lrt

Laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė pranešė apie pokyčius – žiūrovai nebeišvys jos naujame LRT sezone, moteris palieka ilgametę darbovietę.  Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino pati N. Marčėnaitė. Socialiniuose tinkluose ji taip pat pasidalijo žinute, kurioje paaiškino savo sprendimą.  „Ačiū, kad žiūrėjot, mieli žiūrovai“, arba kas kam sako ačiū.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai nepavykstant išrinkti įstaigos vadovo, trečiasis generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną. Taryba antradienį paskelbė tokią konkurso datą, pranešė LRT. Konkursas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos. Pranešime teigiama, kad dėl galimų konkurso aprašo pakeitimų bus apsispręsta prieš pat skelbiant konkursą, per tarybos posėdį rugpjūčio 22 dieną.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba posėdyje antradienį svarstys generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos keitimą. „Posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl naujo generalinio direktoriaus konkurso ir galimų pakeitimų šių pareigų tvarkos apraše“, – BNS informavo LRT atstovė Miglė Savickaitė. Posėdyje taip pat turėtų būti priimtas sprendimas dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Planuojama, kad šis galėtų vykti rugsėjį.

Nacionalinio transliuotojo LRT generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, sako LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Jo teigimu, dukart nepavykus išrinkti LRT vadovo, nes balsai per slaptą balsavimą pasiskirstė po lygiai, taryba turi rasti mechanizmą, kad įstaigos vadovas būtų išrinktas.

Seimo Kultūros komitetas pirmadienį organizuoja pasitarimą dėl situacijos, susidariusios renkant nacionalinio transliuotojo LRT generalinį direktorių. Pasak komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, norima išklausyti LRT tarybos narius ir juos delegavusių institucijų atstovų pozicijas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, kai balsams pasiskirsčius po lygiai du kartus nepavyko išrinkti nacionalinio transliuotojo vadovo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio vykstant LRT generalinio direktoriaus rinkimams koreguoti įstatymą.  „Kiek man teko stebėti situaciją ir skaityti teisininkų komentarus, susidaro įspūdis, kad įstatyme yra numatyti įrankiai tokią situaciją išspręsti. Tai viskas yra tarybos ir tarybos pirmininko rankose“, – penktadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.

Antrą kartą neišrinkus nacionalinio transliuotojo LRT vadovo, prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad situaciją turėtų spręsti pati LRT taryba. „Prezidentas mano, kad patinę situaciją turėtų išspręsti pati LRT taryba, kuri yra nepriklausomas aukščiausias LRT valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai du kartus nepavykus išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, kultūros ministras Simonas Kairys siūlo keisti kandidatų vertinimo tvarką. Jis dabartinį LRT generalinio direktoriaus rinkimų būdą pavadino archaišku.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sako, kad stringant nacionalinio transliuotojo vadovo rinkimams, pokyčius turi inicijuoti pati LRT taryba. „Pirmiausia, taryba turi pasiūlyti, ką mes, kaip Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, turime padaryti, kaip pakeisti įstatymą, kad išeitum iš šito patinės situacijos, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras. – Taryba turi prisiimti pilną atsakomybę.

Antradienį antrą kartą buvo sprendžiama, kas artimiausius 5 metus vadovaus viešajai įstaigai „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT). Juo niekas netapo ir vėl, nes nė vienas iš dviejų kandidatų nesurinko reikiamo 7 balsų skaičiaus. Po LRT tarybos posėdžio šią informaciją žurnalistams patvirtino jos pirmininkas Eugenijus Valatka. Jo teigimu, birželio 20 d. taryba rinksis iš naujo. Tačiau nauji vadovo rinkimai esą galimai vyks jau tik rugsėjo mėnesį.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį antrą kartą rinks įstaigos generalinį direktorių. Konkurse dalyvauja antros kadencijos pareigose siekianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas. Šie kandidatai buvo favoritai per pirmąją, kovą vykusią atranką, kai įstaigos vadovo išrinkti nepavyko jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) vadovo konkurse dalyvaus ir buvęs prezidento patarėjas, komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas. Apie tai jis pranešė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien pateikiau dokumentus konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas.

Nacionalinis transliuotojas LRT rengiasi skelbti dar kartą skelbti naujo pastato architektūrinės idėjos konkursą. Kaip nurodoma dokumentuose, tokio žingsnio imamasi siekiant pasirengti pirkimui, sužinoti, ar siekiamos įsigyti paslaugos teikiamos rinkoje bei parengti rinkos galimybes atitinkančius pirkimo dokumentus, užtikrinančius sąžiningą tiekėjų konkurenciją, supažindinti rinkos dalyvius su planuojamu pirkimu.

Nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė Europos transliuotojų sąjungos (EBU) posėdyje žada kelti klausimą dėl galimybės „Eurovizijoje“ pasisakyti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. EBU tokį sprendimą teigia priėmusi, nes griežtos taisyklės neleidžia jokių politinių pareiškimų. „Sprendimą dėl V. Zelenskio kalbos priėmė Europos transliuotojų sąjungos EBU vadovybė, prižiūrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Tam ji turi visus įgaliojimus.

Kiekvienais metais organizuojamas Europos dainų konkursas įvairiose šalyse sulaukia nemažai dėmesio. Šiam reginiui išleidžiama ir nemažai pinigų. Kartais nuo jų kiekio daug priklauso, kaip seksis vienos ar kitos šalies atlikėjui. Šiemet „Eurovizija“ turėjo būti rengiama Ukrainoje, tačiau, dėl rusų pradėto ir tebevykdomo karo, konkursas buvo perkeltas į Jungtinę Karalystę. Anglai skaičiuoja, kad Liverpulyje organizuojamas muzikinis renginys šiai šaliai atsieis apie 8–17 mln. svarų sterlingų.

Nacionalinio transliuotojo (LRT) taryba trečiadienį antrą kartą paskelbė konkursą generalinio direktoriaus pareigoms eiti. „Taryba vakar vykusio posėdžio metu priėmė nutarimą dėl naujo konkurso paskelbimo (...). Naujame apraše numatyta, kad po dokumentų pateikimo, kandidatų pavardės yra viešai skelbiamos. Taip pat viešai bus skelbiamos ir kandidatų penkerių metų veiklos programų santraukos“, – nacionalinio transliuotojo pranešime teigia jo tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

Trečiadienį ruošiamasi skelbti naują nacionalinio transliuotojo (LRT) vadovo konkursą. Konkursas kartojamas po to, kai kovo pabaigoje LRT tarybai nepavyko išrinkti naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo, nes į antrąjį etapą patekę kandidatai – dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus.

LRT taryba naują nacionalinio transliuotojo vadovo konkursą skelbs trečiadienį, kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai. Kaip antradienio vakarą pranešė nacionalinis transliuotojas, LRT taryba nusprendė, jog kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai po dokumentų patikrinimo, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos.

LRT taryba antradienį spręs dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkurso datos, BNS patvirtino LRT atstovė Miglė Savickaitė. Kovo pabaigoje tarybai nepavyko išrinkti naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo, nes į antrąjį etapą patekę kandidatai – dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus.

LRT taryba penktadienį iki kito posėdžio atidėjo sprendimą dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkurso. Jis numatytas po kiek daugiau nei dviejų savaičių – balandžio 18-ąją. „Iki tol mums svarbu rasti sprendimus ir pakoreguoti Viešo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas aprašą taip, kad šis viešas konkursas užtikrintų kuo didesnį viešumą ir skaidrumą“, – nurodoma LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos komentare.

Kadenciją baigianti nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ketina dalyvauti naujame generalinio direktoriaus konkurse. Tą ji ketvirtadienį pareiškė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, šią savaitę LRT tarybai neišrinkus būsimo vadovo, konkursui pasibaigus lygiosiomis. „Ketinu dalyvauti naujame LRT vadovo konkurse.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pokyčiai LRT taryboje galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį nacionalinio transliuotojo vadovą. „Na, gal ir galėtų būti toks siūlymas, bet visas konkursas pradėtas tokiomis žaidimo taisyklėmis, kurios yra. (...) Truputėlį keistai atrodytų, kad dabar iš naujo turėtume sukurti žaidimo taisykles, o esamos vadovės kadencija baigiasi“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Lygiosios nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių sprendimą priimančioje taryboje, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime. Taip jie kalbėjo po to, kai du kandidatai antradienį vykusios LRT generalinio direktoriaus atrankos antrajame ture surinko po šešis tarybos narių balsus. BNS žiniomis, šie du varžovai buvo dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Siekiant sklandesnių LRT vadovo rinkimų, nacionalinio transliuotojo taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių, o kandidatai į generalinius direktorius – viešinami, sako dabartinis tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. „Aš manau, kad daugeliu atveju ta praktika yra, kad tam tikrose komisijose yra nelyginis narių skaičius. Bent jau praktika tokia, – BNS trečiadienį sakė E. Valatka. – Šiuo atveju manau, kad tas nelyginis narių skaičius būtų vienas iš tų sprendimo būdų.

Antrajame nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurso ture varžėsi dabartinė generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas, BNS patvirtino šaltiniai. Abu kandidatai antradienį vykusio konkurso antrajame ture surinko po šešis LRT tarybos narių balsus. Kadangi nė vienas nesurinko daugumos balsų, LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranka.

