lukas savickas

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis neneigia, kad jam kyla dvejonių dėl ateities Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje, kai tarp kai kurių jos narių „atsiranda bekompromisė skirtis“. Penktadienį interviu Žinių radijui į klausimą, ar kurs naują politinį bloką, S. Skvernelis teigė, kad „tikrai apie politinį bloką kalbėti šiandien nėra jokio pagrindo“, bet patvirtino iškilusias dvejones dėl buvimo frakcijoje.

Seimo nario Luko Savicko sprendimas trauktis iš frakcijos buvo tikėtinas, jis tiesiog pasinaudojo palankia proga, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Grėsmės čia aš tikrai nematau. Dėl Luko, Rūtos (Miliūtės) ir Tomo (Tomilino) čia viskas labai tikėtina.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, premjero Sauliaus Skvernelio bendražygis Lukas Savickas pranešė paliekantis partiją. Politikas neslėpė, kad antradienį prie Seimo įvykęs mitingas ir dalies valstiečių partijos narių noras palaikyti įtūžusią mitinguotojų minią prisidėjo prie sprendimo palikti partiją. „Vakarykštė diena ir vakaras buvo tiesiog gėdingi.

Seimas baigė pirmąją pilną savo darbo sesiją. O joje tikrai netrūko aistrų – karštos diskusijos dėl partnerystės, žiežirbos tarp valdančiųjų ir opozicijos, atsiradusi trintis tiek daugumos, tiek mažumos gretose. Kol valdantieji džiaugiasi pristabdę įstatymų priėmimo mašiną ir įnešę kokybės į Seimo darbą, opozicija atkerta, kad pavasarį buvo sprendžiami neesminiai klausimai, o valdantieji savo elgesiu suskaldė visuomenę.

Trečiadienį baigėsi Seimo pavasario sesija. Ką per ją pavyko nuveikti parlamentui? Ir ar karštos diskusijos neužgožė realių darbų? Apie naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Lukas Savickas.

Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Savo ruožtu verslininkai kelia klausimą, kodėl jie kaltinami už tai, kad valstybinė institucija už greituosius testus sutiko mokėti jų nustatytą kainą. Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi tirti 6 mln.

Kalbos apie Lietuvoje greitu metu turintį pradėti galioti imuniteto pasą kelia audras ne tik opozicijos, bet ir tarp valdančiųjų. Vieni sako, kad atskiro dokumento kurti nereikia, nes jau vasaros pradžioje pradės veikti Europos Sąjungos imuniteto pasas. Taip pat šios priemonės priešininkai atkreipia dėmesį ir į galimą šalies gyventojų diskriminaciją. Tačiau lietuviško galimybių paso šalininkai sako, kad šio paskirtis yra visiškai kita nei europinio.

Šią savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą. Ir nors, atrodytų, tai turėtų būti sveikintinas projektas, nes toks pasas leis naudotis daug daugiau veiklų nei dabar galima, galimybių pasas sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

Nuo savivaldos rinkimų savivaldybių tarybose pasikeitė 174 nariai, daugiausiai – Vilniuje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po 2019 metų kovo 3 dieną vykusių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasikeitė 14 narių. Daugiau kaip pusė sostinės tarybos narių savivaldos mandato atsisakė po sėkmingų Seimo rinkimų praėjusių metų spalį.

Nuo šių metų pradžios koronaviruso priemonėms Valstybė jau išleido daugiau nei 220 milijonų eurų. Ir kaip aiškėja, tie milijonai neretu atveju įsisavinami gana keistomis aplinkybėmis ir susižeria juos ganėtinai įtartinos reputacijos įmonės bei asmenys. Šį pirmadienį aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt” nagrinėsime – kas lobsta iš pandemijos ir kraunasi milijonus? Laidos svečiai – Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Lukas Savickas.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo karščiausių aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, „Marvel“ sagos filmą „Keršytojai. Begalybės karas“, veiksmo filmų gerbėjams „Nešdintis visu greičiu“ bei prisijuokti iki ašarų komedijoje „Visiškai laimingas“. 19.30 val. per TV3 ir TV3 Play – laida „Karštai su tv3.lt“. Kiekvieną pirmadienį TV3 eteryje – išskirtinė, karščiausių aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Tai atvira drąsių pokalbių ir diskusijų laida apie tai, kas mums visiems rūpi, skauda dabar.

