lukašenka

Baltarusija sulaikė dešimtis žmonių už komentarus internete apie šaudymo incidentą, per kurį žuvo IT darbuotojas ir teisėsaugos pareigūnas, penktadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Šaudynių aplinkybės lieka neaiškios, tačiau incidentas sukėlė klausimų Baltarusijoje, kur valdžia griežtai susidoroja su kitaminčiais po pernai kilusių beprecedenčių protestų prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą, išprovokuotų rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė Lenkijos vyriausybės tvirtinimus, kad migrantai prie šios šalies sienos vežami prievarta, paveikti narkotinėmis medžiagomis. „Turite faktų, kad aš stumiu šiuos žmones prie sienos su Lenkija? Ne, ir būti negali“, – sakė A. Lukašenka interviu televizijai CNN. Interviu ištraukas paskelbė prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Tai beprotybė; visa, ką daro Lenkijos vyriausybė – beprotybė.

Baltarusijoje siūloma ateityje organizuoti atskirą referendumą mirties bausmės klausimu, pranešė Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Konstitucinės komisijos pirmininkas Piotras Miklaševičius po pasiūlymų keisti konstituciją aptarimo su šalies autoritariniu vadovu.  „Taip pat buvo aptartas klausimas, dėl kurio Konstitucinės komisijos posėdžiuose nebuvo bendro sutarimo , susijęs su konstitucijos 24-uoju straipsniu, numatančiu galimybę taikyti mirties bausmę.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pareiškė, kad Minskui ir Maskvai nerimą kelia JAV karinių bazių steigimas Ukrainos pasienyje. „Ypatingą dėmesį skiriame Ukrainos ruožui – ką ten darysime. Matote, ten, į Ukrainą, sutraukiamos NATO pajėgos. Prisidengiant mokymų centrų kūrimu faktiškai ten steigiamos bazės. Ukrainoje steigiamos Jungtinių Valstijų bazės. Suprantama, turime į tai reaguoti“, –  sakė A. Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa. „Pasitarkime, kaip toliau dirbsime. Juk negerai, kad žmonės kenčia. Na taip, aprengė, pamaitino juos, malkų jiems ten nuvežė, kažkokių palapinių perdavė. Bet žiemą jie juk sušals. Tai juk žmonės, atėję iš už tūkstančių kilometrų pietuose.

Baltarusijos režimo Saugumo tarybos generalinis sekretorius Aleksandras Volfovičius pasisakė migrantų tema vietos televizijoje. Dėl migrantų srauto per savo atstovaujamą šalį jis tradiciškai kaltina „kolektyvinius Vakarus“, tačiau pirmą sykį užsiminė ir apie galimas derybas su ES.

Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka dažnai mėgsta rodytis gražuolių aplinkoje. Jis ne tik susitikimuose ar viešuose renginiuose yra lydimas grožio konkursų dalyvių, bet ir pats tokį organizuoja. Šiais metais jis buvo išskirtinai politizuotas. „Miss Baltarusija 2021“ nugalėjusi Darija Gončarevič pareiškė apie savo „dėkingumą prezidentui“. Prieš tai ji buvo užfiksuota opozicijos judėjimo organizuotoje fotosesijoje, pasipuošusi tradicinėmis „raudona-balta“ spalvomis.

Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją dėl tolesnių Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių. Dokumente raginama kovoti su agresyvia Kremliaus politika bei remti Rusijos pilietinę visuomenę. Šiai rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, 103 nepritarė, o 72 susilaikė.

Tremtyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį paragino Prancūziją imtis „ryžtingų veiksmų“, siekiant išspręsti jos šalį ištikusią politinę krizę, taip pat ragino Vakarų valstybes ir toliau nepripažinti autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos.

