie vienos Tokijo šventyklos vyksta ledo šaltumo maudynės, kurių metu reikia minutę išbūti 7 laipsnių vandenyje ir taip išsivalyti kūną ir sielą. Jei ne COVID pandemija – apšilimą prieš ledines maudynes čia darytų ne 21-nas japonas, o visas šimtas. Mankšta – viena iš kasmetinių naujamečių maudynių ritualo sudedamųjų dalių. Ji padeda nesušalti 9°C oro temperatūroje ir morališkai pasiruošti maudynėms 7°C vandens baseine su ledo gabalais.

Užšalus ežerams, upėms bei kitiems vandens telkiniams, ant ledo pasirodo ne tik norintys čiuožinėti, tačiau ir eketes kertantys sveikuoliai, kurie mėgaujasi maudynėmis lediniame vandenyje. Kaip nesusirgti ir tinkamai mėgautis tokia veikla bei kas tuo metu vyksta žmogaus organizme dalinasi gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė.

Išgirdę apie vis šąlančius orus dalis greičiausiai jau ieško kuo šiltesnių drabužių, tačiau kiti priešingai. „Vilnelės pankais“ save praminę drąsuoliai sulaukę šaltų orų džiaugiasi – jie išsirengia ir šoka į upę. Kai kurie tai daro net kiekvieną rytą, o šiam ritualui nesutrukdo ir spustelėjęs šaltukas.  Sveikuoliai ant Vilnelės kranto Pūčkoriuose jau tapo gana įprasti – grupelė, pasivadinusi „Vilnelės pankais“ laukia kitų entuziastų.

Kai kuriomis dienomis vonioje pasidarote nuosavą SPA, nes tai yra būtent, ko jums reikia, kad sumažintumėte jaučiamą stresą. Kitomis dienomis jūs vos turite minutę greitam nusiprausimui ir praleidžiate dušą. Tiesą sakant, maudynių duše praleidimas gali būti naudingesnis jūsų odai, nes per dažnas prausimasis gali ją išsausinti. Žinoma, jūsų dušo įpročiai visiškai priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo ir tvarkaraščio, tačiau galite apsvarstyti keletą svarbių veiksnių.

18-metė Kristina Lowe iš Floridos, JAV, persigandusi skubėjo iš vandens, kai ryklys praplaukė pro jos kojas, kai fotografavosi savo „Instagram“ paskyrai. Rugsėjo 14 dieną mergina su savo draugais fotografavosi, kai keturių pėdų vandenyno plėšrūnas nusprendė sugadinti merginos nuotrauką ir net, panašu, pamojavo savo peleku kamerai prieš dingdamas bangose.

Kiekvienas žmogus duše mėgsta maudytis skirtingai ir kiekvienas metodas suteikia unikalios naudos sveikatai.  Ji yra tiek fizinė, tiek psichologinė, tačiau tam tikro tipo dušas gali jums pakenkti. Tyrimai vis dažniau rodo, pavyzdžiui, šalto dušo naudą, tačiau dauguma žmonių įprastai renkasi karštą dušą, kai nuo karšto vandens viskas net garuoja.

Pietų Karolinos valstijoje esančiame Nort Mertl Biče mama nufilmavo, kokį siaubą patyrė jos dukra, kai nusprendė pasimaudyti vandenyne.  Paplūdimyje stovėjusi Nicole Oister stebėjo, kaip jos dukra maudosi. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau per akimirką viskas pasikeitė. Atidžiau į vandenį įsižiūrėjusi mergaitė pamatė, kad šalia jos plaukia plėšri žuvis, greičiausiai ryklys, nes ji išvydo iš vandens kyšantį peleką. Tai pamačiusi mergaitė nedelsiant lėkė iš vandens ir ėmė klykti.

Neryje priešais Bendrąjį pagalbos centrą Vileišio gatvėje, kur įsikūrę ir gelbėtojai, sekmadienį apie  15 val. skendo vyras. Vyras ištrauktas į krantą, jį bandyta gaivinti, tačiau bergždžiai. Vilniuje priešais pat Bendrąjį pagalbos centrą ir ugniagesių gelbėtojų komandą išsimaudyti sumanęs girtas vyras nuskendo. Vyras išplaukė paplaukioti Žirmūnų pusėje.

