marine le pen

Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcnegeris) sekmadienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tvirtindamas, kad jo planai atgaivinti anglies pramonę pasaulį sugrąžins prie arklio ir vežimo. Holivudo žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius teigė, kad jam kelia neviltį tai, ką nuo iškastinio kuro priklausoma D.Trumpo energetikos politika gali padaryti planetai. „Išgirdęs, kad jis nori sugrąžinti anglis, suvokiu, kad tai ėjimas atgal.

Emmanuelis Macronas sekmadienį bus inauguruotas jauniausiu Prancūzijos prezidentu, kuriam teks gąsdinantys iššūkiai atgaivinti šalies ekonomiką ir suteikti daugiau gyvybės kritikuojamai Europos Sąjungai. 39-erių centristas E.Macronas 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku perims prezidento postą iš socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando), kurio penkeri metai valdžioje pasižymėjo sunkiai įveikiamu nedarbu ir kruvinais teroristų išpuoliais.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasaulio bendruomenės dėmesį atkreipė ne tik dėl „gėrio ir blogio“ kovos su nacionalistinių pažiūrų oponente Marine Le Pen, tačiau ir į jo ilgametę jo gyvenimo palydovę – Brigitte Trogneux. Iš tiesų jų draugystės istorija prasideda pikantiškai: tuomet 15-metis E. Macronas pradėjo lankyti mokyklos dramos būrelį, kuriam vadovavo B. Trogneux, 24 metais už jį vyresnė mokytoja. B. Trogneux iš mokytojos tapo jo partnere, o vėliau ir žmona.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

Šiandien prancūzai sprendžia, kas taps jų prezidentu, ir kokiu keliu, toliau europietišku ar kitu keliaus šalis. Prancūzijoje šiuo metu vieši ir mūsų žurnalistai, ten jie aiškinasi, ką apie rinkimus galvoja ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Pasirodo ten gyvenantiems lietuviams prezidento rinkimai – labai svarbi tema. Vien Paryžiuje mūsų piliečių apie puse tūkstančio, visoje šalyje dešimt kartų daugiau. Ir šie rinkimai įtraukia kaip niekad, kas laukia po rinkimų.

Įtartinas krepšys sekmadienį privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas Emmanuelis Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus. Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E.Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.

Emmanuelis Macronas sekmadienį laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės. E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų. 66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarė 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galėjo balsuoti dar vieną valandą.

Prancūzams sekmadienį renkant naują prezidentą, Lietuvos ekspertai sako, kad pavojų keltų Marine Le Pen pergalė, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai. Sociologinės apklausos prezidento postą prognozuoja centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, kuris nori matyti Prancūziją lydere stiprioje Europoje. „Vyksta kova tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų jėgų. Lietuvos kontekste E.Macrono išrinkimas būtų labai pozityvus dalykas.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

  Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“. Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinki...

Artėjant antram Prancūzijos prezidento rinkimų turui kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pavadino eurą „mirusiu“, o centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) aplankė Holokausto memorialą ir skatino siekti politinės vienybės. Likus savaitei iki gegužės 7-osios balsavimo, M.Le Pen sekmadienį netikėtai apsilankė medienos perdirbimo fabrike, kuris kaltinamas Viduržemio jūros teršimu.

Marine Le Pen būstinėje Paryžiuje yra labai įdomus paveikslas. Jame vaizduojama kraštutinės dešinės kandidatė Prancūzijos prezidento rinkimuose, o jai iš šonų yra Rusijos ir JAV prezidentai. Tamsiame fone, primenančiame Sovietų Sąjungos stilių, Le Pen, Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas žiūri į horizontą. Šis paveikslas – rusų aktyvisto, su kuriuo ji susitiko Paryžiuje netrukus po istorinio susitikimo su Putinu, dovana.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen ir centristas Emmanuelis Macronas pateks į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, rodo pirminės po balsavimo sekmadienį paskelbtos prognozės. Belgijos televizijos RTBF duomenimis, Prancūzijos centristų lydelis Emmanuelis Macronas laimi pirmajame šalies prezidento rinkimų ture. „Visi mūsų šaltiniai patvirtina: Emmanuelis Macronas pirmauja ir pateks į antrąjį rinkimų turą.

