marijus širvinskas

Dauguma lietuviškų vaidybinių filmų originalų iki šiol priklauso Rusijai, o mūsų šalyje esančios kopijos sunkiai prieinamos - jas savo nuožiūra dažniausiai tvarko privatus verslas. Toks kultūros vertybių statusas primena areštą, „Lietuvos žinios“. Garsus kino režisierius Algimantas Puipa, sumanęs kartu su viena leidybos įmone platinti savo sukurtų juostų kopijas, įsitikino, kad jos jam neprieinamos.

Norėdami aiškiau apibrėžti Lietuvos ir NATO santykių pagrindus, kai kurie Seimo nariai užsimojo apskritai uždrausti Aljansui priklausančių valstybių karinių dalinių pasirodymą mūsų šalies teritorijoje. Tokia siūloma Konstitucijos pataisa teisės ekspertams panaši į provokaciją, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjusią savaitę per Lietuvos teritoriją Rusija kariniu tranzitu pervežė 40 tankų.

Nusikalstamos veikos požymių turintis alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita“ privatizavimo tyrimas nejuda iš vietos. Neteisėtą vieno dalyvio pašalinimą iš konkurso tiriantys prokurorai siuntinėja teisinės pagalbos prašymus į Šveicariją ir Italiją, bet aiškių atsakymų nesulaukia, rašo „Lietuvos žinios“. Ikiteisminį tyrimą prokurorai pradėjo dar 2006-ųjų lapkritį. Netrukus buvo paprašyta šveicarų ir italų teisėsaugininkų pagalbos apklausti liudytojus, tačiau rezultatų tai kol kas nedavė.

Nemažai į Seimą kandidatuojančių ministrų, merų ir apskričių viršininkų sugeba derinti tiesiogines pareigas su rinkimų kampanija. Tačiau kai kurie jų nusprendė, kad tai nesuderinama, ir išėjo „agitacinių“ atostogų. Tačiau ar likusieji rinkėjų neagituoja darbo metu? Ne vienas LŽ kalbintas aukštas valstybės tarnautojas šiuo metu atostogauja - kad nesupainiotų savo pareigų su dalyvavimu rinkimų kampanijoje.

Mokslo slėnius projektuojanti vykdomoji valdžia audžia mintį į bendrą katilą suversti penkias humanitarinių ir socialinių tyrimų įstaigas. Jų vadovams tokia pertvarka atrodo ne tik beprasmiška, bet ir pavojinga, rašo „Lietuvos žinios“. Vyriausybės rengiamas mokslinių tyrimų įstaigų pertvarkos planas pribloškė humanitarinių mokslų institutų vadovus.

Tikimybė, kad Ignalinos atominė elektrinė veiks ir po 2010-ųjų, jau gerokai didesnė. Taip mano Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala. Tačiau patyrę diplomatai nusiteikę kur kas kritiškiau. Pusmetį Briuselio kabinetų duris varstantis, su Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovais susitikinėjantis Vyriausybės derybininkas A.Abišala vakar atsiskaitė už nuveiktus darbus. Jis pateikė optimistinę prognozę dėl galimybės pratęsti jėgainės veiklą.

Lietuvoje rūkyti atvirose viešose vietose leidžiama. Tačiau sostinės policininkai, šaipydamiesi ir žemindami jaunuolius, norėjo juos įtikinti, kad yra priešingai. Esą taip pasielgta dėl moralinių ir etinių sumetimų, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjusį saulėtą sekmadienį keturi jaunuoliai susiruošė į sostinės Vingio parką, kad čia ramiai praleistų popietę. Viskas būtų ėjęsi kaip iš pypkės, jei ne policijos patruliai.

Dauguma partijų savo rinkimų programose apie švietimo politiką kalba maždaug tą patį. Pretendentės į Seimą labiausiai nusiteikusios atkurti mokytojo prestižą, bet nė viena neužsimena apie būtiną, nors skausmingą aukštojo mokslo reformą. Švietimas, anot „Lietuvos žinių“, - sritis, kuriose pastaruoju metu itin pasigendama teigiamų pokyčių, mat trūksta naujų vėjų, vis dar laukiama rimtų reformų. Tačiau esminės pertvarkos švietimo srityje nenumato ir rinkimuose dalyvausiančios partijos.

Partijų rinkimų programose akis bado realybę akivaizdžiai pranokstantys pažadai ir iniciatyvos. Analitikams ir mokslininkams kai kurios idėjos primena primirštus komunistinius šūkius, jau nekalbant apie polinkį į populizmą, rašo „Lietuvos žinios“. Po gero mėnesio Seimą šturmuosiančios partijos žada per kelerius metus padaryti Lietuvą viena laimingiausių šalių pasaulyje, sukurti gausų pasiturinčių piliečių sluoksnį, per kelis dešimtmečius pagausinti tautą iki keturių milijonų.

