lsds

Verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) į savo gretas priims didžiąją dalį neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narių. Tai portalui balsas.lt patvirtino ir R. Karbauskis, ir LSDS vadovas Arvydas Akstinavičius. LSDS aktyvo įsiliejimas į valstiečių gretas turi būti formaliai nuspręstas kitą savaitę Jonavoje įvyksiančiame socdemų tarybos posėdyje ir būti pabaigtas iki R.Karbauskio partijos suvažiavimo, kuris numatomas spalį.

Pasitvirtina balsas.lt prognozės, kad ketina susilieti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Tiksliau – Socialdemokratų sąjungos nariai įsilies į LVŽS gretas. Nors per prezidento rinkimų kampaniją šį pavasarį, kai LSDS nusprendė remti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Bronį Ropę, į portalo balsas.

Jungtuvės turėtų įvykti, nežiūrint galimų kliūčių. Net ir teisinių. Juk svarbu pats faktas. Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijų jungtuvės – tiesiog merkantilinių interesų apiforminimas, siekiant išlikti. Tam tikrą laiką pabūnant ir lietuviškos politikos viršuje. Daug kalbama apie jungtuvių procedūrinius dalykus, vadystę ir pan., tačiau svarbiausia žinia ta, kad vyksta politinių įtakų persigrupavimas.

Pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama kokios užsienio politikos strategijos, taktikos, krypties laikysis naujoji vyriausybė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kurlink suks Prezidentė. Taip, tai svarbu. Galbūt net labai. Tačiau niekam iš valdžios elito, atrodo, galvos skausmo nekelia nacionalinio saugumo klausimai. Už lango, taip kaip buvo prieš dvidešimt dvejus metus, dabar nestovi priešo tankai, gatvėmis nezuja okupantų kareiviai – ir viskas tvarkoje? Manau, kad ne.

Neseniai vienas dienraštis priminė, jog būdama opozicijoje LSDP aštriai kritikavo dešiniųjų Vyriausybę dėl didelio akcizo dyzelinui, žadėjo siekti, kad Lietuvai būtų leista atidėti jo didinimą. Rinkimai baigėsi ir viena iš šios partijos vadovių, naujoji ūkio ministrė į šį priminimą atsakė labai aiškiai: „Pamėginti galime, bet atrodo, kad tai beviltiškas reikalas.

Šešioliktos Vyriausybės programa ypatingų diskusijų nesukėlė. Nors kai kurie politologai bei ekonomikos ekspertai kritikos negailėjo, opozicija – tiek konservatoriai, tiek liberalai apsiribojo ganėtinai švelnia kritika. Ir neatsitiktinai. Nežiūrint gana didelio bendro pobūdžio punktų skaičiaus, aiškiai matosi A. Kubiliaus Vyriausybės darbų tęstinumas.

Lietuvos politikoje dabar tikrai įdomu. Po ankstesnių Seimo rinkimų nueinantieji pasipešiodavo su atėjusiais valdžion, pasipešdavo dėl įtakos sferų ar įvaizdžio ir politiniai reikalai vėl tekėdavo sena vaga kartas nuo karto užkliūdami už ekonominių finansinių interesų. Prezidentas gana simboliškai pareikšdavo savo nuomonę dėl būsimo ministrų kabineto ir maksimum įvykdavo minimalios korektūros. Dabar gi mūšis seka mūšį.

LR Prezidentė ir Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Turint tiek informacijos ir faktų apie nusižengimus, nusikaltimus rinkimų kampanijos bei pačių rinkimų metu – tai logiškas ir teisingas žingsnis. Balsų pirkimai, klastojimai, organizuotas vežimas balsuoti, rinkėjų papirkinėjimai, balsavimo detektyvai kalėjimuose ir t.t. – to pakako, kad pati VRK netvirtintų rinkimų rezultatų. Deja.

Prieš dvidešimt metų Lietuvos piliečiai referendumu pritarė LR Konstitucijai. Vien pritariančiųjų skaičius šių dienų mastais buvo įspūdingas – apie 1,5 milijono rinkėjų. Kritikai ir skeptikai tuomet kalbėjo, jog nemaža dalis balsavusiųjų net nebuvo skaitę Konstitucijos projekto. Be abejo, visi tikrai nebuvo skaitę.

Įvertinusi procesus vykusius ir vykstančius energetikoje, Socialdemokratų sąjunga konstatuoja, kad padėtis šioje ūkio srityje nuolatos blogėja.Tiek ankstesnės A.Brazausko ir G.Kirkilo LSDP Vyriausybės, tiek dabartinė, vadovaujama A.Kubiliaus, atstovauja ir gina ne valstybės, o energetikų grupuočių, užsienio šalių bei užsienio kapitalo interesus.