Liepos 24 diena tapo lemtinga jonaviečiui Andriui. Sūnaus gimtadienis baigėsi ligoninėje po to, kai vyras nėrė į vandenį. Dabar Andrius negali valdyti dalies kūno, kojų. Naujienų portalui tv3.lt Andriaus šeimos draugė Inga sakė, kad Andrius tas, kuris visuomet į pagalbą skubėjo kitiems, tačiau dabar pagalbos labai reikia jam pačiam. Andriaus šeimos draugė Inga pasakoja, kad tą dieną, kai įvyko nelaimė, buvo švenčiamas  Andriaus sūnaus 7-asis gimtadienis.

Ar jums patinka dainuoti duše? Toks paprastas ir nerūpestingas poelgis iš tiesų gali pagerinti jūsų bendrą savijautą. Dainavimas duše diena po dienos gali padaryti jus laimingesniu, energingesniu ir žvalesniu, pasak metro.co.uk. Atliktame tyrime buvo lyginamas žmogaus laimės lygis po savaitės dainavimo duše ir savaitės maudynių be dainavimo. Tai atskleidė, kad dainavimas akivaizdžiai keičia visus laimės lygius.

Vasarą miestų gatvės ištuštėja, o traukos vieta tampa paežerės, upės ar paplūdimiai prie jūros. Aktyvus laisvalaikis ir plaukiojimas vandenyje – sveikatai palanku, tačiau vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad nauda labai greitai gali virsti žala, jeigu prie vandens telkinių poilsiautojai nesilaikys kelių pagrindinių taisyklių. Pati skaudžiausia nelaimė, susijusi su maudynėmis – paskendimai.

Pusiaukelę pasiekusi vasara nesiliauja stebinti karštais orais, kviečiančiais pasimėgauti maudynėmis ir ilgai lauktomis atostogomis. Šie vasarotojų mėgstami džiaugsmai daliai žmonių baigiasi anksčiau dėl prasidėjusių ausų problemų, kurių žmogus pats išspręsti negali. Visgi šių problemų galima išvengti laikantis rekomenduojamų atsargumo priemonių, o komplikacijų – laiku apsilankius pas gydytoją.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad vienoje maudykloje buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Gauti 111 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai. Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje.

Metelių regioninis parkas įspėja besimaudančius Dusios ežere – po maudynių keli žmonės skundėsi stipriu niežuliu ir kojų bėrimu. Pasak Metelių regioninio parko atstovų, tai gali lemti šistosomų lervos.

Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.   „Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, – „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Lietuvą užplūdus stipriems karščiams gyventojai skuba dienas leisti prie vandens telkinių. Ir nors maudynių sezonu vanduo maudymvietėse yra reguliariai tiriamas, nemalonumų išvengti pavyksta ne visuomet. Štai visai neseniai Kėdainių rajone Dvariškių karjere išsimaudę žmonės pastebėjo greitai atsiradusį bėrimą ir niežulį, tačiau vandens tyrimai rodė, kad vanduo yra švarus.

Karštą vasaros dieną vaikus atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių padės vandens pramogos. Tačiau nebūtina kaskart keliauti prie jūros ar ežero – savame kieme galima įsirengti tikrą vandens pramogų zoną. Ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis baseinus bei atskleidžia, kaip tinkamai juos prižiūrėti, rašoma „Kesko Senukai“ pranešime žiniasklaidai.

Penktadienio vakarą ir šeštadienio dieną bus debesuoti su pragiedruliais orai. Daugiausiai debesų bei lietaus gali būti Aukštaitijoje. Oro temperatūra jau atitiks lietuviškos vasaros standartus. Naktį vėsiausia bus Žemaitijoje. Čia vės iki 15 laipsnių. Prie jūros ir kitur keliais laipsniais daugiau. Dieną temperatūra priklausys nuo debesų kiekio – ten kur lis, bus apie 20 laipsnių šilumos, kur išlys saulė, šils iki 25. Vanduo ežeruose ir net jūroje dabar šiltesnis nei oras.

