lt united

Matant, kiek dėmesio lietuviška žiniasklaida skiria „Eurovizijos“ cirkui, sunku susilaikyti nuo savotiško psichologinio „Eurovizijos“ komplekso diagnozavimo. Nenustebčiau, jei „Eurovizijos“ grand finalo dieną Lietuvoje paskelbtų nacionaline švente. Taip pat nenustebčiau, jei 2009 m. nacionalinė „Eurovizijos“ atranka būtų įtraukta į „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ renginių programą.

Spalio 26 d. kino teatruose startuoja nuotykių komedija „Kietakiaušiai“, kurios herojai prabils lietuvių aktorių balsais. Tai – pirmasis atvejis, kai vaidybinis filmas iš užsienio dubliuojamas lietuviškai. Tokia praktika yra paplitusi daugelyje Europos valstybių – Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose. Holivudo komediją, Amerikoje per pirmą savaitgalį surinkusią daugiau nei 68  milijonus dolerių ir išstūmusią iš pirmosios pozicijos net visko mačiusį „Borną.

Per mėnesį – du žemynai  ir aštuonios šalys, 10 tūkstančių kilometrų, įveiktų dvidešimties metų senumo mersedesu. Tai tik keli statistiniai faktai iš keturių dalių realybės dokumentikos ciklo „Afrika LT“, kurį birželį parodys Lietuvos televizija.

Ruoštis Eurovizijos dainų konkursui į Suomijos sostinę Helsinkį išskrido grupė „4 Fun“. Lietuvos atstovai su balade „Love or leave“ Eurovizijos scenoje pasirodys ateinantį šeštadienį, praneša LTV „Panorama“.Nacionalinėje Eurovizijos atrankoje nugalėjusi dainininkes Rūtą Ščiogolevaitę ir Aistę Pilvelytę, grupė „4 Fun“ europiečius šeštadienį ketina pavergti subtiliu pasirodymu ir nuoširdumu.„Stengsiuos padainuoti kuo geriau. Daina lyriška, stengsiuos ją atlikti kuo nuoširdžiau. Tokia ir vinis.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Per britų nacionalinio transliuotojo BBC programą pirmadienį pradėtas transliuoti Lietuvos reklaminis klipas, mūsų šaliai kainuosiantis kelis šimtus tūkstančių litų antradienį rašo „Kauno diena“.Klipas pradedamas vaizdu iš Kauno – Pažaislio vienuolyno apžvalga iš oro. Reklaminis 30 sekundžių vaizdo klipas nuo šio pirmadienio iki balandžio 30 dienos bus rodomas tris kartus per dieną ir transliuojamas po įvairių BBC programų.Vaizdo klipo idėja – žmonės, atvykę į Lietuvą, laimi.

"Music Export Lithuania" leidžia reklaminių leidinių seriją – popmuziką, roką, elektroniką, džiazą, autenišką bei modernizuotą folklorą bei klasikinę šiuolaikinę muziką pristatančius CD bei DVD. Tik muzikos reklamos tikslais leidžiami leidiniai skiriami platinti įvairių muzikos mugių, kitų tarptautinių renginių metu, taip pat platinti per Lietuvos institutą, Lietuvos kultūros atašatus bei ambasadas.

Šeštadienį Lietuvos televizija rodys šių metų nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ pirmąją įžanginę laidą. Pamatysime 26 atlikėjų prisistatymus.Pagal šių metų atrankos schemą visi atlikėjai suskirstyti į „raudonuosius“ – gerai žinomus, „geltonuosius“ – mažiau žinomus ir „žaliuosius“, kurie tik pradeda muzikinę karjerą. Visų jų atstovai pasirodys tiek pirmojoje įžanginėje laidoje sausio 13 dieną, tiek antrojoje sausio 20-ąją.

Savaitraštis „Veidas“ išrinko dešimtį Lietuvos žmonių, kuriems 2006 metai buvo ypač sėkmingi. Tarp jų premjeras Gediminas Kirkilas, Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, prieš algas vokeliuose sukilusi Dalia Budrevičienė, grupė „LT United“, Kazlų Rūdos gyventojai ir kiti, kuriems praėjusieji metai pažymėti sėkmės ženklu. Pirmasis sąraše – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jau kitą šeštadienį Lietuva pradeda nacionalinę atranką į „Eurovizijos“ dainų konkursą. Sausio 13-ąją ir 20-ąją per Lietuvos televiziją pamatysime pirmąsias dvi įžangines laidas. Jų metu bus pristatytos nacionalinės atrankos komisijos tolesniam žiūrovų ir komisijos narių teismui atrinktos 52 dainos.Pasak nacionalinės atrankos koordinatoriaus, LTV muzikos prodiuserio Jono Vilimo, šiemet nacionalinė „Eurovizija“, kaip ir dera, pražys visomis nacionalinėmis spalvomis.

Nesvarbu, ar Lietuvoje bus sudaroma margaspalvė daugiapartinė koalicija, ar šaukiami pirmalaikiai rinkimai, dažnai girdisi balsai, kad trūksta idėjų ir strategijų. Manau, visiems „didiesiems“ Lietuvos politologams, analitikams ir komentatoriams vertėtų ne tik didelę dalį savo energijos skirti „kas, su kuo, kur, ką ir už kiek“ analizei, bet ir pabandyti suformuluoti labai konkrečius tikslus ir prisidėti prie vaisingesnio bendro visuomeninio diskurso, ypač artimiausiomis savaitėmis.