Metų sandūroje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas beveik tuo pačiu metu išdėstė dvi visiškai priešingas pozicijas. Vienu atveju, kuomet buvo kalbėta apie mergaitės paėmimą Garliavoje, griežtai pareikšta, kad teismo sprendimą privalu vykdyti. Kitu atveju – dėl botelių griovimo AT pirmininkas pareiškė, jog reikia ieškoti kompromiso, nors Aukščiausiasis Teismas   dar 2010 m. balandį įpareigojo nugriauti 14 neteisėtai Preiloje pastatytų botelių.

Po to, kai trys politinės jėgos Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga sukūrė susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“, įvairaus plauko politologai ir šių jėgų politiniai oponentai, net nesulaukę naujadaro vertybių deklaracijos, pagal savo angažuotumą, mentalitetą, atstovaujamų finansinių grupuočių bei šeimininkų interesus ir savo politinio sugedimo laipsnį, nesusimąstydami (o gal ir labai tikslingai pamąstę) prikabino etiketes: radikalai, nacionalistai, naci...

Sausio 17-ąją Vilniaus meras Artūras Zuokas paskelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai po savaitės bus teikiamas svarstyti seniūnijų pertvarkos planas pagal kurį iš šiuo metu esančių 21 seniūnijų ketinama palikti 5, esančias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams.

2011 metų pradžioje sostinės gyventojai turėjo realią galimybę iš esmės keisti padėtį Vilniuje. Žmonės galėjo pasiekti, kad miestas būtų atsakingiau valdomas ir tvarkomas, būtų paisoma viešojo intereso, sumažėtų šildymo kainos ir t.t. Tačiau rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gausiai ir noriai balsavo už tuos, kurių pastangomis prieš beveik 10 metų Vilniaus šilumos ūkis vilniečiams nusikalstamai nenaudingomis sąlygomis buvo išnuomotas tariamai užsienio investuotojams, o realiai visiems ži...

Kairieji, skirtingai nuo liberalų ir kitų dešiniųjų, propaguojančių individualizmą, įsitikinę, kad kiekvieno individo gerovė neatsiejama nuo visos bendruomenės gerovės. Su tuo susiję ir svarbiausios kiekvienam žmogui vertybės: laisvė ir saugumas. Todėl kairieji pabrėžia laisvės, socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principus.

- Kiek galima kalbėti vis apie tą patį?- Kol visuomenė išgirs Vyriausybės atsakymą... Japonų kultūroje yra sena vaizduojamoji sentencija – trys beždžionėlės. Drauge šių beždžionėlių figūros įkūnija priežodį – „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Šios filosofijos analogų galima rasti ir Kinijoje, ir Indijoje.

Iš esmės turime du labai skirtingus požiūrius į savivaldą: decentralizuotą, kuomet savivalda formuojasi iš apačios į viršų ir centralizuotą, kai „savivalda“ formuojama iš viršaus į apačią. Tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimas taptų pirmu žingsniu decentralizuoto savivaldos modelio – t.y. tikrosios savivaldos link. Gi tiesioginiai merų rinkimai šiuo metu sustiprintų centralizuoto valdymo, kuris, beje, dominuoja Lietuvoje, galimybes.

Kuomet koks nors politikas viešai prabyla apie biudžetinius pinigus partijoms, ant jo pasipila įvairaus kalibro kruša: nuo primityvaus keiksmažodžio iki intelektualaus „iš principo aš prieš!“. Esant tokiai padėčiai diskutuoti labai sudėtinga, todėl viskas lieka taip kaip yra. Net Prezidentė, teikdama Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės (PPPKFFK) įstatymo pataisas, nedrįsta judinti biudžetinio partijų finansavimo klausimo.

Mažų neparlamentinių partijų atstovai prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl partijų finansavimo reformos laiko nepakankamais ir prezidentūrai teikia savas iniciatyvas. Socialdemokratų sąjungos (LSDS) ir Centro partijos (CP) vadovai Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis susitiko su prezidentės D.Grybauskaitės patarėjų komanda ir aptarė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisas.

