mario draghi

Graikija ir toliau teikė klaidinančius ekonominius duomenis, net kai Europos centrinis bankas (ECB), Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bandė padėti, pirmadienį pareiškė ECB vadovas Mario Draghi. Pasak jo, 2010 metais, kai Graikijai pirmą kartą buvo bandoma padėti, ekonominiai duomenys dėl tos šalies buvo nepilni ar netikslūs.

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Šią savaitę Europoje dėmesio centre vėl atsidurs ketvirtadienį vyksiantis ECB susirinkimas. Šį kartą bazinių palūkanų normos mažinimo rinkų dalyviai nelaukia, tačiau atidžiai bus klausomasi Mario Draghi pranešimo žiniasklaidai. Trečiadienį bus patikslinti vienos valiutos sąjungos I ketvirčio BVP rodikliai (–0,2 proc., palyginus su praėjusiu ketvirčiu, ir –1 proc., palyginus su praėjusių metų pirmu ketvirčiu). Tą pačią dieną rinkas pasieks euro zonos mažmeninės prekybos rodikliai.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

Palūkanų fronte nieko naujo – Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti 0,75 proc. bazinę palūkanų normą. Mario Draghi paminėjo, jog buvo svarstytas bazės mažinimas, tačiau sutarta nekeisti esančios normos. Pastarieji makroekonominiai rodikliai Europoje neblizgėjo, o ECB dar paskelbė pablogėjusią euro zonos ūkio raidos prognozę, pagal kurią 2013 m. tikimasi 0,5 proc.

Ryškiausiomis pasaulio ekonomikos problemomis lieka fiskalinė politika bei vangiai mažėjantis nedarbas. JAV, Europos ir Lietuvos makroekonominių problemų apžvalgoje Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis aptarė aktualiausius aspektus. JAV, anot specialisto, šiuo metu iliustruoja progreso trūkumą - čia darbo rinkoje pokyčių beveik nematyti. Ekonominės krizės metu nukritęs užimtumo lygis iki buvusio lygio nebepakyla ligi šiol.

Marijui Dragiui (Mario Draghi) Italijos centrinio banko inspektoriai pranešė apie banko "Monte dei Paschi" kilusias abejones, tačiau nedaug galėjo kontroliuoti skandalingai pagarsėjusį paskolų teikėją.

Ketvirtadienį Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi pristatė serijos „Europa“ 5 eurų banknotą. Banknoto pristatymas buvo svarbiausias parodos „Naujas euro veidas“ atidarymo momentas. Paroda veikia Archeologijos muziejuje Frankfurte prie Maino nuo 2013 m. sausio 11 d. iki kovo 10 d. Gaminant naujus 5 eurų banknotus buvo atsižvelgta į pažangą banknotų technologijos srityje, nes pirmoji banknotų serija buvo išleista daugiau negu prieš dešimtmetį.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti rekordiškai žemą 0,75 proc. bazinę palūkanų normą, praneša „Reuters“. Infliacija euro zonoje spalį sulėtėjo iki 2,5 proc. ir dabar šiek tiek viršija ECB nurodytą orientyrą, nesiekiantį 2 proc. Europos centrinis bankas nekeičia bazinės palūkanų normos jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Netrukus vyksiančioje spaudos konferencijoje ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Rinkų dalyviai šią savaitę be didelių lūkesčių stebėjo Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Kaip ir tikėtasi, buvo susilaikyta nuo tolesnio pinigų politikos švelninimo, palikta galioti sena bazinė palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0,75 proc. Visiems buvo įdomu sužinoti, kada ECB gali pradėti supirkinėti euro zonos šalių obligacijas. ECB vadovas patikino, jog yra pasiruošta anksčiau minėtai obligacijų pirkimo programai.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Besitęsiant euro zonos skolų krizei euroskeptikų gretos tarp Vokietijos mokesčių mokėtojų auga. Vokietijos Konstitucinis teismas trečiadienį priims nutarimą dėl serijos konstitucinių pataisų, susijusių su Europos krizės sprendimo strategija. Naujienų agentūros DPA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. vokiečių nori, kad teismas nuspręstų asmenų, nepritariančių Europos planams dėl naujo gelbėjimo fondo ir fiskalinės drausmės sutarties, naudai. Tik 25 proc.

Besitęsiant euro zonos skolų krizei euroskeptikų gretos tarp Vokietijos mokesčių mokėtojų auga. Vokietijos Konstitucinis teismas trečiadienį priims nutarimą dėl serijos konstitucinių pataisų, susijusių su Europos krizės sprendimo strategija. Naujienų agentūros DPA užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. vokiečių nori, kad teismas nuspręstų asmenų, nepritariančių Europos planams dėl naujo gelbėjimo fondo ir fiskalinės drausmės sutarties, naudai. Tik 25 proc.

Ekonomistai ir investuotojai laukia iš Europos centrinio banko (ECB) vadovo aiškaus euro gelbėjimo plano, nuo to priklauso valdininko reputacija, ketvirtadienį praneša „Bloomberg“. Daugiau nei prieš mėnesį ECB vadovas Mario Draghi pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad bendroji Europos valiuta būtų išgelbėta, ir dabar jam daromas spaudimas, nes investuotojai nori išsamesnės informacijos apie valstybinių obligacijų pirkimus siekiant sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą ir užkirsti k...

