maisto atliekos

Sodininkai, norintys suteikti savo rožėms daugiau naudos, gali panaudoti vieną paprastai išmetamą daiktą – tai netgi gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių dažniausiai pasitaikančių sodo kenkėjų. Rožės, kaip ir hortenzijos, yra tik keli iš daugelio sodo augalų, kuriems patinka maisto atliekos. Naudokite kavos tirščius Viena iš atliekų sudedamųjų dalių, suteikiančių rožėms gyvybingumo, yra kavos tirščiai.

Panevėžio daugiabučių namų gyventojai maisto atliekas rūšiuoja jau beveik pusmetį. Panevėžiečių nuomonės šiuo klausimu – įvairios, tačiau tendencijos džiugina – rūšiuojančiųjų skaičius auga. Maisto atliekų konteinerius žmonės dažnai naudoja neteisingai, pasitaiko atvejų kai juose atsiranda tekstilės, stiklo, plastiko, o kartais ir elektronikos atliekos.

Jau beveik pusmetį sostinėje galioja nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka, naudojant nemokamai dalijamus oranžinius maišelius. Juos atsiėmė daugiau nei pusė vilniečių, tačiau naudoja 5 kartus mažiau, nei turėtų. Nors daugelyje savivaldybių yra statomi maisto atliekų konteineriai ir kompostinės, Vilnius maisto atliekas pasirinko rūšiuoti kitu būdu – jas surenkant kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir atskiriant jas pagal oranžinius maišelius.

Kauno mieste statomi pirmieji konteineriai, skirti surinkti maisto ir virtuvės atliekas. Daugiabučių gyventojai jais galės naudotis nuo 2024 m. rugsėjo 1-osios. Augalinės bei gyvūninės kilmės maisto atliekų atskyrimas ir surinkimas padės sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. „Rudenį startuosime su maisto ir virtuvės atliekų surinkimu visame Kauno mieste. Prie daugiabučių namų esantys konteineriai jau dabar pritaikomi jas surinkti.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) antradienį oficialiai ketina paskelbti apie uostamiestyje pradedamą maisto atliekų rūšiavimą.  Kaip pranešė KRATC, bus pristatytas ir šalia Dumpių sąvartyno pastatytas Maisto atliekų apdorojimo cechas. „Klaipėdos daugiabučių kiemuose esame įrengę pusiau požeminius ir antžeminius konteinerius. Iki šiol jų rudi dangčiai buvo užrakinti, tačiau dabar saugikliai nuimti, maisto atliekas, sudėtas į plastikinį maišelį, jau galima išmesti.

Praėjus mėnesiui, kai visa Lietuva privalo rūšiuoti maisto atliekas, aiškėja, kad tai labai nedidelė žmonių dalis. Tik kas trečias vilnietis jau atsiėmė maisto liekanoms kaupti skirtus oranžinius maišelius. Ir tik pusė atsiėmusių, atliekų tvarkytoju skaičiavimu, atliekas meta ten, kur reikia. Kasdien Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose ir prekybos centruose išdalijama apie tris tūkstančius atliekų rūšiavimo kibirėlių su oranžiniais maišais.

Nuo pirmadienio sostinėje keičiasi maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių dalijimo tvarka, numatanti, kad vilniečiai galės iš karto atsiimti tris oranžinių maišelių ritinėlius ir talpą. „Kadangi šiuo metu maisto atliekų rūšiavimui skirtų priemonių esame sukaupę pakankamai, nusprendėme gyventojų patogumui suteikti galimybę iš karto atsiimti 3 maišelių ritinėlius. Tokį kiekį vidutiniškai namų ūkis turėtų sunaudoti per 9 mėn.

Lietuvos gyventojai nuo šiol privalo atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, o to nepadariusiems gali būti skiriamos ir baudos. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai primena, ar rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas būtina ir tuo atveju, jeigu šalia daugiabučio nėra požeminio konteinerio ir visos šiukšlės yra išmetamos bendrai.

Vilniaus savivaldybė nusprendė nuo metų pradžios rinkti maisto atliekas plastikiniuose oranžiniuose maišeliuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, po to atskiriami. Laidos „TOP 3“ vedėjas Tomas Loiba apsilankė atliekų rūšiavimo centre, kad pažiūrėtų, kaip vyksta rūšiavimo procesas. „Pirma atrenkam visas stambių gabaritų atliekas, tam, kad nelaužytų įrangos.

Po pasirodžiusių Vilniaus miesto savivaldybės raginimų atsiimti maisto atliekoms rūšiuoti skirtas priemones dalyje prekybos centrų nusidriekė eilės. Savivaldybė džiaugiasi tokiu Vilniaus gyventojų aktyvumu ir tikina siekianti užtikrinti, kad miestiečiams maistui rūšiuoti skirtus oranžinius maišelius bei kibirėlį atsiimti būtų patogu. Įrašais apie prekybos centruose nusidriekusias laukiančiųjų eiles Vilniaus miesto gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Nuo sausio 1 d. sostinėje įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžiniuose vienkartiniuose maišeliuose ir tvirtai užrišus juos įmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Visiems sostinės gyventojams Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) nemokamai suteikia rūšiavimo priemones – specialius oranžinius maišelius ir kibirėlius, kuriuos bus galima atsiimti ir trijose „Lidl“ parduotuvėse.

