mantas varaška

Tautos prisikėlimo partija, Seimo rinkimuose iškovojusi 16 mandatų, savo frakciją papildė dviem savarankiškai save iškėlusiais kandidatais ir vienys 18 narių. Jungtis prie TTP frakcijos nutarė Skuodo-Mažeikių rinkimų apygardoje savarankiškai išsikėlęs ir nugalėjęs Jonas Stanevičius, buvęs televizijos laidos „Gelbėtojai“ vienas vedėjų. Šią frakciją pasirinko ir Suvalkijos apygardoje save iškėlęs ir į Seimą patekęs buvęs teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška.

Seime rinkimuose save iškėlęs ir į parlamentą išrinktas Mantas Varaška nutarė prisijungti prie Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos. Po šio sprendimo TTP frakcija vienys 17 parlamentarų. Pasak partijos pranešimo spaudai, 29-erių diplomuotas teisininkas M. Varaška turi patirties valdžios institucijose – prieš tapdamas Seimo nariu dirbo teisingumo ministro patarėju.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo skundą dėl Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko pasirodymo televizijoje agitacijos draudimo laikotarpiu. Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, gautas skundas dėl A.Valinsko dalyvavimo televizijos TV3 laidoje "Žvaigždžių vartai". A.Valinskas veda šį muzikinį šou. Likus 30 valandų iki balsavimo pradžios įsigalioja draudimas vykdyti agitaciją Seimo rinkimuose.

Iš agitavusio stebėtojo Trakų-Elektrėnų apygardoje atimtas pažymėjimas - jis nebegalės stebėti rinkimų eigos bei apylinkės rinkimų komisijos darbo. "Trakų-Elektrėnų apygardos rinkimų komisija pranešė, kad jie vienam stebėtojui už agitavimą autobuse, kuris veža rinkėjus į rinkimų apylinkę, kur pavežėjimą apmoka valstybė, tai yra VRK per rinkimų apygardą, už agitavimą vienam stebėtojui Rykantų apylinkėje atimtas pažymėjimas", - sakė Z.Vaigauskas.

Sekmadienį vyks Seimo rinkimų antrasis turas, kuriame kova dėl parlamentaro mandato vyks 68 apygardose iš 71. Balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture sekmadienį prasidės 7 valandą ryte ir baigsis 20 valandą vakare. Dėl Seimo nario mandato varžysis du kandidatai, gavę daugiausia balsų per pirmąjį turą. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Pirmąsias vietas pirmajame Seimo rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje užėmusių partijų lyderiai šeštadienį aptarė galimus veiksmus po antrojo rinkimų turo, kurio rezultatai paaiškės jau sekmadienio naktį. Šeštadienį Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas "prie kavos" aptarė politinę padėtį. Tiesa, pats A.Valinskas tikina apie politiką nekalbėjęs.

Prezidentas Valdas Adamkus dar pirmojo Seimo rinkimų turo išvakarėse ir po jo buvo susitikęs su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku Andrium Kubilium bei šios partijos Politikos komiteto pirmininku Vytautu Landsbergiu. Portalo lrytas.lt žiniomis, V.Adamkus praėjusią savaitę TS-LKD vadovą A.Kubilių įkalbinėjo jungtis į koaliciją su socialdemokratais. Tuo metu konservatorių lyderis šią savaitę pareiškė matąs visas galimybes sudaryti koaliciją be socialdemokratų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ragina rinkėjus neapsigauti klaidinančia politine agitacija, esą vienas kandidatas į Seimą jau išrinktas, tad belieka balsuoti už jo oponentą. VRK pastarosiomis dienomis gavo ne vieną skundą, kuriame pranešama, jog pagal partijų sąrašą į Seimą patenkančius kandidatus jų oponentai siūlo eliminuoti iš rinkimų kovos, nes esą jie jau ir taip yra Seime.

Nuo Leiboristų partijos Seimo rinkimuose kandidatuojanti „darbietė“ Dangutė Mikutienė rinkimų kovoje įžvelgė lyčių lygių galimybių pažeidimų. Parlamentarei užkliuvo jos oponento vienmandatėje Trakų-Elektrėnų apygardoje liberalcentristo Jono Liesio per diskusiją nurodytas jo privalumas prieš savo varžovę. J.Liesys pareiškė, kad jo privalumas esąs tas, jos jis yra vyras.

Seimo rinkimų antrajame ture iš anksto jau balsavo 29 tūkst. rinkėjų, t. y. 5 tūkst. mažiau nei pirmajame ture per tą patį laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savivaldybėse iš anksto balsavo 18 tūkst. 143, specialiuosiuose paštuose - 10 tūkst. 978 rinkėjai. Tai sudaro 1,13 proc. rinkėjų sąrašuose įrašytų rinkėjų.

Penktadienis - paskutinė diena rinkiminei agitacijai. Šeštadienį 1 valandą nakties - likus 30 valandų iki balsavimo pradžios - įsigalioja draudimas vykdyti agitaciją Seimo rinkimuose. Draudžiama visa agitacija, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki balsavimo pradžios. Balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture prasidės sekmadienį 7 valandą ryte ir baigsis 20 valandą vakare.

Pirmąją išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture dieną balsavo 14 tūkst. rinkėjų, t. y. 2000 mažiau nei per pirmąjį turą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savivaldybėse iš anksto balsavo 7521, specialiuosiuose paštuose - 6486 rinkėjai. Tai sudaro 0,54 proc. rinkėjų sąrašuose įrašytų rinkėjų.