Darbo partija (DP) esą pasiekė stulbinamų savo veiklos rezultatų per pirmąsias vienuolika buvimo valdžioje dienų. Tik nė vienas iš minimų laimėjimų neatitinka realybės, rašo „Lietuvos žinios“. 2004-aisiais eidama į rinkimus Viktoro Uspaskicho suburta partija žadėjo pasiekti puikių valstybės valdymo rezultatų per 1, 11, 111 bei 1111 dienų. „Lietuvos žinios“ anų metų rugpjūtį rašė, jog iš tiesų, įgyvendinus tokius pažadus, valstybei grėstų bankrotas.

Jei Vyriausybė neras žadėtų kompensacijų už nesurinktas studijų įmokas, universitetai yra pasirengę išleisti dėstytojus priverstinių atostogų arba atsisakyti centrinio šildymo, rašo šios dienos „Lietuvos žinios“. Dauguma aukštųjų mokyklų dar nerenka dalinių studijų įmokų, nors šito jiems niekas nedraudžia. Universitetai ir akademijos tiesiog laukia, kol Vyriausybė iš skrybėlės ištrauks triušį - pažadėtąsias kompensacijas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Seime įregistravo nutarimo projektą, kurį palaiminus 2010-ieji taptų Žalgirio mūšio metais, praneša „Lietuvos žinios“. 1410 metų liepos 15-oji. Data, kurią tikriausiai nurodytų net naktį pabudinta absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų. Politikai norėtų priminti ją dar labiau - paskelbti 2010-uosius Žalgirio (Griunvaldo) mūšio metais.

Prezidentui Valdui Adamkui kilo abejonių dėl švietimo ir mokslo ministro su studentais pasirašyto ketinimų protokolo. Šalies vadovui pažadas aukštajam mokslui papildomai skirti 32 mln. litų atrodo finansiškai nepagrįstas, rašo antradienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Savo abejones prezidentas V.Adamkus išsakė švietimo ir mokslo ministrui Algirdui Monkevičiui.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Kelerius metus prekybos tinklo „Maxima“ savininkų valdoma elektros skirstymo bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) paslapčia kaupė p...

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas mano, kad ką tik įsteigta naują atominę jėgainę statysianti bendrovė galėjo būti sukurta pagal praktiškesnį modelį.

Mitingą prieš aukštojo mokslo reformą surengę studentai ragino neskirstyti jų į mokančiuosius didelę studijų kainą ir atleistuosius nuo šios prievolės. „Mano tikslas dabar - išvažiuoti į Švediją, ten iškraustyti tėvelius ir gražiai bei laimingai gyventi“, - tai žodžiai iš šią savaitę nugirsto pokalbio. Juos ištarusi mergina prieš tai su bičiule kalbėjo apie aktyvią savo veiklą Lietuvoje.

90 proc. bėdų gyvūnų ir augalų populiacijose kilo dėl žmogaus veiklos padidėjus temperatūrai planetoje, rodo išsamus visuotinis tyrimas. Globalinis atšilimas jaukia laukinės gamtos gyvenimą ir trikdo ekosistemas visoje planetoje, visuose žemynuose, rodo beprecedentė studija. Šitai paskelbta mokslo žurnale „Nature“, į vieną studiją apjungus dešimtis tūkstančių per kelis dešimtmečius atliktų mokslininkų tyrimų.

Penktadienį Rusijai švenčiant Pergalės dieną, Vilniuje grupelė jaunuolių dalino juosteles su nuoroda į tinklalapį apie šį istorinį įvykį. Ant oranžinės ir juodos spalvos juostelės buvo tik vienas užrašas – nuoroda į Gegužės 9-osios tinklalapį. Tinklalapis priklauso žinių agentūrai „RIA novosti“. Jame pateikiama beveik 200 istorijų bei liudijimų, dainų ir fotografijų apie karą, kai Sovietų Rusija su sąjungininkais 1945 m. nugalėjo nacistinę Vokietiją ir po kurio buvo okupuota Lietuva.

Nacionalinio investuotojo steigimą aršiai kritikuojantis socdemas Vytenis Andriukaitis prasitarė apie įtartinas su šiuo projektu susijusių įstatymų priėmimo aplinkybes. Politikas paslaptingai užsimena apie Seimui nurodinėjančius asmenis ir kalba apie oligarchijos palaiminimą, rašo lrt.lt. Kaip pranešta, V. Andriukaitis, savo partijos bičiuliams išsiuntinėjęs „sukrečiantį“ laišką apie steigiamą nacionalinį investuotoją, ragina šaukti neeilinį Socialdemokratų partijos tarybos susiėjimą.