Nuo sausio 1 d. visose savivaldybėse bus atskirai tvarkomos maisto atliekos – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvos savivaldybės pradės atskirai tvarkyti maisto atliekas – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Nors atskiras maisto atliekų tvarkymas privalomas tik nuo kitų metų, trys savivaldybės jau vykdo atskirą atliekų tvarkymą. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovė paaiškino, kaip maisto atliekų tvarkymas vykdomas Alytuje.

Maisto likučių atliekų kompostavimas yra puikus būdas organines medžiagas paversti mulčiu. Tačiau, ekspertai perspėja, kad kai kurių atliekų vertėtų pasisaugoti ir jų nekompostuoti, nes jos, anot jų, pritraukia graužikus. Atliekų kompostavimas yra ne tik puikus būdas praturtinti veją ar daržoves organinėmis medžiagomis, tačiau ir sumažinti virtuvės atliekų kiekį.

Žiurkės klesti ne tik kanalizacijos vamzdžiuose, tačiau neretai pasirodo ir namų ar sodo aplinkoje. Sužinokite keturis būdus, kurie padės greitai atsikratyti šiais kenkėjais. Neretai žinia apie pasirodžiusias namų teritorijoje žiurkes gali būti šokiruojanti nemaloni, tačiau, laimei, yra būdų kaip su tuo galima puikiai susidoroti. Geriausias būdas atgrasyti žiurkes – neleisti joms gauti maisto, vandens ir pastogės.

Ne paslaptis, kad per dieną virtuvėje praleidžiame daug laiko – gaminame maistą, ruošiame užkandžius kitai dienai, valgome jau paruoštą maistą, geriame arbatą ir šnekučiuojamės su šeima. Žinoma, keletą valandų per dieną suktis virtuvėje patinka ne kiekvienam, todėl vis dažniau atsigręžiama į įvairius šiuolaikinius prietaisus, kurie gali palengvinti kasdienybę ir sutaupyti laiko. Šį kartą aptarsime 2 įrenginius, kurių nauda dažnai nepelnytai nuvertinama.

Taupantiems ir ieškantiems maisto… už dyka. Ar žinojote, kad yra toks viso pasaulio atleikų konteinerių žemėlapis? Ir jame sužymėtos vietos, kur galima aptikti išmesto, bet dar naudotino maisto. Šiame žemėlapyje pažymėti ir Lietuvos miestai, kur galima rasti vertingų konteinerių. Šiuo žemėlapiu naudojasi visame pasaulyje populiarėjantys „fryganai“ – žmonės, kurie maisto konteineriuose ieško ne dėl to, kad trūksta pinigų. „Visai sveikas pomidoras.

 Vieni tarakonais šlykštisi, kiti juos augina namuose, o štai Kinijos Jinano mieste auginami tarakonai atlieka ekologų funkciją. Daugiau nei milijardas jų gyvena šalia Jinano miesto įkurtoje plantacijoje, kur kasnakt jiems patikima neįtikėtina užduotis – sudoroti maisto atliekas, atvežamas iš septynis milijonus gyventojų turinčio miesto. Skaičiai įspūdingi – per dieną tarakonai sudoroja maždaug pusšimtį tonų maisto atliekų – tiek, kiek sveria septyni suaugę drambliai.

Pastangos mažinti maisto atliekų kiekius visoje Europoje yra fragmentiškos ir nekryptingos, o akcijas ir projektus dažniausiai inicijuoja tik nevyriausybinės organizacijos ir atskiros bendruomenės, trūksta valdžios institucijų įsitraukimo. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Politikas kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas atsakyti į opiausius maisto atliekų problemos klausimus.

Robą Greenfieldą, 27-erių nuotykių ieškotoją iš San Diego, drąsiai būtų galima vadinti pamišėliu, bet kartu ir vienu iš tų žmonių, kuriems išties rūpi žmonijos ateitis. Vyrukas, norėdamas parodyti, kiek daug maisto JAV gyventojai išmeta, savaitę nusprendė keliauti po šalį ir misti tik tuo, ką ras šiukšlių konteineriuose, rašo odditycentral.com. Jūs nustebsite, koks maistas keliauja į konteinerius.

Statistika negailestinga – pasaulyje iššvaistoma apie 30 procentų, t. y. 1, 3 mlrd. tonų maisto per metus. „Lietuvos vartotojų institutas“ pristato animacinį filmą „Maisto atliekos: kaip jų išvengti?“, kuriame ne tik atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą, bet ir pateikiama keletas praktiškų patarimų. Maisto švaistymas – pasaulinė problema Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Belgų šeimynoms, kurios buvo apkaltintos išmetančios daug maisto atliekų, miesto valdžia pasiūlė vištų. Pranešama, kad penkiasdešimt šeimų vakariniame Belgijos Mukrono mieste nemokamai gavo kiaušinius dedančių vištų.