lt es

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas Lietuvos verslo paramos agentūroje pasirašė 17,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų paramos gavimo sutartį Panevėžio pramonės parkui kurti. Siekdama įkurti mieste pramonės parką, Savivaldybė dirbo kelerius metus: įsigyta žemė, parengti detalieji planai ir techniniai projektai, pasirašytos statybos darbų ir paskolos sutartys. Parengiamųjų darbų vertė – 7,4 mln. Lt, iš jų 4,9 mln.

Panevėžyje daugiausia bedarbų, ligonių, o vienam gyventojui, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, tenka mažiausiai miesto biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų. „Veido“ žurnalo sudaromo savivaldybių reitingo sąraše praėjusiais metais besipuikavusi pirmajame dešimtuke neoficiali Aukštaitijos sostinė šiemet drastiškai nusirito į galą. Iš 60-ies šalies savivaldybių Panevėžiui beliko tenkintis 57-a vieta. Blogiau nei panevėžiečiai gyvena tik Kalvarijos, Pagėgių bei Šalčininkų žmonės.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

Žemės ūkio ministerija laukia Briuselio oficialaus pritarimo dėl 450 mln. Lt ES paramos lėšų panaudojimo lengvatiniams kreditams. Iškilo labai realus pavojus, kad ūkininkai nebesugebės panaudoti ES teikiamos paramos dėl vienos priežasties – bankai ūkininkams neteikia paskolų. Tiksliau, paskolas teikia, bet tik savižudis gali pasirašyti siūlomas sutartis. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Briuselį, kad numatytą paramą leistų naudoti lengvatinėms paskoloms.

Lietuvos istorijos puslapiuose dar vienas naujas ir svarbus įrašas: sėkmingai baigtas pirmasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo laikotarpis - birželio 30 d. baigėsi Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimas, praneša Finansų ministerija. Pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) iš ES struktūrinių fondų buvo įgyvendinta daugiau kaip 3500 infrastruktūros, gamybos, žmogiškųjų išteklių, kaimo plėtros ir žuvininkystės projektų.

Atrodytų, paprastas dalykas: jeigu dėl aplinkos ministro nustatytos dalyvavimo gilinimo darbų konkurse tvarkos švaistomi milijonai valstybės litų, ją tuojau pat reikia keisti. Apie tai kalbama jau ne vienerius metus, bet iki šiol nieko nedaroma.

Prieš kelias dienas Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti svarbiausi 2009 m. mokslo ir studijų ES finansavimo prioritetai, veiklos ir sąlygos. Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų vadovai. „ES struktūrinė parama Lietuvos mokslui ir studijoms 2007–2013 m. laikotarpiu yra 2,786 mlrd. litų, šiemet planuojama pasirašyti sutarčių su projektų vykdytojais 1,6 mlrd. litų sumai.

Jau pateikta beveik 1300 paraiškų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimui gauti, penktadienį pranešė Finansų ministerija.  Šiose paraiškose prašoma lėšų suma siekia 4,18 mlrd. Lt. Daugiau kaip pusantro šimtui projektų jau skirtas finansavimas – 1,5 mlrd. Lt. Daugiausia – 754 paraiškos – pateiktos pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Bendra prašoma lėšų suma pateiktose paraiškose siekia vieną milijardą litų.

Valstybės kontrolė įvertino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų informacinės visuomenės plėtros projektų valdymą Lietuvoje. Šiems projektams įgyvendinti 2004–2006 m. skirta daugiau nei 217 mln. Lt ES ir Lietuvos biudžeto lėšų. Audito metu nustatyta, kad informacinės technologijos Lietuvoje neretai diegiamos neturint strateginių dokumentų, stinga darbų koordinavimo valstybės mastu.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Gavus ES paramą, pradedamas tvarkyti didžiausias Lietuvoje, Šalčininkų rajone esantis senų pesticidų sąvartynas. Nukasus netoli Pirčiupių esančio Pusčios miško kalvas, beveik 30 metų slėpusias pavojingus pesticidus, rasti 8 gelžbetoniniai sarkofagai.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), administruojanti ES lėšomis remiamų projektus skelbia sulaukusi 14 paraiškų į sausio 4 d. paskelbtą kvietimą dėl papildomos 11 mln.

