ltsr

Lietuvos diplomatai pirmadienį reiškia protestą dėl dziudo turnyre Italijoje nuskambėjusio sovietų okupuotos šalies himno. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovės spaudai, Lietuvos ambasada išsiųs notą Italijos užsienio reikalų ministerijai. „Tai yra apgailėtinas incidentas ir mes atkreipiame Italijos užsienio reikalų ministerijos dėmesį, kad tai daugiau nepasikartotų“, – BNS sakė Rasa Jakilaitienė. Pasak jos, laiškas bus išsiųstas ir Italijos dziudo federacijai.

Buvusio ryšių centro teritorija prie Nemenčinės šiuo metu yra visiškai apleista. Apie šį miškingoje vietovėje esantį objektą primena tik įvairių pastatų griuvėsiai, bet didžiausia paslaptis slypi šiek tiek pasivaikščiojus po teritoriją. Į rezervinio ryšių centro bunkerį patekti galima net pro kelis įėjimus. Nė vienas iš jų nėra užblokuotas, tad smalsiems apleistų vietų tyrinėtojams šis įspūdingo dydžio bunkeris yra tikra dovanėlė. Nusileidus laiptais žemyn vaizdai akimirksniu įtraukia.

Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vilniuje, prie paminklo sovietų okupacijos aukoms atminti, trečiadienį rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai, įvairių organizacijų atstovai paminėti 1951-ųjų spalio 2–3 dienomis vykdytų trėmimų. Per operaciją „Ruduo“ į Krasnojarsko kraštą nuolatiniam gyvenimui buvo ištremta 16 000 žmonių, iš kurių trečdalis buvo vaikai iki 16 metų.

Susipažinęs su šia šimto septyniasdešimt trijų lapų baudžiamąja byla, ilgai mąsčiau ar verta kelti iš užmaršties keleto dešimtmečių senumo istoriją. Ir ne vien todėl, kad dar, tikriausiai, gyvi daugelis jos veikėjų. Ši istorija šlykšti pačia savo fabula, kaip nemaloni būna kiekviena išžaginimo byla. Tačiau, kita vertus, vargu ar nustebins šiandieninę skaitytojų kartą ano laikmečio faktai.

Alvidas Jancevičius Iš tarnybinio pranešimo: “1966 metų rugsėjo aštuntą dieną Raseinių rajono Miliuvėnų kaime, kelyje Nemakščiai – Kelmė, rastas Jono Medeikio lavonas.” Tą 1966 metų rugsėjo septintąją Raseinių meteorologijos stoties stebėjimo rajone buvo silpnas liūtinis lietus su pertraukomis. Matomumas siekė apie dešimt kilometrų, vėjo stiprumas – dešimt kilometrų per sekundę.

Alvidas Jancevičius Ši tragiška istorija atsitiko 1956 metų kovo aštuonioliktąją dabartiniame Mažeikių rajone. ...Šešiasdešimt trejų metų Agota Palekaitė kurį laiką gyveno kartu su dukters šeima. 1951 metais duktė už pusketvirto tūkstančio rublių (senais pinigais – A. J.) nusipirko sodybą, o motina liko gyventi senajame name, netoli saviškių. Turėjo audimo stakles, iš audimo ir gyveno.

Alvidas Jancevičius Dar nė penkiasdešimties neturėjusi Kristina Mažonienė nuo 1958-ųjų lapkričio dirbo Kauno konditerijos fabrike šokolado cecho darbininke. Netrukus tapo to paties cecho sandėlininke, vėliau – karamelės cecho svėrėja. 1967 metų kovo 22 dieną paskirta cukraus sandėlio sandėlininke. Tai buvo sąžininga, darbšti, bet gana uždara moteris. 1948 metais slapta nuo tėvų ištekėjusi, šeimos laime džiaugėsi kiek daugiau nei pusmetį. Išsiskyrė.

1962 metų rugsėjo trisdešimtą dieną Petras Vaškevičius traukiniu grįžo iš Alytaus. Išlipo Balkūnų stotelėje. Beeinant keliu juos su kaimynu Jonu Mikelioniu aplenkė lengvasis automobilis ir sunkvežimis su vestuvininkais. Užtvėrę kelią, vyrai gavo du puslitrius naminės. Prisijungė dar Petras Mikelionis, kurio namuose jie ir P. Mikelionio sūnus Algirdas tą naminę išgėrė. Kilo mintis nueiti į kaimynuose vykusias Jono Braziulio ir Aldonos Grinevičiūtės vestuves.