Artėjant antrajam Seimo rinkimų turui Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, iki šiol vengęs konkretesnių svarstymų apie galimas koalicijas, pareiškė būsimų koalicijos partnerių draugijoje nenorįs matyti socialdemokratų. Socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas premjeras Gediminas Kirkilas tokius pareiškimus vadina priešrinkiminiais propagandiniais, tačiau taip pat pabrėžia dviejų partijų skirtingas ideologines - vertybines kryptis.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Nemažai į Seimą kandidatuojančių ministrų, merų ir apskričių viršininkų sugeba derinti tiesiogines pareigas su rinkimų kampanija. Tačiau kai kurie jų nusprendė, kad tai nesuderinama, ir išėjo „agitacinių“ atostogų. Tačiau ar likusieji rinkėjų neagituoja darbo metu? Ne vienas LŽ kalbintas aukštas valstybės tarnautojas šiuo metu atostogauja - kad nesupainiotų savo pareigų su dalyvavimu rinkimų kampanijoje.

Apygardos rinkimų komisijoms kai kurie save išsikėlę kandidatai jau pateikė parašų rinkimo lapus su tūkstančiu juos palaikančių rinkėjų parašų. Šį reikalavimą įvykdė parlamentaras Julius Veselka, teisingumo ministro Petro Baguškos patarėjas Mantas Varaška, bendrovės „Voldemars“ savininkas ir Biržų rajono tarybos narys Valdemaras Valkiūnas, skandalingai pagarsėjęs socialdemokratas Gintautas Mikolaitis, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, buvęs televizijos šou laidos „gelbėtojas“ Jonas Stanevičius...

Savarankiškai išsikėlę kandidatai iki antradienio vakaro privalo pateikti parašų rinkimo lapus apygardų rinkimų komisijoms. Remiantis Seimo rinkimų įstatymu, išsikėlę patys kandidatai privalo grąžinti parašų rinkimo lapus su ne mažiau nei vienu tūkstančiu remiančių kandidatą piliečių parašais apygardos rinkimų komisijoms ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Apygardos rinkimų komisija, gavusi parašų rinkimo lapus, ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina.

Vos tik įtakingi verslininkai pareiškė norą pertvarkyti Registro centro paslaugų įkainius taip, kad tektų patirti mažiau išlaidų, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nedelsdamas puolė vykdyti jų pageidavimus. Tačiau nauji įkainiai šalies biudžetui gali papildomai kainuoti daugiau nei 20-25 mln. litų kasmet, o eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir taip sukritikavo premjerą dėl nesubalansuoto biudžeto.

Po nesėkme pasibaigusio Tautos prisikėlimo partijos (TPP) steigiamojo suvažiavimo šios politinės jėgos kūrėjai susiburti pabandė antrą kartą, bet slapta, rašo „Respublika“. Užsimoję šturmu imti Seimą per spalio 12-ąją vyksiančius rinkimus, Arūno Valinsko vadovaujami pramogų pasaulio atstovai galbūt suprato, kad politika nėra toks paprastas dalykas, kaip per televizorių dainuoti su fonograma ar pozuoti pusnuoge krūtine.

Nuo kitos savaitės įsigalios nauja įkainių už nekilnojamo turto sandorių tvirtinimą mokėjimo tvarka. Už vieną patvirtintą sandorį notarai galės imti ne daugiau 20 tūkst. Lt, o už kelis – ne daugiau 50 tūkst. Lt. Notarai piktinasi, kad ketvirtasis atlyginimų už paslaugas mažinimas per vos pusantrų metų yra nepagrįstas ir daromas be ekonominių skaičiavimų ar auditorių išvadų.

Nedidelių valstybinių įmonių vadovai, nors formaliai ir pavaldūs steigėjams, kartais jaučiasi esą vienvaldžiai valdovai savo kontorose, kuriose tvarkosi nebūtinai taip, kaip reikalauja įstatymai ir valdyba, rašo "Lietuvos žinios".  Neseniai Lietuvą nustebino vienos Teisingumo ministerijai priklausančios įmonės vadovas, į darbovietę sunešęs prastesnę buitinę techniką, o sau pasiėmęs už įmonės lėšas pirktą geresnę ir brangesnę.

Geriausiai Konstitucijos egzaminą išlaikiusieji rengiasi finaliniam turui, po kurio paaiškės, kas pelnys geriausiai pagrindinį šalies įstatymą išmanančio piliečio ir politiko titulą.Anot egzamino organizatorių, į finalinį etapą, spalio 20 dieną vyksiantį Vilniuje, pakviesta po vieną geriausiai rugsėjo pabaigoje vykusiame pirmajame ture pasirodžiusį kiekvienos savivaldybės gyventoją ir politikų atstovą.

Visoje Lietuvoje šeštadienį vyksiančio Konstitucijos egzamino iniciatoriai tikisi, jog šis renginys padės pagrindinį šalies įstatymą labiau priartinti prie tautos."Šis renginys jau dabar sukėlė daug minčių apie Konstituciją, kuri ilgą laiką, regis, buvo šalia tautos, šalia visuomenės reikalų. Į ją šiandien atsigręžia visi - valstybės tarnautojai, politikai, paprasti piliečiai.

Pirmadienį spaudos konferencijoje pristatytas Konstitucijos egzamino projektas, skirtas 15 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos sukakčiai paminėti.Šį pavasarį pagarsinta Teisingumo ministerijos idėja surengti Konstitucijos egzaminą, minint svarbiausio šalies teisės akto priėmimo 15-ąsias metines sulaukė didelio valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų dėmesio.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko teigimu, atėjo metas aiškiai pasakyti, kad subrendo sąlygos keisti Lietuvos Konstituciją, nes Konstitucinis Teismas užverstas teismų prašymais išaiškinti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančių teisės aktų konstitucingumą.