Rusija ir Baltarusija žengė žingsnį bendros valstybės link. Kol kas nėra iki galo aišku, dėl ko konkrečiai susitarta, tačiau Minsko derybinės pozicijos buvo silpnos dėl aklavietėje atsidūrusio režimo. A. Lukašenka savo elgesiu patvirtino ankstesnius ekspertų tvirtinimus, kad dalį šalies suvereniteto tenka aukoti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kreipėsi į Baltarusiją, ragindama padėti migrantams, o ne siųsti juos per sieną į Europos Sąjunga, pavadinusi tai „hibridine ataka“. Taip ji kalbėjo viešėdama Lenkijoje, kur su šalies atstovais aptarė neteisėtos migracijos į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją klausimus. „Baltarusijos pusė raginama suvokti, kad hibridinėms atakoms naudoja neapsaugotus žmones iš kitų regionų“, – spaudos konferencijoje sakė politikė.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje susitinka su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu. Oficialiai skelbiama, kad bus derinamos jungtinės valstybės sutarčių detalės, tačiau Minsko režimui ne mažiau svarbu užsitikrinti ir finansinį palaikymą. Rugsėjo 9-ąją A. Lukašenka su V. Putinu susitiks jau penktąjį kartą šiais metais. Jie turi susitarti dėl 28 sąjungos programų – taip dabar vadinami abiejų šalių integracijos planai.

Europos Sąjunga ruošia penktąjį sankcijų paketą Baltarusijai dėl šios vykdomos migrantų „eksporto“ į kaimynines valstybes kampanijos, tvirtinama „EUobserver“. Neseniai Lenkija paskelbė, kad Baltarusijoje gali būti apie 10 tūkst. nelegalių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, sieksiančių patekti į ES valstybes. „Nėra abejonių, ar bus naujos sankcijos (Baltarusijai, – red. past.) ir jos palies asmenis, kurie finansuoja Lukašenką“, – cituojamas šaltinis ES.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį priėmė sprendimą mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija dėl besivystančios migrantų krizės, pranešė visuomeninis radijas. Antradienį Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis antradienį paragino prezidentą įvesti nepaprastosios padėties režimą Baltarusijos pasienyje, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad jo šalis greitai sulauks iš Rusijos daug ginkluotės, įskaitant dešimtis kovos lėktuvų, sraigtasparnių ir modernių oro erdvės gynybos sistemų. A. Lukašenka apie numatytą ginkluotės įsigijimą paskelbė Rusijai ir Baltarusijai rengiantis bendroms karinėms pratyboms „Zapad 2021“. Rugsėjo 10–16 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 200 tūkst. karių.

Vokietija remia Lietuvą atremiant Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos organizuojamą hibridinę ataką, po Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrų susitikimo trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, A. Anušauskui Vokietijos kolegė Annegret Kramp-Karrenbauer dar kartą patvirtino, kad tai yra iššūkis ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europos Sąjungai, todėl problema bus sprendžiama kartu.

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena. Tokia diena Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje buvo priimta 2010-aisiais. 2006-aisiais buvo priimta tarptautinė visų dingusiųjų be žinios pagrobtųjų apsaugos konvencija.

Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje pastaruoju metu stebimas migrantų iš Vidurio Rytų antplūdis per Baltarusijos sieną turi visus tyčinio politinio puolimo, iš anksto suplanuoto autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo, požymius, sakoma šią savaitę paskelbtame vieno Londone dirbančio žurnalisto tyrime. Lenkijos visuomeninis radijas trečiadienį citavo tinklalapyje waidelotte.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino Lenkiją dėl pasienio konflikto, kuriame esą dalyvavo pabėgėliai iš Afganistano. „Per Baltarusiją...  į Vakarus išvyko kelios dešimtys, gal šimtai (visų nesuskaičiuosi), jau afganistaniečių – ne irakiečių, ne sirų, o būtent afganistaniečių, kuriuos jie pakvietė į Vakarus, pažadėjo priimti.

Baltarusių Teisingumo ministerija trečiadienį inicijavo opozicinio Baltarusijos liaudies fronto (BNF) susivienijimo „Atgimimas“ likvidaciją teisme. „Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas iškėlė bylą pagal Teisingumo ministerijos ieškinį dėl visuomeninio susivienijimo BNF „Atgimimas“ likvidavimo“, – nurodoma partijos tinklapyje paskelbtame pranešime. 1988 metais įkurtas „Atgimimas“ yra viena seniausių socialinių ir politinių asociacijų Baltarusijoje.

Baltarusija yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus, jeigu Lietuva atsisakys toliau krauti baltarusišką kalio chloridą, pareiškė šalies transporto ir ryšių ministras Aliaksejus Auramenka. „Vasarį pasirašėme susitarimą su Rusijos Federacija. Faktiškai nuo vasario mėnesio į Rusijos uostus pervežėme apie 1 mln. tonų naftos produktų. Taigi turime alternatyvą.