Dėl papildomos 11 mln. Lt ES paramos pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 1.2.4 veiklų grupę "Energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuomeniniame sektoriuje", LR Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) kviečia pareiškėjus teikti prašymus iki š.m. vasario 4 d. 16 val.Su kvietimo tekstu galima susipažinti http://www.lvpa.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvai pavyko įgyvendinti daugiau nei pusę projektų, skirtų 2006-2006 m. bendrojo programavimo dokumente (BPD) numatytų Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimui.Ministerija skelbia, jog pagal BPD buvo įsisavinta 57 proc. arba maždaug 1 774,8 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų, t.y. daugiau nei pusė visos šiam periodui skirtos sumos. Iš kito finansavimo šaltinio – Sanglaudos fondo – iki gruodžio 1 d. buvo išmokėta apie 1 416 mln. Lt, kas sudaro beveik 50 proc.

Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“.   Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste.

Kaip praneš Vyriausybės spaudos tarnyba, birželio mėnesio pradžioje buvo panaudota 40%  Bendrojo Programavimo Dokumento (BPD) lėšų. Palyginti su 33% kovo mėnesio pradžioje, pažanga yra akivaizdi. Vyriausybė teigia, jog daugumos projektų parengiamieji, ilgai trunkantys darbai (planavimas, dokumentų derinimas, konkursai ir t.t.) jau baigti, rangovai atlieka darbus, ir jiems pervedami pinigai, todėl, manoma, jog lėšų panaudojimas dar paspartės.

Šalyje kuriamas kaimiškųjų vietovių interneto tinklas RAIN greičiausiai nesibaigs pirmuoju etapu. Kad interneto jungtis taptų realybe kiekviename vienkiemyje, prireiks dar kelių šimtų milijonų litų, skelbia antradienio "Verslo žinios". Tačiau gana pompastiškai palydėtas "kaimo internetizavimo" projektas šiandien susiduria ir su įvairiausiais sunkumais, kurie skatina dar kartą paklausti, ar ne per daug milijonų ketinama užkasti į žemę įgyvendinant projektą, kuris bus mažai kam reikalingas.

Leiskite paklausti: kas bendra tarp laidotuvių, konservuotų žirnelių, kačiuko ir agresyvumo? Atrodytų nieko bendra. Bet tik ne dešiniųjų opozicijai, visais šiais epitetais (jų autoriai atitinkamai - R. Vainienė, E. Masiulis, A. Kubilius ir vėl R. Vainienė) įvardijusiai vieną ir tą patį - 2004 m. biudžetą. Tiesą sakant, tarp opozicijos epitetų yra šis tas bendra. Galima pasakyti, kad kažkada kažkoks agresyvus kačiukas buvo palaidotas po to, kai užvalgė konservuotų žirnelių.

Vyriausybei pateiktą ir trečiadienį numatomą svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą finansų ministrė Dalia Grybauskaitė pavadino istoriniu. "Nors biudžetas - kasmetinis darbas, vis dėlto projektą, kurį Vyriausybei ir visuomenei pristatome šiandien, drąsiai pavadinčiau istoriniu", - prieš Ministrų kabineto posėdį sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) ragina Vyriausybę pasiekti 55 proc. ES šalių žemdirbių tiesioginių išmokų lygį. Šios partijos valdybos pirmininko, Seimo nario Petro Gražulio nuomone, tai nemažas iššūkis mūsų Vyriausybei, ypač dėl to, kad augant biudžetui nuolat buvo mažinamas žemės ūkio finansavimas. "Absoliuti dauguma šalių kandidačių taip pat užsibrėžusios pasiekti 55 proc. tiesioginių išmokų paramos lygį. Neišlaikius tokio lygio, mūsų žemės ūkis smarkiai atsiliks.