Iki pusės nuogos „Femen“ aktyvistės sukėlė sąmyšį, sekmadienį surengusios išpuolį prieš Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen prie rinkimų apylinkės, į kurią ši vyko balsuoti. Maždaug šešios „Femen“ aktyvistės nuogomis krūtinėmis buvo sulaikytos sekmadienio rytą, kai su M.Le Pen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kaukėmis iššoko iš visureigio limuzino. Policija ir saugumo pajėgos nedelsiant jas sugrūdo į policijos automobilius ir konfiskavo jų ženklus.

Prancūzijos piliečiai prezidento rinkimų pirmajame ture sekmadienį gali balsuoti ambasadoje Vilniuje. Balsavimas Švarco gatvėje sostinės senamiestyje įsikūrusioje atstovybėje vyks nuo aštuntos valandos ryto iki septintos valandos vakaro. Ambasados atstovas spaudai BNS sakė, kad balsuoti Vilniuje užsiregistravę 245 žmonės. Per praeitus Prancūzijos prezidento rinkimus ambasadoje Vilniuje balsavo daugiau kaip pusantro šimto rinkėjų.

Keliose Prancūzijos užjūrio teritorijose rinkėjai jau ruošiasi pirmieji atiduoti savo balsus nenuspėjamuose šalies prezidento rinkimuose – diena anksčiau nei pagrindinėje Prancūzijos teritorijoje. Nuo šeštadienio visoje Prancūzijoje yra uždrausta visa politinė reklama, įskaitant internetinę, o tokių teritorijų kaip Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Gviana ir Gvadelupa rinkėjai jau ruošiasi atiduoti savo balsus vienam iš 11 kandidatų.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen demonstruoja tokį nusistatymą prieš Europos Sąjungą, kad prieš sutikdama duoti interviu vienai televizijai pareikalavo išnešti iš studijos Bendrijos vėliavą, o pagrindinis jos varžovas centristas Emmanuelis Macronas kitą dieną per savo kampanijos mitingą ES vėliava demonstratyviai mojavo nuo scenos.

Prancūzijos ultradešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį po susitikimo su Rusijos vadovu pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įkūnija pasaulio „naują viziją“. „Jis atstovauja suvereniai nacijai, – kalbėjo ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė po susitikimo Kremliuje. – Aš manau, kad jis taip pat atstovauja naujajai vizijai“. „Pastaraisiais metais atsirado naujas pasaulis.

Jau po 48 valandų pasaulis nebebus toks, koks buvo: artimiausių dviejų dienų įvykiai atsispindės globaliose rinkose, paveiks Europos valiutą, pakeis Europos veidą ir, tikėtina, reikš ir galios valstybės bankrotą, teigiama vokiečių „Die Welt“. Nuo pat 2016-ųjų birželio visi kalba apie „Brexit“, tačiau iš tiesų jis dar net neprasidėjo. Oficialiai pareiškimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, remiantis 50-uoju straipsniu, dar nepateiktas.

Amerikiečių neokonservatorius Davidas Horowitzas Nyderlandų dešiniųjų partijos lyderiui pervedė 150 tūkst. Likus savaitei iki parlamento rinkimų šios šalies socialistų partija šiame veiksme įžvelgė grėsmę ir „užsienio kišimąsi į demokratinius procesus“. Tai nepažeidžia Nyderlanduose galiojančių įstatymų, tačiau gali prieštarauti amerikiečių įstatymams ir tuo pačiu iššaukia nerimą karalystėje, rašoma „The New York Times“. Dokumentai, kuriuos gavo leidinys, rodo, kad D. Horowitzo fondai ištisus du...

Europoje gajus mitas: tariamai už populistines ir prieš Europos Sąjungą nusiteikusias partijas balsuoja vyresniojo amžiaus rinkėjai, taip nuspręsdami būsimos europiečių kartos, kuri tariamai pasisako už vieningą Europą, likimą. Tačiau didžiųjų Europos šalių visuomenės apklausų ir tyrimų rezultatai rodo visiškai kitą paveikslą, įsitikinę vokiečių leidinio „Die Welt“ žurnalistai Klausas Geigeris ir Ella Gemünd.

Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Alainas Juppe pasirengęs tapti dešiniojo sparno kandidatu į prezidentus, jei iš rinkimų kovos pasitrauks smarkiai kritikuojamas Francois Fillonas, penktadienį pranešė vienas iš ekspremjero bendražygių. 71 metų A.Juppe „neatsisakys, jei bus įvykdytos visos sąlygos – Francois Fillonas turi priimti sprendimą pasitraukti, o dešiniojo sparno ir centro stovyklos... turi vieningai jį palaikyti“, sakė šaltinis.