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas pastarosiomis savaitėmis svarsto galimybę atsistatydinti, nes kategoriškai pasisako prieš naują Europos centrinio banko (ECB) planą išpirkti obligacijas ir taip pagelbėti tokioms šalims kaip Ispanija, penktadienį pranešė Vokietijos laikraštis "Bild". Vokietijos centrinis bankas atsisakė komentuoti šį pranešimą, remdamasis J. Weidmanno interviu, publikuotu savaitgalį, kuriame jis tikina galėsiąs dirbti efektyviau likdamas savo poste.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

„Business Insider“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, tinklalapio nuomone, to nenorėdami, kenkia pasaulio ekonomikai. Politinis paralyžius smarkiai prisideda prie besitęsiančios ekonominės ligos. Ar tai vyktų JAV Kongrese, ar pasaulio didžiausiuose bankuose, ar įvairiuose ES viršūnių susitikimuose, sudėtingų sprendimų priėmimą, reikalingų globaliai ekonomikai atsigauti, stabdo įvairūs nuomonių išsiskyrimai. Kai kurie iš jų yra ideologiniai, kai kurie nacionaliniai.

Daugiau kaip prieš 3 metus JAV prasidėjusi finansinė krizė greitai persikėlė į Europą bei kitas šalis. Daugelio valstybių vyriausybės ėmėsi visų įmanomų priemonių, gelbėdamos  krizės apimtus bankus bei finansines institucijas, kas jas įstūmė į praktiškai neišmokamų skolų liūną. Europoje šiuo metu liūdniausia padėtis – Portugalijoje, Italijoje bei Graikijoje. Italijoje bei Graikijoje neseniai buvo priversti atsistatydinti šių valstybių ministrai pirmininkai.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Europos Sąjungos šalys nusprendė atriekti 150 milijardų eurų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Šie pinigai bus skirti valstybėms, kurios šiuo metu ieško būdų išlipti iš gilių skolų. Britai programoje dalyvauti atsisakė, nors iš jų buvo tikimasi apie 50 milijardų eurų indėlio. Sutelkti biudžeto išteklius ir paremti TVF nusprendė eurozonai priklausančios valstybės, tarp jų – Vokietija bei sunkius laikus išgyvenančios Italija ir Ispanija bei kelios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pirmadienį pareiškė neturįs jokių abejonių dėl euro pajėgumo ištverti dabartinę skolų krizę, informuoja AFP. "Nė kiek neabejoju dėl euro stiprumo, pastovumo ir išlikimo", - sakė jis Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams. Komiteto nariai M. Draghi klausinėjo dėl jo interviu dienraščiui "The Financial Times", kuriame išsakytos jo pastabos buvo suprastos kaip įspėjimas apie galimą bendros valiutos žlugimą.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 iki 1 proc., kaip ir prognozavo dauguma analitikų. Netrukus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą per spaudos konferenciją.

Majų išpranašauta pasaulio pabaiga Europos finansus gali užklupti dar 2012-ųjų išvakarėse – bendrosios euro zonos tvarumui jau skaičiuojamos paskutinės dienos. Iki pastarųjų dienų euro zonos žlugimas ar skilimas kiekvieno bent kiek ekonomiką išmanančio žmogaus akyse atrodė tolimas ir neįmanomas vien dėl to, kad būtų per daug aukų. Bet kai gelbėjimas tampa brangesnis už išsaugojimą, padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis.

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia valiuta jiems verčiau taupyti ir laikyti savo santaupas – litais, eurais, doleriais, o gal svarais sterlingų. Užduodami šį klausimą, žmonės greičiausiai galvoja, kad valiutų kursas yra objektyvus dydis, nulemtas rinkos, ir kad būtent rinkos veikimą aiškinantys ekonomistai gali į jį atsakyti. Ir iš tikro, juk pinigai yra rinkos produktas, pinigus žmonės atrado mainydamiesi.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs toliau naudoti nestandartines priemones, kad rinkos deramai funkcionuotų, tačiau vyriausybės užduotis - kovoti su krizės priežastimis, pareiškė būsimas ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) trečiadienį dieną. ES šaltiniai antradienį pranešė, kad M. Dragis, minėdamas „nestandartines priemones“, turėjo galvoje ECB planus supirkinėti euro zonos probleminių šalių obligacijas antrinėje rinkoje.

Šiais metais į kasmet „Financial News“ sudaromo įtakingiausių Europos finansų rinkų asmenų 100-uko (FN100) pirmąją vietą pateko būsimasis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, rašo „The Wall Street Journal“. M. Draghi ECB vadovauti turėtų pradėti šių metų spalio mėnesį. Jis taip pat taps naujai steigiamos Europos sisteminės rizikos tarybos pirmininku. Šiuo metu jis taip pat pirmininkauja Finansinio stabilumo tarybai ir šiais pareigas eis iki kitų metų balandžio mėnesio.