Buvusio Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko namuose rugpjūčio mėnesį buvo sankcionuota krata tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo, tačiau vėliau generalinio prokuroro paskirti prokurorai nusprendė jos neatlikti, penktadienį pranešė LRT Tyrimų skyrius.  Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės prašymu teismas kratą sankcionavo rugpjūčio 14 dieną. Po kelių dienų generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tyrimui vadovauti sudarė specialiųjų prokurorų grupę.

Manyti, kad greitasis kaloringas maistas, kuriame itin daug cukraus, druskos, kitų ne visai naudingų medžiagų jeigu akivaizdžiai ir nekenkia sveikatai, tai jos tikrai neprideda. Tačiau panašu, kad sprendžiant bene svarbiausius šiuo metu sveikatos klausimus premjerui ir jo komanda tai visai nė motais.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Premjeras Saulius Skvernelis jam Seime iškeltus klausimus dėl greitųjų Covid-19 testų pirkimo sieja su rinkimais. Premjeras tvirtina, kad opozicija bando politizuoti šį klausimą. O LRT Tyrimų skyrių, kuris kiek anksčiau atliko tyrimą apie testų pirkimą, S. Skvernelis kaltina pateikus ne visą informaciją.

Premjero patarėjas Giedrius Surplys trečiadienį per spaudos konferenciją žurnalistams neleido užduoti klausimo apie vicekanclerį Luką Savicką, sulaukusį specialiojo liudytojo statuso teisėsaugos tyrime. Kelių žiniasklaidos priemonių žurnalistai nuotolinėje spaudos konferencijoje bandė paklausti Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, kaip šis vertina antradienį paaiškėjusią informaciją, kad jo pavaduotojas figūruoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrime dėl 6 mln.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl reagentų pirkimų prekyba poveikiu įtariamam buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Šarūnui Narbutui šią savaitę kardomoji priemonė pakeista iš namų arešto į dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apie tai ketvirtadienį BNS informavo STT atstovė spaudai Renata Keblienė. Jos teigimu, Š. Narbutui taip pat nurodyta nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ teigia neplanuojanti imtis skubių veiksmų dėl jos valdybos nario Šarūno Narbuto, įtariamo prekyba poveikiu perkant koronaviruso tyrimams skirtus reagentus. „Kol nepateiktos oficialios tyrimo išvados, neplanuojame imtis skubių veiksmų. Bet kuriuo atveju šis klausimas bus aptartas artimiausiame valdybos posėdyje“, – BNS komentavo „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento vadovas Gediminas Koryzna.

Ne visi politikai tesi savo pažadus, ypač, jeigu šie susiję su politine karjera. Iki 2020 metų Seimo rinkimų likus metams ar kiek mažiau dalis Seimo narių, ministrų ar politikų patarėjų viešai tvirtino neketinantys sieti savo karjeros su Seimu. Vis dėlto dabar jau aišku, kad ir šio pažado įgyvendinti kai kuriems nepavyko.

Švelnėjančios karantino sąlygos padėjo daliai verslo sektorių atsigauti, tačiau ne visiems. Ir nors privačiuose darbo paieškos portaluose fiksuojamas augantis skelbimų skaičius, registruoto nedarbo lygis šalyje nemažėja. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Verslas pamažu atsigauna „Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau tas atsigavimas matomas netolygiai visuose sektoriuose.

Iki 1 mlrd. eurų vertės Paramos verslui fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje, teigia pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.  Anksčiau skelbta, kad fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje suteiks naujausią informaciją apie Lietuvos ekonomines tendencijas karantino metu.   Lietuvoje gegužės mėnesį buvo 0,5 proc. mėnesio defliacija, pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo po vieno mėnesio pertraukos. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2019 metų gegužės mėnesiu) siekė 0,3 proc.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas pirmadienį Vyriausybėje suteiks daugiau informacijos apie Lietuvos padėtį karantino metu. Kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją:...

