lytiškumas

Įvairovės edukacijos namai išleido leidinį paaugliams „O kaip man...“, kuriame pateikiami 39 klausimai ir atsakymai į santykių, lytiškumo ir brendimo klausimus. Naujasis leidinys įaudrino dalį visuomenės, mat kai kurie įžvelgia ankstyvą vaikų seksualizavimą. Rinkinyje „O kaip man...“ pateikiami atsakymai į 39 klausimus, kuriais moksleiviai dažnai nedrįsta diskutuoti su suaugusiaisiais.

Kilus diskusijoms dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytiškumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktame tyrime pateikti keturi klausimai šia tema. Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio dinamiką, du iš jų atkartojo 2018 m. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) užsakymu „Vilmorus“ vykdyto tyrimo (N=1000) klausimus.

Lytiškumo pamokos mokykloje visuomenėje sukėlė neregėtas aistras. Daugelis tėvų viešai ir garsiai pareiškė, kad tokios temos – jų atsakomybė, tačiau tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ apsilankiusi bene garsiausia Lietuvos mokytoja Veronika Kazilionė išreiškė kitokią nuomonę. Kartu su pašnekove laidoje dalyvauja ir gydytoja akušere ginekologe, puslapio Nestukes.lt įkūrėja Rūta Liutkevičiene. Šį kartą kalbamės tema, kuria kalbėdami tėvai vis dar raudonuoja, – apie lytiškumą.

Lytiškumo pamokos mokykloje visuomenėje sukėlė neregėtas aistras. Daugelis tėvų viešai ir garsiai pareiškė, kad tokios temos – jų atsakomybė. Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ apsilankė gydytoja akušere ginekologe, puslapio Nestukes.lt įkūrėja Rūta Liutkevičiene. Pokalbio tema – tokia, kuria kalbėdami tėvai vis dar raudonuoja – lytiškumas.

Mokyklose vaikams pradėjus dėstyti gyvenimo įgūdžių pamokas socialiniuose tinkluose užvirė žmonių batalijos. Dalykas aprėpia daugelį dalykų, susijusių su saugumu, sveikata bei emocijomis. Tačiau dalį tėvų siutina programos dalis, kurioje kalbant apie lytiškumą, atvirai pasakojama ir apie seksą, masturbaciją, homoseksualumą, lytinės tapatybės pasirinkimą.

Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad naujoje gyvenimo įgūdžių pamokoje vaikai nebus mokomi vien lytiškumo. Praėjusią savaitę pasklido informacija, kad nuo šių metų pradedamoje įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programoje moksleiviai bus mokomi neva pagal „LGBT ideologijos“ standartus. Tačiau, pasak ekspertų, žala jau padaryta – visuomenėje, kurioje nepasitikima institucijomis, tokios melagienos yra paveikios, darančios žalą mokyklų ir tėvų santykiams.

„Lytiškumo ugdymas vis labiau skverbiasi į Lietuvos provinciją. Jei manote, kad tik sostinėje vaikai vedami žiūrėti filmų apie vienas kitą pamilusius vyrus, tai jūs labai klystate!“, – taip prasidedanti Šilalės rajono savivaldybės tarybos narės, valstiečių atstovės Vitalijos Jankauskaitės–Milčiuvienės žinutė socialiniame tinkle sulaukė gausybės internautų reakcijų ir komentarų. Į tai sureagavo ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ vadovė Lina Januškevičiūtė.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau 23-ąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Tėvystė nėra paprasta. Kiekvieną dieną pasitinkame iššūkius ir vis kažką naujo. O kartais – žinias, kurioms visiškai nesame pasiruošę: „Tėti, mama, aš esu homoseksualus.“ Tema, kuria diskutuojama mažai, tačiau diskutuoti reikia.