Nepasiduodanti jaunoji karta yra vilties ženklas, „POLITICO“ sakė iš Baltarusijos pabėgusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Praėjus kiek daugiau nei metams po jo nešvarios pergalės rinkimuose, Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, siekdamas išlaikyti valdžią, ir toliau naudoja smurtą ir gąsdina savo oponentus namuose bei užsienyje. Tačiau opozicija vis dar tikisi, kad jis gali būti išstumtas. „Kova užsitęsė ilgiau, nei norėjome.

Kaip ir kokiu keliu žengs Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, po rinkimų praėjus metams išsaugojęs valdžią šalyje tik ėmęsis neregėtų represijų prieš savo paties gyventojus. Ekspertų teigimu, kryptis į Rytus yra aiški. „Jeigu vyks prezidento rinkimai, aš jums pažadu, kad <...> nedalyvausi, kad aš ten kažką statyčiau ar kažką bandyčiau prakišti. Ne.

Cichiničiuose apsilankęs Vakaruose nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasakojo vietos gyventojams, kaip atrodys ateities Baltarusijos kaimas. Tuo pat metu jis ant lentos jiems braižė schemą, kurios galutinis rezultatas atrodo gana keistai. Rugpjūčio 13-ąją apsilankęs vietos gamykloje ir bendravęs su jos darbuotojais Baltarusijos diktatorius vėliau pasiliko pakalbėti su sukviestais gyvenvietės nariais.

Aleksandras Lukašenka pirmadienį susirinkusiems žurnalistams pareiškė, kad Lietuva pasienyje su Baltarusija provokuoja Minską į atsakomuosius veiksmus. Jis pridūrė, kad „jeigu situacija pasienyje nenurims – gaus per marmūzę, kad maža nepasirodys“. Kalbama šiuo atveju apie Lietuvos atsaką į paties diktatoriaus išprovokuotą migracijos krizę, kuri tęsiasi jau antrą mėnesį. Tiesa, koks tai bus atsakas ir kokio pobūdžio, Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas patikslinti nenorėjo.

Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Valstijos išplėtė sankcijas Baltarusiai. Politologai sako, kad Vašingtono sankcijos režimui – bus gerokai skausmingesnės nei tos, kurias įvedinėjo Briuselis. Dėl to diktatorius Aliaksandras Lukašenka svaidosi žaibais – grasina ne tik Trečiuoju pasauliniu karu, bet ir gąsdina branduoliniu teroru.  „Galite užspringti nuo tokių sankcijų JK. Tūkstantį metų negirdėjome apie Didžiąją Britaniją ir toliau girdėti nenorime.

Migrantų iš Artimųjų Rytų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą rugpjūčio pradžioje pasiekė kritinę ribą, tačiau praėjusią savaitę Irakas paskelbė apie savo piliečių grąžinimą iš Minsko. Tuo metu patys baltarusiai pastebi, kad šalyje „neregėtas skaičius“ atvykusių irakiečių veržiasi prie sienos. Viešbučių ir taksi darbuotojai ar pasienio zonos gyventojai „Zerkalo“ pasakojo, kad užsieniečiai „lyg davus komandą“ plūsta prie išsvajotos ES sienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos Sąjungą įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai. Praėjus metams nuo protestų Baltarusioje pradžios, Landsbergis siūlo valstybėms nepripažinti jokių tarptautinių sutarčių ar susitarimų, kuriuos sudarė neteisėtas Baltarusios diktatorius Aliaksandras Lukašenka. Tiesa, politologai ir apžvalgininkai atkerta, kad sankcijas vakarų valstybės įveda per lėtai, dėl to po metų neramumai Baltarusioje nesibaigia.

Suklastotų rinkimų metinių proga diktatorius Lukašenka surengė žurnalistams ir visai tautai skirtą propagandos maratoną „Dydisis pokalbis su prezidentu“. Ištisas 7 valandas neteisėtas prezidentas svaidėsi kaltinimais opozicijai, grąsino Vakarams atominių medžiagų kontrabanda, Lietuvai tiesiog grasino „į snukį”, bet tuo pačiu ir laidė užuominas, kad yra pasiruošęs atkurti dialogą.