Karštas vasaros dienas daugelis svajoja tingiai praleisti prie vandens telkinių – jūros, ežerų ar upių. Vis tik šios pramogos nėra taip lengvai prieinamos – poilsis pajūryje brangta, o iškylos gamtoje ir pasiruošimas joms taip pat reikalauja nemažai laiko. Visa tai skatina ieškoti alternatyvų. Vienas geriausių sprendimų maudynių mylėtojams yra savo kieme įsirengti arba pasistatyti baseiną. Prekybos centro internete „Varlė.

Kol Čikagos gyventojai bando išgyventi didesnį nei 30-ies laispnių karštį, aštuonerių skruzdėda Lupito turškiasi vandenyje. Jį, kaip ir kitus miesto zoologijos sodo gyventojus, darbuotojai laisto vandeniu. Lupito tai taip patinka, kad net vonelėje įsitaiso. Purškiamu vandeniu džiaugiasi ir šešerių emu, vardu Echo. Taip pat ir juodasis raganosis Layla, kuris iš malonumo net prigulė.

Pasitinkame išsiilgtą vasarą, atostogas, o kartu su visomis pramogomis – ir įvairius sveikatos pavojus. Pagrindinė taisyklė, kaip jų išvengti ar bent maksimaliai apsisaugoti, – elgtis atidžiai ir atsakingai. Žinant keletą naudingų patarimų tą padaryti bus itin paprasta. Kokie pavojai mūsų tyko vasarą? Šiuo metu visi norime būti lauke: vaikai važinėjasi paspirtukais, dviračiais, laksto po laukus ir pievas, maudosi vandens telkiniuose.

Šiemet prestižinis Mėlynosios vėliavos įvertinimas suteiktas septyniems Lietuvos paplūdimiams, pirmą kartą jį gavo du šalies gėlavandeniai paplūdimiai – Balsio (Žaliųjų ežerų) ir Žirmūnų pliažai Vilniuje.

Nors lauke arktinis šaltis verčia gūžtis, ekstremalių maudynių eketėje mėgėjams toks oras yra pats tas. Ežeruose kerta eketes ir neria į ledinį vandenį. Tačiau ir patys sveikuoliai, ir medikai įspėja, tokioms ledinėms maudynėms būtina ruoštis iš anksto. Nors stipriai spaudžia šaltis, padėjęs akordeoną ir nusimetęs drabužius dainininkas Petras Kazlauskas šoka į eketę. O iš paskos į ledinį vandenį niurkteli ir karmėlaviškis Sigitas.

Dauguma žmonių kasdien prausiasi duše. Ryte ar vakare – kiekvienas turi savo įpročius. Kai kurie žmonės plauna plaukus kiekvieną dieną, o kiti tai daro kelis kartus per savaitę ar net rečiau. Bet ar tikrai kasdien reikia nusiprausti? O kokį poveikį tai daro jūsų odai? Mes turime atsakymą. Pasak vokiečių dermatologo Yael Adler, nereikia maudytis duše kiekvieną dieną. Tiesą sakant, odai geriausia būtų, jeigu maudytumėtės tik vieną kartą per savaitę.

Suaugusiųjų maudynės šaltuoju metų laiku vargu, ar bestebina. O kaip reaguotumėte, jei vandenyje spalio viduryje išvystumėte darželinukus? Vilniuje Vilnelėje pasiūlymo išsimaudyti sulaukė net pro šalį einantis prezidentas.  Penkiametė Milda prieš eidama į darželį savo rytą pradeda maudynėmis. Ne duše. Upėje. Su mama Vilnelėje ji maudytis pradėjo dar kovą. Šaltas, vos 12-kos laipsnių vanduo mergaitės visai negąsdina: „Nes taip gera atsigaivinti po šiltos nakties.

Klaipėdiečiai apstulbę. Per vieną naktį šalia per visą miestą vingiuojančios Danės upės išdygo maudytis draudžiantys ženklai. Uostamiesčio gyventojai pasakoja, kad Danės vandenyse plaukiojo jau ne viena vietinių karta, tačiau kažkas vienu mostu šią gaivią tradiciją nutraukė. Paaiškėjo, kad tokį draudimą priėmė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė, kad upėje maudytis negalima nes čia nebudi gelbėtojai bei niekas netiria vandens kokybės.

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.