Prezidentės pateiktos pataisos dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas, kurioms ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas, yra geros, tačiau neišspręs esminių problemų ir iš politinio žemėlapio ištrins neparlamentines partijas. Dėl to būtina žengti dar vieną žingsnį, kuriuo būtų užtikrintas visų, ne tik parlamentinių, partijų finansavimas iš biudžeto, pažymėjo penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Už parlamento ribų daug metų esančios, atstovų keliose savivaldybių tarybose turinčios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, kad jo partija yra tikrosios socialdemokratijos nešėja ir iš politikos trauktis neketina.

Ištisą dvidešimtmetį vykdyta stambiojo kapitalo protegavimo politika šalyje pagimdė oligarchiją ir suformavo iki šiol per visą tautos istoriją nematytus emigracijos iš Lietuvos srautus. Pasekmė – imigracija jau tampa ne būtinybe, o neišvengiamybe.

Situacijoje, kai politikai, oligarchai ir spauda atsiduria vienoje barikadų pusėje, o tauta – kitoje, tikėtis ko nors gero visuomenei per artėjančius Seimo rinkimus netenka. Atrodo, jog demokratiniu būdu atimti valdžią iš tautos kontrolės išsprūdusių partijų, visuomenė neturi jokių galimybių. Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) taip pat nepritaria prievartai ir pasisako prieš gyventojų  maištus, masines riaušes ar revoliucijas.

Prieš išeidamas atostogų, Vilniaus meras savaitgalį (liepos 30-ą) sugalvojo pasismaginti sostinės centrinėje gatvėje: pastatė neleistinoje vietoje senutėlį Mersedesą (suprask – blogiečio turčiaus mašina) pervažiavo Mersedesą šarvuočiu (berods tokiu pačiu, kokie šiurpino Vilniečius 1991-ųjų sausio 13-ąją), atvarė vilkiką, kuris nutempė sutraiškytą Mersedesą, nusamdė kažkokį pilietį su bižuteriniu blizgučiu ant kaklo (suprask – naujasis lietuvis su „cepūcha“), kuris suvaidino Mersedeso savininką, ...

Žiniasklaida vis dar mirga publikacijomis apie tragišką įvykį Norvegijoje, informacija apie Austrijos paleistą KGB karininką ir pan., o gyvenimas Lietuvoje teka sena vaga. Paminėjome žudynių Medininkuose dvidešimtmetį. Greičiausiai visi tie, kurių šiandien nebėra, tada prieš dvidešimt metų įsivaizdavo kitokią būsimą Lietuvą nei turime šiandien. Tą tvirtino ir vienintelio išgyvenusio Medininkų tragediją Tomo Šerno išsakytos mintys.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) keliama įtampa dėl esą skriaudžiamų Lietuvos lenkų dangstoma nekompetencija, yra įsitikinęs Ryšardas Maceikianecas, Vilniaus rajono gyventojas, kuris mieliau būtų vadinamas lenkakalbiu lietuviu nei Lietuvos lenku, ir yra įsitikinęs, kad visi gyvenantys šioje valstybėje yra Lietuvos tautos dalis.

1. Istorinės realijos. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai,  latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

A. Akstinavičiaus atakymai į „Pogon.lt“ klausimus Dabartinėje Lietuvos situacijoje, kada po rinkimų sudaromos nebeįmanomos koalicijos ir sandoriai, kada rinkėjo balsas ir nuomonė tapo nieko verta – daug kas atkreipia dėmesį, kad praktiškai tik Jūsų vadovaujama partija laikosi programinių nuostatų, nekeičia pažiūrių tam, kad priartėtų prie valdžios lovio.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) mano, kad procesai, vykstantys Vilniaus rajone, kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Šeštadienį Mažeikiuose posėdžiavusi partijos taryba priėmė LSDS nario Ryšardo Maceikianeco parengtą dokumentą „Dėl lenkų tautinės mažumos Rytų Lietuvoje“, kuriame atkreipiamas Lietuvos vadovų dėmesys į tai, kad užsitęsęs abejingumas neigiamiems procesams Vilniaus rajone kelia pavojus valstybingumui ir konstitucinei santvarkai.

2011 m. gegužės 30 d. „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, jog darbdaviai ir darbuotojai išgyveno todėl, kad nesilaikė Darbo kodekso. Į viešą eterį visuomenei buvo paleista mintis, jog norint išgyventi ir nebūti blogesnėje padėtyje reikia nesilaikyti įstatymo. Po šio komentaro, deja, neteko girdėti, kad tokia LLRI prezidentės pozicija būtų sukritikuota ar kaip nors kitaip įvertinta.

