m. rajoy

Katalonijoje trečiadienį įsigaliojo parą truksiantis draudimas agituoti – ketvirtadienį čia vyks nenuspėjamos baigties rinkimai, galintys tapti šio Ispanijos regiono nepriklausomybės krizės atomazga. Rinkimuose varžysis turtingo, Ispanijos rytuose esančio regiono separatistinio judėjimo lyderiai ir vienybės su Ispanija norintys kandidatai.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, kaip sekmadienį Katalonijoje ispanų policininkai iš kovos su riaušėmis būrio šaudo guminėmis kulkomis į siekiančiuosius dalyvauti referendume ir paleidžia paleidžia į darbą lazdas, suteikė šio regiono lyderiams puikią siužetinę liniją – represyvi centrinė valdžia užgniaužia bandymus panaudoti demokratinę procedūrą, rašoma „The Washington Post“. Tačiau auganti politinė krizė Ispanijoje yra gerokai sudėtingesnė už tokią įvykių interpretaciją.

Ispanija žengė žingsnį į nebūtį – po sekmadienį vykusio referendumo ir ispanų valdžios jėgos panaudojimo prieš protesto akcijos dalyvius, būtent taip dažniausiai apibūdinama dabartinė situacija šios ES šalyje.

 Katalonijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, nepaisant Madrido priešinimosi šiai iniciatyvai.

Nepasitikėjimas politikais pasiekė precedento neturintį lygį krizės drebinamoje Ispanijoje, kur gatvės protestai tampa vis dažnesni ir aršesni. „Sparčiai augant ekonominiam nestabilumui ar net akivaizdžiam skurdui, egzistuojantį politinį modelį ištiko „teisėtumo krizė", – sako politikos mokslininkas iš Madrido Karloso III universiteto Pedro Chavesas.

Ispanijos šiaurės rytuose esantis Katalonijos regionas trečiadienį pareiškė, kad rengs referendumą dėl nepriklausomybės, nors Ispanija tam ir prieštarauja. Katalonijos regiono ministras pirmininkas Arturas Masas regiono parlamentui sakė, kad per kitus rinkimus gyventojai balsuos už „apsisprendimo teisę“. „Jei (Ispanijos) vyriausybė atsuka nugarą ir neleidžia rengti jokio referendumo ar balsavimo, tai vis tiek reikia padaryti“, – sakė A. Masas.

Ispanijos parlamentas pritarė ministro pirmininko M. Rajoy taupymo biudžetui. Biudžete šiais metais numatyta sutaupyti rekordinę sumą – daugiau kaip 27 mlrd. eurų. Premjeras trečiadienį pareiškė, kad taupymo biudžetas prisidės prie Ispanijos ekonomikos atsigavimo. „Tiesa, naudos sulauksime ne tuoj pat“, – pridūrė jis. Vyriausybė, papildomai apkarpydama lėšas švietimo ir sveikatos sistemoms, nori sutaupyti dar 10 mlrd. eurų.

Ispanijos parlamentas naujuoju vyriausybės vadovu išrinko konservatorių lyderį Mariano Rajoy. Lapkričio 20-ąją vykusių rinkimų nugalėtojas per balsavimą antradienį surinko 187 balsus iš 350. 149 deputatai balsavo prieš, o 14 susilaikė. Kad 56 metų M. Rajoy bus patvirtintas premjeru, neabejota, nes jo Liaudies partija parlamento rinkimuose prieš mėnesį gavo absoliučią balsų daugumą. Pristatydamas savo vyriausybės programą, M. Rajoy kalbėjo apie griežtas taupymo priemones.