Didžiausiame Didžiosios Britanijos Mančesterio universitete darbuotojams buvo išplatintos gairės, kaip vengti šališko žmonių vertinimo atsisakant tokių terminų kaip „mama“ ar „tėvas“. Universiteto atstovai BBC teisinosi, kad tai tėra „rekomendacijos“ ir jokių žodžių drausti niekas neketina. Vietoje „mama“ (angl. „mother“) ar „tėvas“ (angl. „father“) Mančesterio universitete dirbantiems specialistams siūloma vartoti neutralias sąvokas, tokias kaip „tėvas“ (angl. „parent“) ar „globėjas“ (angl.

Nuo rugsėjo biologijos pamokose mokytojai pasakoja ne tik apie augalų dauginimąsi, bet ir apie žmonių santykius. Tiesa, integruotą sveikatos, lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programą mokiniams gali išaiškinti tikybos, etikos mokytojai ar auklėtojai klasės valandėlės metu. Pedagogai dėstyti šią programą specialiai nebuvo ruošiami.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį aiškinsis, kaip mokyklose pasirengta nuo rugsėjo įgyvendinti integruotą lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programą. „Komiteto nariai iškėlė problemą, kad mokyklose nepasiruošta įgyvendinti sveikatos ugdymo ir lytiškumo ugdymo programą, nėra metodinių priemonių. Kadangi tokios žinios atėjo, surengėme klausymus ir išklausysime kompetentingų įstaigų informaciją“, – BNS sakė komiteto vadovė valstietė Agnė Širinskienė.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Bene daugiausiai prieštaravimų rengiant programą kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.

Nerimsta aistros dėl lytiškumo ugdymo programos. Į paskutinį posėdį šiandien rinkosi ją kurianti darbo grupė. O žmogaus teisių aktyvistai susirinko į protestą – esą valdžiai „perdegė lemputė protuose“, nes dalis punktų įrašyta pataikaujant Bažnyčiai. Ši ragina paauglius susilaikyti nuo lytinių santykių, nors realybė visai kitokia. Paauglės Lietuvoje gimdo triskart dažniau nei Vakarų Europoje, taigi, pasak aktyvistų, mokiniams reikia aiškinti apie kontracepciją, o ne susilaikymą.

Apie 20 jaunuolių trečiadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos protestavo prieš darbo grupės rengiamą lytiškumo ugdymo programą. Jų teigimu, programos projektas yra pernelyg paremtas bažnytinėmis nuostatomis. Tačiau programos rengėjai atkerta, kad programa bus paremta šiuolaikiniu mokslu. Jaunuoliai prie ministerijos protestavo, darbo grupei renkantis į paskutinį posėdį, kur turėtų būti patvirtintas galutinis lytiškumo ugdymo programos projektas.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad paviešinus informaciją apie rengiamą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą siekiama sukurti išankstinę neigiamą nuomonę apie dar neparengtą projektą. „Yra kažkokio daug labai noro apie šitą temą sudaryti kažkokią opiniją – išankstinę, nesavalaikę. Reikia palaukti birželio 1 dienos, bus parengtas projektas, aš jo irgi dar nemačiau ir nėra man pateiktas, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

Švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė, svarstanti, kaip mokyklose turi būti ugdomas lytiškumas, išsamios programos mokykloms nespės pateikti prieš joms tvirtinant naujų mokslo metų planus, tad nuo rugsėjo tai dar netaps privaloma disciplina. Darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad darbo grupė svarsto, kaip integruoti lytiškumo klausimus į sveikatos ugdymą, kuris šiuo metu dalyje mokyklų yra dėstomas kaip pasirenkamasis dalykas.

Kodėl pastarosiomis dienomis taip ypatingai kvestionuojame lytiškumą? Ar jis mums kelia abejonių? Akivaizdu, kad kiekvienas, keliantis klausimą „kas yra vyras?“ mintyse jau turi suformuotą tobulo „macho“ portretą ir gali užsimerkęs įvardinti tą, kuris neturi garbės vadintis vyro vardu.

Viešai nuskambėjusi žinia apie tai, kad kažikuriuose vaikų darželiuose gauti savivaldos institucijų nurodymai „mokyti vaikus vieniems kitus vadinti ne berniukais ir mergaitėmis, o „žmogeliais“, o registruojant vaiką į eilę darželiuose jau „nustatytos skiltys „tėvas I ir tėvas II, arba motina I ir motina II“, palietė nūdienos laikų piktžaizdės temą ir privertė ne juokais, rimtai susimąstyti.

