lygiadienis

Pasitinkant lygiadienį Juodkrantėje penktadienio vakarą bus sudegintos pavasarį menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, Vilniuje vyks ugnies ir šviesų renginys.  Nuo 2003 metų Kuršių nerijoje kasmet atnaujinama nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodkrantėje dalimi.

Šiandien – rudens lygiadienis. Prasideda tikrasis ruduo – dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šiol dienos vis trumpės iki pat Kalėdų. Nors dauguma šią žinią sutinka niūriai, etnologai skatina švęsti rudens lygiadienį. Sostinės Neries pakrantėje susirinkę moksleiviai ruošiasi šventei – iš žvakių dėlioja ir puošia Vilnių senoviniais raštais ir figūromis. Taip jie, vilniečiai ir sostinės svečiai, pasitinka rudens lygiadienį.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje pastebimas dienos ir nakties susilyginimas. Tokia diena vadinama lygiadieniu. Etnologas Libertas Klimka sako, kad lygiadienis pažymi gamtos pasiruošimą žiemai, o dabar lietuviams reikėtų tikėtis niūresnių ir lietingesnių orų. Rudens lygiadienis paprastai sutampa su Šv. Mato minėjimu, kuris rodo gamtos pasirengimą šaltajam periodui. Etnologas sako, kad šiuo metu prasideda šalnos. „Šv. Matas dabar yra daugiau kaip bažnytinė šventė išlikusi, nes Šv.

Rugsėjo 22 diena yra nepaprasta diena. Šiandien – rudens lygiadienis. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir kasdien ji vis labiau ilgės iki gruodžio 22 dienos, po kurios po truputį ims ilgėti. Taigi, pasiruoškime tamsiajam periodui. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Tą vieną akimirką Žemėje viskas tampa lygu. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia.  „Lygiadienio metu saulė teka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose.

Kovo 20-ąją yra fiksuojamas pavasario laikas, kai Saulė atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Tai mums praneša apie prasidėjusį pavasarį. Būtent šiomis dienomis mūsų visoje planetoje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo pavasario lygiadienio šiauriniame pusrutulyje naktis tampa trumpesnė už dieną, o pietiniame – diena trunka trumpiau už naktį. Kaip pasakoja etnologas Libertas Klimka, šiandien diena įgaus penkių minučių pranašumą prieš nakties laiką.

Rugsėjo 22 diena yra nepaprasta, ir ne, ne todėl, kad jau penktadienis. O todėl, kad būtent šiandien yra minimas rudens lygiadienis. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir kasdien ji vis labiau ilgės iki gruodžio 22 dienos, po kurios po truputį ims ilgėti. Taigi, pasiruoškime tamsiajam periodui. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia.

Kovo 20-21 d. visuose Žemės kampeliuose minimas pavasario lygiadienis. Būtent šiomis dienomis diena ir naktis tampa tokio paties ilgio. O visų sekančių dienų trukmė vis ilgės ir ilgės, tai nuostabi žinia kiekvienam išsiilgusiam pavasario šilumos. „Lygiadienis yra atskaitos taškas kalendoriuje. Kadangi vidutinėse platumose yra pavasaris, akivaizdžiai pasireiškia jau gamtos atbudimas.

Kiekvienas, mėgstantis stebėti planetas, džiaugsis išgirdęs, kad kovo mėnuo yra puikus mėnesis tuo užsiimti. Šį mėnesį galima išvysti net penkias ryškias planetas. Venera Nors kovas žymi Veneros, kaip vakaro žvaigždės pabaigą, visgi prieš žmonėms atsisveikinant su saulės sistemos ryškiausia planeta, mėnesio pradžioje Marsas ir Uranas prisijungs prie Veneros vakariniame danguje, kaip praneša scienceworldreport. Kiekvieną dieną, Venera nusileidžia vis anksčiau po saulėlydžio.