Įvairios visuomenės ar žmonių grupės skirtingai reaguoja į pergalę, laimėjimą ar sėkmę, taip pat skirtingai vertina ir turtą, valdžią, reklamavimąsi ar socialinį statusą.

Lietuva triumfavo Eurovizijos konkurse. Jau ne vienas autorius pastebėjo, kad Lietuvos atlikėjų pasirodymas buvo ypatingas tuo, kad pokštas tapo iššūkiu pačiam Eurovizijos konkursui.

Eurovizijos dainų konkursas, nesigilinant į tai patinka jis mums ar ne, yra viena iš valstybės pristatymo galimybių. Kaip ir Olimpinės žaidynės, knygų mugės, pasaulinės parodos, kompleksiniai valstybės aukštosios kultūros pristatymai, gražuolių konkursai ar kt. Į masinius prestižinius tarptautinius renginius, ypač transliuojamus per televiziją, būna nukreiptas kur kas didesnis nei paprastai tarptautinis dėmesys.

Apžvelgęs visų nuo 1975 metų, kai startavo dabartinė balsavimo sistema, iki šiemetinės Eurovizijos vykusių konkursų rezultatus, tinklalapis „Esctoday.com“ pabandė atrasti nugalėtojų sėkmės receptą. Tad ką gi sako skaičiai? Burtai Sunku tuo patikėti, bet tarp Eurovizijos nugalėtojų daugiausia buvo muzikantų, kuriems burtai lėmė dainuoti pirmiems. Arba paskutiniams. 1975, 1976 ir 1984 metais pirmieji scenoje pasirodę atlikėjai vėliau užėmė pirmąją vietą.

Laimė, kad mano namai be plastiko langų – galiu be vargo nustatyti, kada prasideda tikrasis pavasaris Šiaurės Rytų Lietuvoje, kur ir esu. Kai tik apkvaitusi musė ima blaškytis tarpustiklyje – šalčių nebelauk. Pagal pempes, varnėnus ar nacionalinius gandrus orientuotis sunkoka, nes šie pavasario pranašai gali vėluoti dėl nepalankaus vėjo, Europos prieangyje užklupusios audros ar sparnus pakirtusio gripo.

Jeigu tikitės „šaudau gaudau“, į Marcelo Pineyro „Gronholmo metodą“ geriau neikite. Tiesa, gaudynių juostoje esama, tik gaudomi ne nusikaltėliai ar anaiptol ne „geručiai“, o „gabalų“ gabalai, kuriuos būtų įmanoma uždirbti gavus stambios tarptautinės korporacijos direktoriaus postą. Jeigu tikitės ko nors panašaus į Jameso Foley „Glengarry Glenn Ross“, Michaelo Corrente „Amerikietiškąjį bizoną“, galų gale į Richardo Linklaterio „Juostą“, į filmą eikite be menkiausių dvejonių.

Mums nesiseka Eurovizijoje. Šiame konkurse dalyvavome 6 kartus, net 2 kartus užėmėme paskutinę vietą ir net didžiausios sėkmės akimirką buvome arčiau reitingų lentelės galo, negu pradžios. Iš pradžių dainavome lietuviškai. Paskui bandėme kažką sudainuoti angliškai. Šiemet lietuviai nebedainuos. Jie tiesiog skanduos ir šauks „Mes – nugalėtojai! Balsuokite už mus!“ Taigi nesiseka mums įtikinti europiečius savo dainingumu. Ir tai prasidėjo dar viduramžiais.

Mano senelė, ji mano burtažodis, iš šešėlių ištempiantis nenormatyvine leksika besispardančius demonus, ir kibirkštis, uždeganti inkvizijos laužus, kuriuos kas 20 minučių nutraukia reklamos pertraukėlės. Ji kaip plėšomas ūkininko kalendorius, kiekvieną dieną ją randu vis kitokią. Ji nejuto, kad ant žemės pabirę klavišai iki kraujo pjauna jos kelius, vapėjo kažką dzūkiškai su lotynišku akcentu.

Kai Turine ant ledo tėškėsi Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, iškart prisiminiau Eurovizijos nacionalinės atrankos pusfinalius. Tiksliau – pirmajame pusfinalyje dalyvavusį, bet su laidos vedėjais prieš dainavimą ir po jo nesifilmavusį Edmundą Kučinską, kuris vėliau turėjo priekaištų tiek režisieriui, tiek operatoriams. Esą nerodė jo visu ūgiu, todėl žiūrovai nesusidarė pilno vaizdo.

Seimo pirmininkas nuskriaudė sportininkus Dienraštis „Ekstra žinios“ rašo apie sportinį incidentą: Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, su žmona atvykęs į Ignalinoje įsikūrusį Lietuvos žiemos sporto centrą (LŽSC), sužlugdė kalnų slidinėjimo meistrų varžybas. Na, gal nesužlugdė, bet keliems savo savaitgalį suplanavusiems sportininkams neleido patogiai pernakvoti. LŽSC direktorius Bronislavas Cicėnas vienam sportininkų sakė, kad Paulauskų šeimai teko atiduoti devynis kambarius.