Europos Parlamentas antradienį atvėrė kelią atimti teisinę neliečiamybę iš prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, socialiniame tinkle „Twitter“ skelbusios „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų vykdomų žiaurumų nuotraukų, pranešė pareigūnai. Prancūzijos prokurorai 2015 metų gruodį pradėjo tyrimą dėl kelių Nacionalinio Fronto lyderės M.Le Pen tviteryje paskelbtų nuotraukų, kuriose matomi IS nužudyto JAV žurnalisto Jameso Foley palaikai nupjauta galva.

Milijonus nelegalų iš Amerikos deportuoti pasiryžęs Donaldas Trumpas pareiškė, kad vykdo karinę operaciją blogiukams ir narkotikų lordams iš šalies išvaryti. Trumpo komandos nariams tenka raminti jo pareiškimų išsigandusius kaimynus meksikiečius. Garsiai ir perdėtai kalbėti mėgstančio Donaldo Trumpo naujausi pareiškimai apie nelegalius imigrantus nuskambėjo per susitikimą su didžiaisiais šalies gamintojais.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų stovyklos kandidatė į prezidentus Marine Le Pen atsisakė susitikti su Libano didžiuoju muftijumi, kai jo padėjėjai paprašė politikės susitikimo metu ryšėti skarelę. Su trijų dienų vizitu Libane viešinti M.Le Pen susitiko su šalies aukšto rango pareigūnais. Antradienio rytą buvo numatytas M.le Pen susitikimas su didžiuoju musulmonų sunitų muftijumi šeichu Abdel-Latifu Derianu.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Nacionalistinių pažiūrų kanadiečiui politikos mokslų studentui pirmadienį buvo pareikšti kaltinimai dėl šešių žmonių nužudymo per šaudynes Kvebeko mečetėje, vieną kruviniausių išpuolių prieš musulmonus Vakarų valstybėje. Kanados premjeras Justinas Trudeau pasmerkė „teroristinę ataką“ – sekmadienį vakare įvykdytą išpuolį prieš judriame Kvebeko miesto rajone įsikūrusį Islamo kultūros centrą. Pasipylus šūviams siaubo apimti maldininkai basomis spruko iš pastato, nors lauke buvo prisnigta.

Vokiečių leidinys „Bild“ sudarė sąrašą lyderių, kurie šiais metais galėtų „gerokai sugadinti nuotaiką“. Pagrindiniu „blogiečiu“ įvardijamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Leidinyje primenama Rusijos agresija Ukrainos rytuose ir karas Sirijoje, o taip pat pažymėta potenciali jos grėsmė dėl turimo didžiausio pasaulyje branduolinių ginklų arsenalo.

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidento postą Marine Le Pen apsilankė Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, tačiau nei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, nei jo patarėjai su prancūzų politike nesusitiko, ketvirtadienį pranešė jo atstovai.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį pareiškė sieksianti Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos, jei Briuselis negrąžins migracijos ir ekonomikos kontrolės valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos laiko teisėtu žingsniu. „Visiškai nemanau, kad įvyko neteisėta aneksija: buvo surengtas referendumas, Krymo gyventojai išreiškė norą prisijungti prie Rusijos“, – ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė sakė televizijai BFMTV. „Nematau jokio pagrindo abejoti tuo referendumu“, – pridūrė ji.

Beveik 340 mln. žmonių kasdien naudojamas euras sekmadienį mini savo penkioliktąjį gimtadienį. Kaip koks hormonų audros veikiamas paauglys, euras pastaraisiais metais išgyveno vieną krizę po kitos, tačiau vis tiek nepraranda tvirtos paramos devyniolikoje euro zonos šalių, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, kurie nežino kitos valiutos.

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir ekspremjeras Alainas Juppe ketvirtadienį susirems televizijos debatuose prieš lapkritį numatytus pirminius rinkimus, daugelio laikomus svarbiausiu mūšiu dėl prezidento posto. Viešosios nuomonės tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad bet kuris politikas, lapkričio 27 dieną iškovosianti teisę būti centro dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu, turėtų įveikti kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen 2017-ųjų prezidento rinkimuose.