Socialinės problemos Lietuvoje, atrodo, jau pasiekė tą ribą, kurioje drąsiai galima taikyti istorinę frazę, kad viršūnės nebegali valdyti, o apačios nebenori gyventi kaip anksčiau. Ta kritinė riba, aišku, puikiai atsispindi statistikos rodikliuose.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku perrinktas Algirdas Butkevičius yra įsitikinęs, kad socialdemokratai yra ta politinė jėga, kuri ne tik yra pasirengusi imtis politinės atsakomybės, atsakomybės formuoti valdžią, bet ir žino, turi kompetencijos tai padaryti. (Papildyta 22.07) Neparlamentinės Lietuvos socialdemolkratų sąjungos (LSDS) atstovai, pirmą kartą pakviesti svečiais į LSDP suvažiavimą, siūlė partijai grįžti prie socialdemokratinių vertybių.

Be principų, vertybių, ideologijos įsivyravusi politinė partinė sistema, turgaus derybomis paremta valdžios postų ir įtakos sferų dalyba ne vienus metus iš vidaus graužia Lietuvos valstybę. Tokia netvarka pastaruoju metu leido pasireikšti ir kitoms pavojingoms tendencijoms. Kaip antai, kurstytojiškiems LLRA vadovo pareiškimams, pažeidžiantiems LR Konstituciją ir provokuojantiems tautinę nesantaiką.

Neabejotinai sveikintinas yra pats faktas, kad Vyriausybė vis dažniau kalba apie kovą su šešėliniu verslu, deklaruoja siekius iš „šešėlio“ ištraukti milijardą ir pan. Kaip priemonė pažaboti šešėlinę ekonomiką, pradėta svarstyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo galimybė. Socialdemokratų sąjunga neatmeta ir tokio varianto, tačiau vien tik šios priemonės taikymas neduos efektyvaus rezultato.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) ir konfederacija Lietuvos Jungtinis demokratinis judėjimas trčiadienį surengė protesto akciją prie Vyriausiosios rinkimų komisijos pastato. Akcija, kuri, anot organizatorių, skirta protestui „prieš demokratijos naikinimą Lietuvoje“. „Civilizuotame demokratiniame pasaulyje politinės diskusijos yra neatsiejama rinkimų kampanijos dalis. Dvidešimt metų bent vizualiai Lietuvoje buvo imituojama demokratija.

Esame klasikiniai Vakarų Europos socialdemokratai, kurių veiklą Lietuvoje prieš 115 metų įprasmino Stepono Kairio ir jo bendražygių darbai. Mūsų vidinius įsitikinimus suformavo išpažįstamos socialdemokratinės vertybės: laisvė, teisingumas, solidarumas. Todėl, būdami socialdemokratijos pradininkų Lietuvoje darbų tesėjais ir saugotojais, dėjome, dedame ir dėsime visas pastangas, kad jų atminimas, atlikti darbai bei jų vertinimas ir toliau liktų nesuteršti.

Prienuose įvyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos tarybos posėdis, kuriame buvo aptarta ir įvertinta šalies socialinė, ekonominė, politinė padėtis, LSDS pasirengimas 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams, priimti keli politiniai dokumentai: „Dėl atstovaujamų vertybių rinkimuose“ ir „Dėl susiklosčiusios padėties Ukmergėje ir Vyriausybės užimamos pozicijos“. Socialdemokratų sąjunga į atsilaisvinusią Seimo nario vietą Marijampolės vienmandatėje rinkimų apygardoje iškėlė Marijampolės savivaldybės ...

Makedonijos karalius Pyras po laimėto mūšio su romėnais prie Auskulo (279 pr.m.e.) yra pasakęs: „Dar viena tokia pergalė mane visiškai sunaikins“. Taigi, nuo to laiko pasaulis Pyro pergale vadina su didžiuliais nuostoliais pasiek­tą pergalę, tolygią pralaimėjimui. Šiandieniniame pasaulyje karas vyksta kasdien ir nebūtinai tiesiogine prasme – per karinius konfliktus.

Vyriausybė dar kartą bando pertvarkyti valstybės žinioje esančio turto valdymą. Pirmoji iniciatyva pasirodė prieš metus. Buvo pateiktas projektas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės viešosios infrastruktūros modernizavimui programa“. 2009 m. rudenį pasirodė „Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategija“. Abiejuose pateiktuose dokumentuose aiškiai atsiskleidė valstybės valdomų įmonių ir turto privatizavimo bei atskirų verslo grupių interesai.

