marius daugelavičius

Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas, rašoma pranešime spaudai. Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su emocijomis. Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos.

Viena didžiausių baimių yra prarasti artimą žmogų. Netekus mylimo žmogaus kyla daugybė jausmų: iš pradžių viską norisi neigti, vėliau – pykti, kol galiausiai supranti, kad laikas judėti pirmyn. Tačiau, ką daryti, kai nėra noro judėti pirmyn, viskas tampa apatiška ir neįdomu. Kada šis procesas yra natūrali gedėjimo dalis, o kada vertėtų sunerimti? Patarti ir atpažinti depresijos pradžią padės psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Dažnai internete kritikuojamos poros, kurios susikuria bendras paskyras socialiniuose tinkluose. Esa tokios poros net kvėpuoja vienodai. Pačios poros aiškina, kad bendra anketa yra abiems patogesnis būdas bendrauti, o norintys susisiekti su vienu iš partneriu, draugai kreipiasi vardu. Psichologas M. Daugelavičius tokiuose porų sprendimuose neįžvelgia nieko blogo: „Vienas vaikšto su šortais, o kitas mano, kad tai nenormalu. Logiškas ir vienas ir kitas požiūris, nematau jokios problemos.

Ar atkreipėte dėmėsį į kalendorių – šiandien trijų aštuonetų diena! Jei jūs to nepadarėte, vestuves planavusiems jaunuoliams pro akis tai nepraslydo. Šiandien – vidury savaitės – į Vilniaus santuokų rūmus skubėjo trissyk daugiau jaunavedžių nei įprasta. Dalis jų nė neslepia, kad vestuvių datą rinkosi dėl magiško aštuonetų derinio. Ką gi reiškia šios dienos aštuonetai pagal astrologus ir kas gresia jais per daug įtikėjus pagal kitus specialistus.

Valdančiųjų sugriežtinta alkoholio pardavimo tvarka skaudžiai kirto alkoholio gamintojams tik vienu galu – nors alkoholio pardavimai smunka, auga prekyba nealkoholiniais gėrimais.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Tai, kad mūsų tautai sunku reikšti emocijas ir jausmus, patvirtina ne vienas atliktas tyrimas ar specialistas. Priežasčių ieškoma lietuvių kultūroje, mentalitete, saulės šviesos stokoje ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad niekas negali keistis. Būtent tai įrodo ir portalo tv3.lt kalbintos dvi jaunos moterys, sukūrusios pozityvumo į lietuvių gyvenimą įnešančius produktus.

„Mes vis labiau gręžiamės į Vakarus, kur darbas ir karjera dažnai yra prioritetas. Jei prie šios tendencijos pridėsime lietuvių, kaip tautos, darbštumą, atsakingumą ir stiprų pareigos jausmą, gausime darboholizmo kombinaciją“, – sako psichologas Marius Daugelavičius. Kad darboholizmas netaptų norma, svarbu išlaikyti sveiką balansą tarp darbo ir namų.

Lietuviai taupiausi ir mažiausiai skolinasi iš visų Baltijos šalių, tačiau ir labiausiai nepatenkinti savo finansine padėtimi. Uždirbamų pajamų pakanka vos penktadaliui tautiečių, o kas penktas gyvena žemiau skurdo ribos.  Nors lietuvių finansiniai lūkesčiai skirtingi, kiekvienas norėtų uždirbti daugiau. Tokias nuotaikas atspindi ir apklausos. Iš trijų Baltijos šalių esame labiausiai nepatenkinti savo uždarbiu. Nenuostabu, vidutinė alga Lietuvoje pati mažiausia.

Pripažinkite, ne vieną kartą sekmadienio popietę ar vakarą aplanko mintys: „o ne, ir vėl pirmadienis“ arba „košmaras, rytoj pirmadienis“. Tada iškart subjūra nuotaika, prisimenami nebaigti darbai ir laukiantys susitikimai. Dažnas save motyvuoja sakydamas, kad išgyvenus pirmadienį, jau tada pavyks ir visą savaitę ištverti. Portalas tv3.lt klausė psichologų, kodėl žmonės bijo pirmadienių ir kaip tą baimę įveikti.

Kiekvieną rytą daugelis žmonių keliasi į darbą. Vieni atsibunda su šypsena ir vidine harmonija, nes džiaugiasi savo užsiimama veikla. Tačiau kita dalis žmonių ryte kyla su baime, sumaištimi bei nerimu. Todėl diena iškart prasideda sunkiai: užvaldo tik neigiamos emocijos, o motyvacijos nelieka. Tad ką daryti, kai nekenti savo darbo? Kaip išgyventi ir ką pakeisti? Karjera sudaro didelę dalį daugumos dirbančiųjų gyvenimo.

Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių produktų, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai. „Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas.

Vasario 14 dieną beveik visas pasaulis švenčia Šv. Valentino dieną. Apie ją mus primena pilni prekybos centrai beveik nusidažę raudona spalva, per televiziją anonsuojami romantiniai filmai ir laidos. Vieniems tai ypatinga diena su antrąją puse, o kitiems tai eilinė diena, o tretiems tai liūdesio diena.

Tie žmonės, kurie labai liūdi dėl Lietuvos krepšininkų pralaimėjimų, turi žemą savivertę, o krepšinio aistruoliai, važinėjantys iš vienų rungtynių į kitas, neturi savo gyvenimo, tv3.lt sakė psichologas, verslo ir asmeninio ugdymo specialistas Juris Belte. „Yra per daug asmeninio susitapatinimo su tuo žaidimu. Kai žmonės neturi savų tikslų, norų, tada pradeda gyventi krepšiniu ir visas pergales bei pralaimėjimus priima labai asmeniškai.

Turbūt nebeliko žmogaus, kuris nežinotų, kas yra selfis (asmenukė). Nors dauguma sutaria, kad tai tėra mada, įdomu, kad ji nė kiek neblėsta. Maža to, užsienyje asmenukės jau yra nusinešusios gyvybių – nelaimėliai pernelyg rizikavo dėl įspūdingo kadro. Tuo metu psichologai sako – parodyti save žmonėms mėgo nuo seno, o išmanieji telefonai šią užduotį labai palengvino. Vis dėlto – kas per daug, tas nesveika.

Dauguma lietuvių nesugeba tinkamai pailsėti nei po darbo, nei savaitgaliais, nei per atostogas, sako LRT.lt kalbinti psichologai. „Streso lygis, alkoholio vartojimo rodikliai, savižudybių skaičius rodo, kad įtampos yra pakankamai daug ir žmonės nespėja tinkamai ja atsikratyti“, – pažymi psichologas Marius Daugelavičius.

Nors mes lietuviais esame ganėtinai santūrūs ir ramūs žmonės, kartais visgi leidžiame sau atsipalaiduoti, išlieti jausmus, kartais netgi agresiją. Dažnai tai nutinka stebint sporto, ypatingai krepšino varžybas, o kas vyks šalyje rengiamo Europos krepšinio čempionato metu tiksliai pasakyti negali niekas.

Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys.

Paskutiniuosius 10 metų nuolat trumpėjęs darbo laikas vėl pradėjo ilgėti. Dažnas Europos gyventojas dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę. Psichologų nuomone, tam turi įtakos ir lėtėjanti ekonomika, ir noras pabėgti nuo savų problemų. Dauguma darboholikų – vyrai Britų organizacija TUC (Trades Union Congress) savo naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad žmonės Jungtinėje Karalystėje dirba vis ilgiau.