Šaltasis karas daugeliu atžvilgių buvo bauginantis ir siaubingas. Vis dėlto jis padėjo susitelkti. Kai augau 8-ame dešimtmetyje, nerimavome, kad komunizmas iš tikrųjų gali laimėti: jis buvo patrauklus neturtingiesiems, kurių buvo daug. Ir jį propagavo supervalstybė, kuri, kaip atrodė, įstengdavo pergudrauti mus visame pasaulyje. Praėjo jau beveik 30 metų, kai šis nerimas sumažėjo, o dabar auga šių rūpesčių nebeprisimenanti karta – jiems tai atrodo sunkiai įsivaizduojama.

JAV demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton laimėjusi rinkimus „destabilizuotų pasaulį“, televizijai CNN pareiškė Prancūzijos ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen. „Hillary Clinton yra karas. Hilary Clinton yra nelaimė“, – vėlų trečiadienį CNN sakė M.Le Pen. H.Clinton pergalė lapkritį reikštų „geostrateginius pasirinkimus, lemiančius pasaulinius konfliktus, kurie gresia būti labai sunkūs“, – sakė M.Le Pen, pati besiruošianti dalyvauti Prancūzijos prezidento rinkimuose kitąmet.

Geopolitikos mokslas SSRS buvo draudžiamas motyvuojant tuo, kad tai neva fašistų pramanai. Bet po SSRS griuvimo geopolitika Rusijoje išpopuliarėjo ir buvo pradėta dėstyti universitetuose. Paplito idėja, kad būtent geopolitika padės susigrąžinti buvusią galią. Šio „darbo“ ėmėsi Aleksandras Duginas, kurio veikla labai dviprasmiška.

Pasiruoškite postatlantinei Europai. Kaip prognozuoja lošimų agentūros, Donaldo Trumpo tikimybė laimėti lenktynes dėl Amerikos prezidento posto – 30 procentų. Ar jis blogesnis negu Hillary Clinton – nuspręs amerikiečiai. Tačiau Amerikos sąjungininkų pasirinkimas aiškus. Ponas Trumpas žada didžiausius potencialius pokyčius jų saugumą užtikrinančios šalies užsienio politikoje per kelis pastaruosius dešimtmečius. Toms šalims reikia pradėti planuoti jau dabar. Pono Trumpo nedomina senos taisyklės.

Per kruviną išpuolį vienoje bažnyčioje netoli Prancūzijos šiaurinio Ruano miesto, kurio metu buvo bandoma paimti įkaitų, žuvo kunigas ir buvo nukauti abu užpuolikai, pranešė policijos šaltinis. Įsiveržę į bažnyčią Prancūzijos šiauriniame miestelyje Sent Etjen diu Ruvrė peiliais ginkluoti vyrai nužudė kunigą perrėžę jam gerklę. Kaimyninio Ruano miesto arkivyskupas Dominique'as Lebrunas nurodė, kad užpuolikų auka tapo 84 metų dvasininkas Jacques'as Hamelis.

Tunisietis Mohamedas Lahouaiejas-Bouhlelis Nicos pėsčiųjų take su išsinuomotu sunkvežimiu lankėsi dvi dienos prieš tai, kai su tuo sunkvežimiu rėžėsi į minią ir mirtinai sužalojo 84 žmones, sekmadienį sakė tyrimui artimas šaltinis. Pasak šaltinio, policija po ketvirtadienio vakaro atakos apklausė šimtus žmonių, kurių keli sakė, jog tikrai matėsi, kad M.Lahouaiejas-Bouhlelis buvo religingas.

Neseniai darbo reikalais viešėjau Hagoje, viename Europos Sąjungos institucijų renginyje, ir nutiko nemalonus incidentas, kuris privertė plačiau pagalvoti apie europines vertybes ir man, kaip politikui, pamąstyti apie gyventojų protestą, balsuojant už Donaldą Trumpą, Marine Le Pen ar Viktorą Orbaną.

Šį savaitgalį tarptautinės bendrijos dėmesys nukryps į Austriją, kuri gali tapti pirmąja Europos Sąjungos šalimi, prezidentu išrinksiančia kraštutinių dešiniųjų politiką, Senajame žemyne augant populistinių partijų įtakai. Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.

Prancūzijos ultradešiniųjų lyderės Marine Le Pen padėjėjai sukūrė „išmoningą ofšorinę sistemą“ pinigams slėpti, antradienį pranešė dienraštis „Le Monde“, skelbdamas naujausią paviešinimą po „Panamos popierių“ nutekinimo.