m. laurinavičius

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Grėsmė, kurią kelia Rusija – tiek Ukrainai, tiek Europai, tiek ir visam pasauliui – būtent tokią temą šiandien TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ gvildens Artūras Anužis ir Mindaugas Sėjūnas, o į visus jiems rūpimus klausimus atsakyti bandys Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kaščiūnas bei Rusijos ir Rytų ekspertas Marius Laurinavičius.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt” bus kalbama apie karščiausius įvykius Maskvoje ir Rusijoje, apie tai, ar grius Putino režimas, ar neateis jėgos, kurios bus pavojingos Baltijos šalims. Studijos svečiai: Rusijos opozicijos atstovas Ivanas Tiutrinas ir Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius. „Mariau, ar galima palyginti protestus Baltarusijoje ir Rusijoje, kurie buvo savaitgalį?“, – klausė laidos vedėjas, tv3.lt portalo vyr.

Prieš kelerius metus Švedijoje buvo išleistas atnaujintas Šaltojo karo laikų leidinys apie karo grėsmę. Švedija brošiūrą perleido pavadinimu „If crisis or war comes“ („Jei ateis krizė arba karas“, – liet.)  ir taip išreiškė susirūpinimą dėl pablogėjusios saugumo situacijos Baltijos jūros regione. Ko Lietuva gali pasimokyti iš šios šalies? Tuomet net apie 4,7 mln. šalies namų ūkių pasiekė leidinys, kuriame visuomenė informuota apie galimas grėsmes ir kaip elgtis nelaimės atveju.

Rusijos specialiosios tarnybos KGB bei agentų įtaka Lietuvai ir Baltijos šalims buvo jaučiama ne tik Sąjūdžio metu, bet ir iki šių dienų, o šių asmenų įtakos zonoje – Lietuvos politikai, verslininkai, žurnalistai ir politologai, tvirtina Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.

Lietuvoje netrukus koncertuos JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje nepageidaujamas, su Rusijos mafija siejamas Rusijos pop atlikėjas Grigorijus Lepsas. Šio atlikėjo pasirodymas Lietuvoje patraukė saugumo ir propagandos specialistų akį, mat G. Lepsas pasaulyje žinomas ne tik už muziką, bet ir sąsajas su Rusijos mafija. Kovo 19 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantis G. Lepso koncertas – ne pirmas atlikėjo pasirodymas Lietuvoje, pernai jis pasirodė ir Palangoje.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

 Britų dienraščiams skelbiant, kad Rusija grasina panaudoti „branduolinę jėgą“, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad tai tėra branduolinis šantažas, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nėra savižudis ir nesiruošia naudoti jokio branduolinio ginklo. „Turėtume tikrai suprasti, kad tai yra šantažas. Tai nėra Rusijos pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą Tas šantažas turi labai aiškų tikslą, iš esmės du tikslus.

Rusija sulaikė kelis čečėnus, tarp jų – artimai susijusius su Čečėnijos prezidentu Ramzanu Kadyrovu. Jie įtariami organizavę ir įvykdę Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo žmogžudystę. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad žmogžudystė įvykdyta neva dėl B. Nemcovo kritikos islamui. Kaip vertinti tokias versijas? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiumi ir Rytų Europos studijų centro analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Rusijos remiamų separatistų įvardijimas teroristais padėties Ukrainoje nepakeistų, sako ekspertai. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro (RESC) analitiko Mariaus Laurinavičiaus, tai pakeistų Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius. „Kadangi jau yra 100 kartų pripažinta, kad vadinamuosius separatistus, kurie iš tikro yra teroristai, remia Rusija, Rusija automatiškai taptų terorizmą remiančia valstybe. Tam taikomos teisinės pasekmės, kurių Vakarai nepasiryžę priimti.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Po Krymo aneksijos Europos Sąjunga (ES) numatė tris sankcijų etapus, jų priemonės įgyvendinamos, tačiau tikslas dar nepasiektas: Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė – labai didelė, LRT.lt sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, tolesnių sankcijų etapų ES numačiusi nėra, tačiau galimos poveikio priemonės svarstomos, neišsemtos dar ir antrojo bei trečiojo sankcijų paketo galimybės.

Prasidėjus Rusijos agresijos prieš Ukrainą antrajam etapui, kuomet prorusiški protestuotojai užėmė valstybinius pastatus, o po to Ukraina juos suėmė, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius sako, kad pačiame Kremliuje nėra vieningos nuomonės, ką daryti toliau, o kova dėl įtakos Rusijos viduje gali ją sulaikyti nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą.  „Rusijoje nėra vieningos pozicijos, ką daryti toliau.

Įtampa Kryme kyla, ir visas pasaulis stebi, kaip pasielgs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Psichologas, buvęs politikas dr. Gediminas Navaitis, mano, kad šįkart V. Putinas nebepasikliauna savo veiklumu ir ieško paramos.   „Šį kartą Putinas tarsi blaškosi, gal net pasąmoningai blaškosi. Jis pasirūpino Dūmos pritarimu – anksčiau tokiais dalykais nesirūpino. Jis organizuoja kone visuose Rusijos miestuose palaikančias demonstracijas, mitingus, ko anksčiau nebuvo.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Didelei Ukrainos visuomenės daliai Europos Sąjunga, puoselėjanti politinį ir ekonominį skaidrumą, atrodo esanti bene vienintelis išsigelbėjimas nuo šalyje klestinčios korupcijos ir su ja susijusio skurdo, pastebi LRT.lt kalbinti ekspertai.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Į Vladimiro Žirinovskio agresyvius pasisakymus Kremliuje žiūrima per daug atlaidžiai. Žinote, galima būtų taip pasakyti: kas rūmų juokdariui ant liežuvio, carui gali būti mintyse“, – tinklalapiui LRT.lt tvirtina politologas Nerijus Maliukevičius. Anot politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, mums vis dar neužtenka Andreso Fogho Rasmusseno ar Baracko Obamos užnugario bei būtina atkreipti Vakarų dėmesį į agresyvius pareiškimus.