Kel­mės „Ąžuo­liu­ko“ dar­že­lio–mo­kyk­los auk­lė­ti­nių tė­vai sa­vo pa­ra­šais pa­tvir­ti­no, jog at­si­sa­ko Da­ni­jos dar­že­liuo­se nau­do­ja­mos ly­gių ga­li­my­bių ug­dy­mo pa­tir­ties pri­sta­ty­mo, nes ne­no­ri trau­muo­ti sa­vo vai­kų. Tė­vų ma­ny­mu, yra daug svar­bes­nių ir Lie­tu­vos vai­kams ak­tua­les­nių da­ly­kų.

Kai kurių visuomeninių judėjimų ir organizacijų atstovai ragina Lietuvą nepasirašyti  ET (Europos Tarybos) konvencijos „Dėl smurto šeimoje“, nes ne visos jos nuostatos gali būti priimtinos, o galimybė pritarti konvencijos nuostatoms iš dalies – nenumatyta. „Pasisakome prieš smurtą.

Kas turi kalbėtis su vaiku apie lytiškumą? Kieno pareiga paaiškinti, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės. Kas turėtų būti tas žmogus, kuris padėtų paaugliui suprasti, koks svarbus momentas yra lytinio gyvenimo pradžia ir kokie pavojai tyko? Dažnai tėvai linkę šią užduotį perduoti mokyklai, o joje dirbantys specialistai tikina, kad šiuo metu nėra nei sąlygų, nei bendros strategijos, kas ir kaip tai turi daryti.

Pradedant reklamomis gatvės skelbimų lentose, žurnaluose, laikraščiuose ir baigiant elektroninio pašto žinutėmis bei televizijos laidomis, seksas – plačiai paplitusi sąvoka. Bet yra nedidelė populiacija žmonių, kurie nesupranta šių reklamų reikšmės ir absoliučiai nejaučia potraukio kitiems žmonėms.

Šiaurės ministrų tarybos biuras ir Moterų informacijos centras bando Lietuvos darželiuose įgyvendinti transseksualumą skatinantį lyčių lygybės projektą. 35 tūkst. litų dydžio skandinavų parama jau pradėta įsisavinti, nors projektui nepritarė nei Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija (NTŠA). Lyčių lygybės projekto iniciatorius ir rėmėjas – Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Pamenate prieš porą metų darželinukams mėgintą sekti pasaką apie du princus? Ši pasaka žymi tuo, kad princai buvo gėjai. Anuomet Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), kuriai nerimą sukėlė ikimokyklinėse įstaigose per „Gender Loops“ projektą diegiama mažamečių ugdymo metodika, aiškinanti ir apie netradicinę seksualinę orientaciją, tokius mokymo planus užprotestavo.

Lietuviai nedrįsta savęs identifikuoti kaip lytiškai aktyvių asmenybių? Toks klausimas iškilo organizacijos „Pozityvus gyvenimas“  vadovui Jurgiui Andriuškai, su bendraminčiais dalijančiam kontraceptines priemones vasaros sostinėje Palangoje. Pasirodo, net jaunimą tenka įkalbinėti, kad pasiimtų nemokamai dalijamų prezervatyvų.

Apie tai, kad keičiasi vyriškumo ir moteriškumo samprata visuomenėje kalbama daug, bet itin jautriai reaguojama į klausimus, susijusius su vaikų ugdymu lytiškumo ir tolerancijos temomis. Naujienų portalas Balsas.

Pasaulinei kontracepcijos dienai paminėti skirtas tyrimas nustatė, kad tik kas penktas paauglys Lietuvoje (23%) yra gerai informuotas apie kontracepcijos priemones. Tuo tarpu Europos vidurkis yra apie 45%.  Lietuvoje didelė dalis paauglių vis dar mano, kad lytinio akto nutraukimas yra efektyvus kontracepcijos būdas, nors specialistai jį laiko itin nepatikimu.