Dalį savo monologų, formatu „Didelis pokalbis su prezidentu“ Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka skyrė Lietuvos gąsdinimui. Net ir neklausiamas jis nuolat užsimindavo tas pačias propagandines klišes, tokias kaip „neturtinga Lietuva“ ar netgi grasino, kad „Lietuva subyrės“. Komentuodamas BBC žurnalistės klausimą mažesnį BVP sukuriančios Baltarusijos prezidentu save laikantis A. Lukašenka pratrūko ir kažkodėl puolė grasinti Lietuvai griūtimi.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį apkaltino opoziciją planavus surengti prieš jį perversmą po praeitais metais įvykusių valstybės vadovo rinkimų, išprovokavusių kelis mėnesius trukusius audringus masinius protestus, per kuriuos buvo reikalaujama jo atsistatydinimo. Šiuos komentarus A. Lukašenka išsakė per savo metinę spaudos konferenciją, surengtą praėjus lygiai metams po ginčijamų prezidento rinkimų.

Lygiai prieš metus Baltarusijoje vyko šeštieji rinkimai į prezidento postą. Tuomet vietos rinkimų komisija paskelbė, kad Aliaksandras Lukašenka nugalėjo surinkęs 80 proc. rinkėjų balsų. Visoje šalyje prasidėjo masinės protesto akcijos, su kuriomis valdžia žiauriai susidoroja. Du dešimtmečius Baltarusijos valdžioje esantis A. Lukašenka ilgainiui paskelbia, kad protesto akcijos – tariamai yra Vakarų šalių provokacija.

Nuo pat praėjusių metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvykusių prezidento rinkimų šios šalies piliečiai didvyriškai kovoja už savo žmogaus teises ir pagrindines laisves, sekmadienį išplatintame pareiškime pažymėjo Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Pirmųjų Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo metinių proga Briuselio išplatintame pareiškime rinkimai pavadinti sufalsifikuotais.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį nurodė ištirti irakiečio, kuris esą buvo rastas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, mirties aplinkybes. Pranešimas apie tyrimą paskelbtas Lietuvos sienos apsaugos pareigūnams antradienį pranešus, kad jie pradėjo apgręžti migrantus, bandančius neteisėtai patekti į šalies teritoriją iš Baltarusijos.

NATO sistemingai telkia puolamąją infrastruktūrą palei Baltarusijos sienas, penktadienį pareiškė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų šalis, būdama jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų, pateko į civilizacijų konfrontacijos epicentrą. Mes netirštiname spalvų, o konstatuojame faktą: prie mūsų sienų metodiškai telkiama NATO puolamoji karinė infrastruktūra“, – jį citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.

Nežinau, kas galėjo nustebti, kad į kritiką konservatoriams partijos veteranai Kubilius ir Juknevičienė sureagavo išsitraukdami tiek metų nenuvylusią Rusijos kortą. Trumpai ji veikia taip: „kas kritikuoja TS-LKD, tas dirba Rusijai“. Pastaruoju metu daug kritikuoju TS-LKD tiek dėl išduotų vertybių, tiek dėl atvirų sienų politikos migrantų krizės akivaizdoje ir – kaip netikėta – paaiškėjo, kad dirbu Rusijai.

Nors mažiau nei prieš savaitę ministras Gabrielius Landsbergis nuvykęs į Iraką prašė nutraukti irakiečių migrantų keliones į Minską, šios šalies avialinijos paskelbė netrukus padvigubinsiančios skrydžius į Minską. Baltarusijos diktatorius Lukašenka grasina į Lietuvą netrukus siųsti ir ginkluotus radikalius musulmonus – esą pastarieji jau veržte veržiasi pas mus, o „gerasis“ Lukašenka neva dar bando juos sulaikyti.