1958 metų sausio tryliktąją tuometinio Pagėgių rajono milicijos skyrius gavo pranešimą, jog išplėštos Žagmantų kaimo gyventojo Algio Lukošiaus bitės. Stepas Petreikis – milicininkas: “...Bičių avilį buvo išplėšęs vienas vagis, kadangi matėsi tik vieno žmogaus pėdos. To žmogaus buvo nueita prie Juknienės trobos ir rasta per išimtą galinį trobos langą įmesta korių gabaliukų. Ties trobos langu pėdų buvo daug, jos buvo užmindžiotos.

Ne vienam ši istorija pasirodys neįtikėtina, nes jau seniai nuėjo užmarštin visuotinio deficito, prekybos iš po prekystalio, talonų laikai. Tačiau visa tai buvo ir dar, ko gera, yra gyvų įvykių liudytojų arba net veikėjų. Šiandienos sukčiavimų, mokesčių nemokėjimo, dokumentų klastojimo laikais anas nusikaltimas keltų vien juoką. Jeigu, žinoma, nebūtų griežtų bausmių ir sulaužytų žmonių likimų.

1965 metų gegužės trisdešimt pirmosios rytą vienos tuometinio Kapsuko (dab. Marijampolės) rajono aštuonmetės mokyklos mokytoja Irena Lukošaitienė lietuvių kalbos egzamino išvakarėse dviems aštuntokų klasėms surengė konsultaciją. Po to klasės vadovė Ona Pikelienė dar kartą su mokiniais aptarė rytojaus egzamino reikalus. Apie pusę pirmos jaunuoliai išėjo namo. Išėjo su visais ir Danutė Vaškauskaitė, kuriai iki namų reikėjo eiti per mišką apie tris kilometrus.

Alvidas Jancevičius 1967 metų liepos šešioliktoji buvo sekmadienis. Iš vieno Kelmės rajono kaimo į autobuso stotelę per rugių lauką ėjo grupė gimines aplankiusių šiauliečių. Staiga ties krūmais jie išgirdo šlamesį – tarsi kas per mišką nubėgtų. Pasigirdo mažo vaiko dejavimas. Šiaulių “Rūtos” gamyklos darbininkė Aldona Petraitienė: “Krūmų kampe pamačiau gulinčią mergaitę, kuri nutilo dejavusi ir kažkaip pasispyrusi kojelėm pasiraitė į dešinį šoną ir liko gulėti an nugarėlės.

Alvidas Jancevičius 1963 metų balandžio dvidešimt aštuntosios vakare netikėtai užsiliepsnojo Raseinių rajono gyventojo Viktoro Paltanavičiaus namo stogas. Subėgę kaimynai nešė laukan įvairius daiktus, ilgai ieškojo kopėčių, vėliau, jomis pasilypėję, pylė vandenį palėpėn. Ugnį užgesinus, greta dūmtraukio, pasimatė sudegusios sodybos šeimininkės Onos Paltanavičienės lavonas.

...Visų jų amžius skirtingas. Biografijos nevienodos. Šiame pasaulyje jie niekada nebuvo susitikę. Jų jau seniai nebėra mūsų tarpe. Jų padarytieji nusikaltimai – vienas už kitą žiauresni. Ir visus juos vienija bendras vardas – mirtininkai... Mirtininkai pakeistais vardais? Šių istorijų herojų vardai ir pavardės pakeisti, kiek įmanoma, pakeisti vietovių bei organizacijų pavadinimai.

Nors 1990 metų Kovo 11 įvykiai aprašyti preciziškai, trūksta apibendrinto požiūrio į vėliau nueitą kelią, - mano istorikas Aurimas Švedas. Istorijos politika - Nuo Kovo 11 jau išaugo nauja karta ir vis aktualėja klausimas – kiek ano meto įvykius             atsimenant ir aprašant yra vietos istorikams, o kiek tai dar vis politinio sąskaitų suvedinėjimo laukas? - Naujausioji istorija yra tas laukas, kuriame dirba ne tik istorikai, bet i...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį viešai pareiškė: „Konstitucijoje parašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl nekomentuoju kitų institucijų veiklų“. Galiojanti Konstitucija apie bažnyčią sako štai ką: “43 straipsnisValstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Apie Gyčio Lukšo filmą „Duburys“ vis knietėjo parašyti, tačiau nebuvo rimtos progos. Dabar proga atsirado: G. Lukšo filmas vėl apdovanotas. „... filmas „Duburys“ pelnė geriausio filmo prizą Taline pasibaigusiame 13-ajame tarptautiniame kino festivalyje „Black Nights“. Viktoro Radzevičiaus darbas taip pat pripažintas geriausiu operatoriaus darbu konkursinėje programoje, kurioje varžėsi trijų Baltijos šalių vaidybiniai filmai.