Gamta mėgsta pokštus. Štai taip ji pasveikino pavasario lygiadienio šventėje apsilankiusius vilniečius. Žaliuojančių medžių instaliacijas užklojo storas sniego sluoksnis, o pavasario šilumą kviečiantys žmonės gūžėsi nuo smarkios pūgos. Ironiška, jog tokia netikėta stichija užklupo būtent per gyvastingumo pažadinimo šventę. Pagonys tikėjo, jog pavasario lygiadienis – tai metų ciklo kelionės pusiaukelė, kai po žiemos sąstingio Motina Žemė kviečiama prabusti ir dovanoti žiedus.

 Šiandien – ypatinga diena. 11 valandą 21 minutę bėgdama dangaus skliautu Saulė kirto rudens lygiadienio tašką. Dabar naktis tapo lygi dienai ir kartu prasidėjo pusmetis, kai tamsusis paros metas bus ilgesnis už šviesųjį. Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas tvirtina, kad praeityje šis metas buvo ypatingai svarbus. „Ruduo - tai laikas, kai viskas pradeda apmirti. Seniai pastebėta, kad kai tamsa nugali šviesą - gamta apmiršta. Tas laikas buvo pašvęstas vėlėms, mirusiems.

Astronominio pavasario pradžios proga NASA paskelbė Žemės nuotrauką, padarytą pavasario lygiadienio metu. JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos administracijos palydovas GOES-13 mūsų planetą nufotografavo vakar, kovo 20 dieną, 13.45 val. Lietuvos laiku. Pabrėžiama, kad ši nuotrauka buvo padaryta netrukus po 2013 m. pavasario lygiadienio, kuris įvyko 13.02 val. Lietuvos laiku. Šioje nuotraukoje matyti vienodai apšviestos Žemės Šiaurinio ir Pietinio pusrutulio sritys.

Šiemet Lietuvoje pavasaris tikrai neskuba pradžiuginti mus šiluma ir pirmaisiais pumpurais. Tikrasis, astronominis, pavasaris prasideda trečiadienį, kovo 20 dieną, 13-tą valandą 2 minutės vietos laiku. Tuo metu Žemės planeta pasisuks taip, kad Saulė bus lygiai virš pusiaujo ir nakties bei dienos trukmė susilygins. Mes tai vadiname pavasario lygiadieniu.

Šįryt Žemė pasiekė tolimiausią savo orbitos aplink Saulę tašką. Šioje kelionės aplink mūsų žvaigždę atkarpoje Žemė būna kartą per metus. JAV karo laivyno observatorijos duomenimis, tolimiausią savo orbitos tašką – afelį – Žemė pasiekė liepos 5 dienos rytą 04.00 val. GMT laiku (7.00 val. Lietuvos laiku). Žemės afeliu vadinamas pats tolimiausias nuo Saulės jos orbitos taškas, kurį galima pasiekti per vienerius metus. Šis atstumas dabar siekia maždaug 152 milijonus kilometrų.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ imasi plėsti lygiadienio koncertų ciklą Šv.Kotrynos bažnyčioje. Prieš ketverius metus pradėję tradiciją koncertais pažymėti laiką, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ją tęsia. Ir ne tik tęsia, bet ir kviečia bendraminčius prisijungti prie šios gražios šventės. Jau šį pavasarį po Šv. Kotrynos bažnyčios skliautais iš žiemos stingulio simboliškai persiristi į aktyvųjį metų laiką padės net du koncertai.

Šįryt 7.30 val. Lietuvos laiku Saulei pasiekus tolimiausią į pietus nuo dangaus pusiaujo tašką, prasidėjo žiemos saulėgrįža, trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties Žemės Šiaurės pusrutulyje metas. Praėjus minutei po saulėgrįžos Saulė pradėjo grįžti atgalios dangaus keliu. Šis astronominis įvykis senovėje buvo apipintas mitais ir įgavęs mistinės svarbos: žmonės matydavo, kad nuo birželio 20 dienos vidudienio metu saulė danguje imdavo žemėti.