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Gyventojų pajamų mokesčio permokas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) deklaracijas pateikusiems asmenims pamažu pradės grąžinti nuo gegužės 20 dienos. VMI praneša, kad pirmosios nedidelės išmokos pasieks nedidelį skaičių žmonių. „Pradėsime nedideliais mastais, pradėsime kitą savaitę. Planas yra gegužės 20 dieną išleisti pirmąsias sumas. Tai tikrai nebus didelės sumos nedideliam žmonių skaičiui.

Pamažu švelninant karantiną, pirmąją gegužės savaitę Lietuvoje užfiksuotas nedidelis nedarbo lygio mažėjimas, pirmadienį pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. „Gegužės 4–8 dienomis registruotas nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 proc. punkto nuo 11,5 proc. Tai buvo aukščiausias karantino metu fiksuotas lygis. Pats registruotų bedarbių skaičius praėjusią savaitę sumažėjo daugiau nei 3 tūkst. asmenų“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo L. Savickas.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Trečiadienį Lietuvos vyriausybė apsisprendė, kaip šalyje bus švelninamas karantinas: planuojama leisti vaikams lankyti darželius, gyventojai galės gauti daugiau medicininių paslaugų, o vasarą ir keliauti po Baltijos šalis ir dėl to grįžę nesaviizoliuotis. Išsamiau apie tai, kokie pokyčiai šalyje laukia kartu su karantino švelninimu, pasakoja premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Jau beveik pusmetį ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė tuščia, jį pavaduoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Premjeras Saulius Skvernelis opozicijos surengtame neeiliniame Seimo posėdyje ketvirtadienį patikino, kad kandidato į ministrus paieškos procesas nėra sustojęs.

Vyriausybė neatmeta penktadienį prezidento Gitano Nausėdos išsakyto raginimo Lietuvoje steigti valstybinį banką. Anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tai būtų galima svarstyti, matant tam argumentus ir prireikus. „Kalbų apie valstybinį banką iš tikrųjų teko girdėti ir anksčiau. Tačiau ne šito karantino kontekste. Mano žiniomis, šitas klausimas su premjeru anksčiau nebuvo derintas ir nebuvo anksčiau kalbėtasi, todėl būtų sunku šiandien atsakyti konkrečiai.

Vyriausybė apsisprendė dėl karantino švelninimo verslui – jau nuo ketvirtadienio bus švelninami draudimai, todėl ekonominis variklis pamažu bus gaivinamas. Kam sušvelninti draudimai dirbti ir kokios paslaugos mums jau netrukus bus pasiekiamos, kalbėjome su premjero patarėju Luku Savicku.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Vyriausybės vicekanclerį Deividą Matulionį paskyrė Lietuvos ambasadoriumi NATO. Pagal valstybės vadovo dekretą, D. Matulionis Lietuvos nuolatinio atstovo Šiaurės Atlanto Taryboje pareigas pradės eiti balandžio 20 dieną. Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pranešė, kad Vyriausybės vicekancleriu planuoja skirti ekonomikos ir inovacijų ministru netapusį savo patarėją Luką Savicką.

Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas dabartinę politinių batalijų visumą, tikina, kad per politinius konfliktus galima pasiekti susitarimą. Tiesa, G. Nausėda užsimena ir apie esminius trūkumus švietimo sistemoje ir sveikatos ministerijos sektoriuje. Be to, dar sykį paaiškinama, kodėl nesutiko ekonomikos ir inovacijų ministru skirti Skvernelio patarėją Luką Savicką.  „Šita politinė kadencija baigėsi ir tenka konstatuoti švietimo reformos nesėkmę beveik visais klausimais.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė premjero Sauliaus Skvernelio teiktą Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Pastaruoju metu prezidento ir premjero bendradarbiavimą temdė ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Politologai mano, kad tai gali būti elementarus prezidento bandymas valdančiajai daugumai parodyti savo galią.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjero patarėjo Luko Savicko neskirdamas ministru, pasiuntė signalą Vyriausybei, kad būtina tartis, mano Seimo opozicijos lyderis. „Tai vertinu, kaip prezidento signalą Vyriausybei, kad reikia tartis ir kalbėtis, kad kiekvienu klausimu, kaip ir numato Konstitucija, prezidentas ir Vyriausybė veikia kartu kaip vienas vienetas, kad vykdomoji valstybės valdžia turi tartis ir kalbėtis“, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas neskirsti į ekonomikos ministrus Luko Savicko yra atsakas dėl Jaroslavo Narkevičiaus, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. „Dabar mes taip įdomiai turim jaustis. Jausmas dabar toks, kad tarytum atsakyta valdančiajai koalicijai į tą J. Narkevičiaus temą“, – BNS sakė valdančiųjų lyderis. Jis taip pat teigė, kad šalies vadovas galėjo iškart pasakyti premjerui Sauliui Skverneliui, kad neskirs pateikto kandidato į ministrus.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad prezidento Gitano Nausėdos sprendimas netvirtinti jo pasiūlyto kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus yra nuviliantis, nes Lukas Savickas buvo stipriausias iš galimų kandidatų. S. Skvernelis teigė, kad į ministrus siūlytas jo patarėjas L. Savickas buvo stipriausias kandidatas, kuris nekėlė jokių abejonių. Premjero teigimu, L. Savicko kandidatūra ne kartą su G. Nausėda buvo aptarta ir neoficialių pokalbių metu.

Prezidentūra atidžiai vertina premjero teikiamą kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luką Savicką, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.  „Gavome kandidatą iš artimų, pažįstamų rato premjero aplinkos ir tikrai atidžiai vertiname. Susitiksime, kalbėsime ir tikrai priimsime pamatuotą ir atsakingą sprendimą“, – LRT radijui sakė Simonas Krėpšta.  Pasak jo, prezidentas su kandidatu susitiks kitą savaitę.

Premjeras Saulius Skvernelis į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą. Premjeras kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė penktadienį susitikimo metu.  Pasak prezidento atstovo Antano Bubnelio, iki šiol L. Savicko kandidatūra nebuvo bent kiek išsamiau aptarta. „Po du mėnesius trukusių paieškų premjeras pateikė L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jo patarėjas Lukas Savickas šiuo metu yra geriausias kandidatas į ekonomikos ministrus. „Aš pateiksiu L. Savicko kandidatūrą, nes manau, kad jis yra žmogus ir kandidatas, kuris geriausiai atitinka šios dienos lūkesčius šiai pozicijai“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. Premjeras penktadienį žada aptarti L. Savicko kandidatūrą su prezidentu Gitanu Nausėda. Pagal Konstituciją, ministrus prezidentas skiria ir atleidžia premjero teigimu.

Trečiadienį sostinės taryba padidino nekilnojamojo mokesčio tarifą gyventojams. Per metus kai kuriems gyventojams teks mokėti ir po keliolika ar keliasdešimt eurų daugiau. Sprendimas priimtas daugiausia mero Remigijaus Šimašiaus judėjimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų narių balsais. Savivaldybė aiškina, kad didesni mokesčiai leis išvengti piktnaudžiavimo. Opozicija kritikuoja sprendimą didinti mokesčių naštą gyventojams.

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

Vyriausybė Lietuvai numato nemažai pokyčių – premjeras Saulius Skvernelis savo kalboje Lietuvos ekonomikos konferencijoje akcentavo struktūrinių reformų būtinybę ir išryškino, ką ketina keisti šalyje. Tačiau kaip šias reformas vertina Lietuvos verslininkai ir kokių pokyčių laukti verslui? Kaip teigė S. Skvernelis, Vyriausybė numatė šešias kryptis struktūrinėms reformoms, kurios palies mokesčių sistemą, inovacijas, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas sritis.

Trečiadienį Vilniuje oficialiai atidarytas didžiausio Europoje nerūdijančio plieno gamintojo „Outokumpu“ globalių paslaugų centras (angl. – Global Business Service center). Jame sutelktos visai kompanijai svarbios funkcijos – finansų valdymas, kreditų kontrolė, pirkimai, IT projektų ir paslaugų valdymas, – kuriomis rūpinasi aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai turintys išskirtines kompetencijas.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.