Neseniai Vilniuje baigėsi Europos jaunių iki 18 m. krepšinio čempionatas. Rugsėjo 3 d., kai Lietuvos futbolo rinktinė žais su Škotija, laukiama atvykstant apie 3000 škotų sirgalių, rugsėjo viduryje vyks interneto valdymo forumas, kuriame turėtų dalyvauti virš 1500 užsieniečių, vos ne tuo pačiu metu Vilniuje vyks ir mikroskopinės odontologijos kongreso generalinė asamblėja, dalyvaujant apie 500 svečių iš užsienio, o dar artėja 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas ir t.t. Atrodytų, kad vie...

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pradėjo dar vieną stambaus masto privatizavimo etapą, pritardama įstatymų pataisoms, keičiančioms oro uostų statusą. Valstybinės įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis, taip būtų suteikta galimybė įleisti privatų kapitalą į įmonių valdymą.

Sveiki visi. Norėčiau pasidalinti kai kuriais pamąstymais. „Mes esame ten, kur atėjome.“,- sako dar viena rytų patarlė. Pabandykime pažvelgti kur esame. Paskutiniu metu visose srityse pirmauja žodžiai krizė ir sunkmetis. Pažiūrėkime nuo pradžios. Nuo pirmųjų žmogaus dienų. „Norint pamatyti Lietuvą pažiūrėkite į mokyklą. Juk čia ta Lietuva auga ir rašyti mokinasi“,- sako mūsų krašto, poetas ir žynys Justinas Marcinkevičius.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Šeštadienį vykusiame LSDS tarybos posėdyje buvo įregistruotas Prienų skyrius, suformuota valdyba. Diskusijose daug dėmesio buvo skirta Lietuvos politinei, ekonominei, socialinei padėčiai, artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Dėl savivaldos rinkimų buvo priimti šie sprendimai: Socialdemokratų sąjunga, kaip politinė organizacija, rinkimuose dalyvauja savarankiškai. Savo partneriais laiko profsąjungines ir visuomenines organizacijas bei judėjimus.

Išvardinti problemas Prezidentė sugeba. Tokį vaizdą Dalia Grybauskaitė suformavo tiek rinkimų kampanijos, tiek metinio pranešimo, tiek savo veiklos metų sukakties paminėjimo metu. Tai nėra blogai. Prezidentas, įvardindamas problemas, turi užduoti toną jų sprendimui. Juolab, kuomet valstybės vadovė turi visuomenės palaikymą. Deja, pirmąsias savo kadencijos metines D.Grybauskaitė sutiko nesumažėjus nei korupcijai, nei monopolijų, oligarchų skaičiui, nei socialinei atskirčiai.

2010 m. birželio 5 d. įvyko Lietuvos socialdemokratų sąjungos ataskaitinis rinkimų suvažiavimas. Jo metu buvo nuspręsta, kad geriausia iš dabartinės politinės krizės išbristų būtų skelbiant priešlaikinius Seimo rinkimus. „Lieka viena išeitis - priešlaikiniai rinkimai į Seimą. Šios politinės agonijos toleravimas ir nieko nedarymas Lietuvą paprasčiausiai išsprogdins.

Ir sutapk gi taip. Tuo pačiu metu, kai Vilniaus miesto valdžia apskelbė, kad kuria naują Vilniaus strateginį planą iki 2020 metų, kuriame ketina įgyvendinti laimingų ir draugiškų žmonių miesto viziją, toji pati valdžia su meru Viliumi Navicku priešaky kietai nusprendė visus vilniečius su jų butais parduoti rubikoniniam monopolininkui, pakrikštytam švelniu "Dalkia" vardu. Kad pašvinkęs reikalas kvepėtų geriau, dar A.Zuoko laikais šį subjektą pakvėpino prancūziškais kvapais.

Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. Žinia apie prievolę niekur nedraustiems gyventojams mokėti privalomojo  sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo 2009 metų sausio daugeliui sukėlė šoką. Kaip nekils šokas, jei neturint pajamų staiga teks iš kažkur sukrapštyti 864 litus. Staiga, nes ši informacija, atrodo, už valdžios institucijų sienų toliau ir nebuvo paskleista. Todėl teiginys, kad „nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“ šįkart labiau primena pasityčiojimą.

Kai tik artėja eilinis valstybės atkūrimo gimtadienis, politikai sukrunta kaip bitutės avilyje pavasarį. Šios šventės išvakarėse stebime vieną ir tą patį ritualą – politikų apatinių rūbų viešą skalbimą - varžytuves ir argumentus, „įrodančius“ kad jie labiau myli Lietuvą ir jai yra daugiau nusipelnę nei to paties siekiantys jų oponentai.