Sankcijų prispaustas Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka apkaltino Europos šalis siekiant išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija ir Kinija. Vakarų šalyse nepripažinto Baltarusijos vadovo teigimu, Vakarų šalių kišimasis į Baltarusijos reikalus, tariami bandymai organizuoti valstybinį perversmą, o taip pat tai, ką jis vadina „tiksline propaganda prieš baltarusius“ galų gale prives prie pasaulinio masto konflikto.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Baltarusijos propagandinė, valstybinė naujienų agentūra BELTA skelbia, kad šalies pasieniečiai „aptiko tris nelegalių migrantų grupes, kurios kirto sieną iš Lietuvos pusės“. Baltarusija apkaltino Lietuvą migrantų sumušimu ir „migrantų išvarymu grasinant ginklu“. Anot A. Lukašenkos režimo kontroliuojamos naujienų agentūros, kuri citavo Pasienio apsaugos tarnybos pranešimą, liepos 18-ąją „Geranainių“ pasienio posto kariai patiko neteisėto sienos kirtimo iš Lietuvos pėdsakus.

Baltarusijos teisėsauga pirmadienį surengė reidą vieno nepriklausomo laikraščio redakcijoje ir sulaikė tris jo žurnalistus, valdžiai tęsiant susidorojimo su žiniasklaida ir pilietinės visuomenės aktyvistais kampaniją.

Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas dėl pagalbos Lietuvai tvarkantis su migrantais išties tėra šantažas, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Tai nėra pagalba, tai šantažas. Iš teroristinio režimo kitko ir nesitikime. Atsakymas paprastas – jeigu Minskas nesustos ir toliau gabens migrantus, tai Lietuva siūlys naujas sankcijas“, – G. Landsbergio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad jo šalys yra pasiruošusi padėti Lietuvai, patiriančiai krizę dėl neteisėtų migrantų, plūstančių iš kaimyninės šalies, tačiau perspėjo, kad Minskas taip pasielgtų „ne be atlygio“. „Jeigu jiems bus reikalinga pagalba, mes jiems tą pagalbą suteiksime – tačiau jau ne neatlygintinai“, – duodamas interviu televizijai „Sky News Arabia“ sakė A. Lukašenka.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pastaruoju metu Europai grasina daug kuo. Nuo „aprūpinimo“ migrantais ir branduolinėmis atliekomis iki eksporto tranzito per Baltarusijos teritoriją draudimo. Šis „batiuškos“ pageidavimas nustebino vokiečius, kuriems tai nebūtų didelė netektis, ir rusus, kuriems tai faktiškai reiškia sąjungininkės Baltarusijos paskelbtas sankcijas.

Lukašenkos režimo opozicionieriai kviečia Lietuvą imtis veiksmų. Pasak jų, migrantų srautą stabdytų ne spygliuotos vielos tvora, o griežtos ekonominės sankcijos. Aptvertas pasienis – tai pagalba diktatoriaus režimui, sakė pagalbos baltarusiams organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova. Demokratijos Baltarusijoje siekiantys aktyvistai trečiadienį Vilniuje surengė konferenciją apie politinius ekonominius migrantus iš Baltarusijos ir kitų šalių.

Kaltinimai Baltarusijai dėl to, kad pavertė migrantus įrankiu kovoje su ES sankcijomis ir Lukašenkos politinės opozicijos atstovų palaikymu, kurį demonstruoja Europa, pirmadienį buvo aptarti Europos parlamente bei ES užsienio reikalų taryboje, rašoma „Politico“. Ekspertai tuo metu pataria išmokti A. Lukašenkos pamoką ir pasiruošti rimtesniems kitų režimų keliamiems iššūkiams.

Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus dar labiau kaista. Šalys svaidosi grasinimais paralyžiuoti viena kitos ambasadas. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija reikalauja, kad Lietuva ambasadoje paliktų tik vieną diplomatą, Lietuva nusprendė atsakyti tuo pačiu. Apžvalgininkų teigimu, tai reiškia diplomatinių santykių nutraukimą. O verslininkai jau suka galvas, kurių ES šalių ambasadose reikės prašyti vizų ir kitų dokumentų.

Per parą – vėl beveik pusantro šimto nelegalų iš Baltarusijos pusės, o šalies kaimai ir toliau pildosi svetimšaliais. Dar vienoje mokykloje, Alytaus rajone, apgyvendinti nelegalai iš Irako ir Afrikos šalių. Vienam šiandien prireikė greitosios. Kaimo žmonės kratosi tokios kaimynystės. Ekstremalią situaciją šiandien aptarė Ingrida Šimonytė ir Europos Tarybos pirmininkas. Jis pažadėjo paramą Lietuvai. Alytaus rajone, Verebiejų kaime, prie buvusios mokyklos pastato – greitosios automobilis.