Visų gyventojų išlaikomame LRT – karšta kova dėl generalinio direktoriaus posto. Visuomeninė įstaiga nusprendė visiškai užsidaryti nuo visuomenės bei žiniasklaidos ir informacijos apie vadovo rinkimus neteikia. Dabartinę vadovę ginantys politikai jau kurpia sąmokslo teorijas, kaip LRT vadovaus maršistų deleguotas kandidatas. Visai netrukus turėtų paaiškėti, kas vadovaus visų išlaikomam visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai.

Nė vienam iš šešių kandidatų į nacionalinio transliuotojo LRT vadovus nesurinkus reikiamo skaičiaus balsų, LRT taryba skelbs naują generalinio direktoriaus atranką. Apie tai antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. „Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį vykdo įstaigos generalinio direktoriaus konkursą, vakare po susitikimų su pretendentais vyks vadovo rinkimai. Iš viso į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovus kandidatuoja šeši asmenys. Konkurse dalyvauja perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius.

Į LRT generalinius direktorius kandidatuoja dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas, BNS patvirtino šaltiniai. Iš viso į nacionalinio transliuotojo vadovus kandidatuoja šeši asmenys.

Lietuvos žurnalistų sąjunga apkaltino visuomeninio transliuotojo LRT generalinę direktorę mobingu ir asmens persekiojimu dėl įsitikinimų. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokio verdikto sulaukė po to, kai būdama Vilniaus universiteto socialine partnere, universitete iškėlė klausimą, ar gali studentams dėstyti žmogus, besilankantis abejotinos reputacijos laidose.

Į nacionalinio transliuotojo LRT vadovus kandidatuoja komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas, akademikas Mantas Martišius, pirmadienį patvirtino patys kandidatai. „Aš dalyvauju konkurse“, – BNS sakė M. Martišius, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto dėstytoju.

Kandidatų, pareiškusių norą vadovauti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pavardės neatskleidžiamos, nors pirmadienį atplėšti jų konkursui pateikti vokai. Kaip BNS informavo LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė, visų kandidatų pristatyti dokumentai bus analizuojami, nė vieno paraiška neatmesta kaip neatitinkanti reikalavimų.    Kol kas neskelbiama, kas siekia LRT generalinio direktoriaus posto.

Buvęs Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas kandidatuoja į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus pareigas. Apie tai jis pranešė savo Facebook paskyroje. „Informuoju, kad pateikiau dokumentus konkursui į LRT generalinio direktoriaus pareigas“, – pirmadienį pranešė A. Zabarauskas.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sieks antrą kadenciją vadovauti nacionaliniam transliuotojui. „Tikiuosi, kad LRT taryba suteiks man ir komandai mandatą tęsti darbus“, – BNS sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, penktadienį pateikusi dokumentus dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse. M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė norinti tęsti pradėtus pokyčius.

Baigiantis dabartinės generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijai, nacionalinis transliuotojas LRT imasi naujojo vadovo paieškų. LRT taryba trečiadienį paskelbė viešąjį konkursą šioms pareigoms užimti. Pretendentai dokumentus gali pateikti iki kovo 3-osios vakaro.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį grąžino Seimo opozicijos atstovams skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos modelio. KT vertinimu, Seimo nariai nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti. Teismo trečiadienį paskelbtame pranešime taip pat pažymima, kad prašymo grąžinimas neatima teisės vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai bus pašalinti trūkumai.

Grupė opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos, „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, rašoma Seimo pranešime spaudai. „LRT įstatymas riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių.

Per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis, remdamasi Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento – BNS) duomenimis, skelbia LRT. Verslo asociacijų atstovai į Rusiją ir Baltarusiją eksportuojančias įmones siūlo viešinti, tokios galimybės neatmeta ir kai kurie politikai.

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, nepalankiausiai – Rusiją, rodo LRT pirmadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausa parodė, kad 24 proc. gyventojų Lenkiją vertina labai palankiai, tuo metu 66 proc. ją vertina greičiau palankiai. 16 proc. respondentų nurodė, labai palankiai vertinantys Vokietiją, 66 proc. jų šalį vertino greičiau palankiai. Apklausa taip pat parodė, kad trečią vietą dalintųsi Ukraina (27 proc. respondentų vertina labai palankiai ir 54 proc.

37 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo nuostatos ir tiek, kiek jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo...

2018 metais kompensuojamų vaistų antkainius patvirtinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad priemokos pacientams tuomet sumažėjo daugiau negu 60 proc., antradienį pranešė LRT.   Pasak LRT, A. Veryga teigė, kad prieš priimant sprendimą, bendravimas su Lietuvos vaistinių asociacija buvo pasirinktas dėl skaidrumo.

Po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose, antra stambiausių – susijusi su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima, antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė. STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, minėta grupė susijusi su V. Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu. „Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis.

Energetikos ministerijai kol kas neplanuojant keisti gaminantiems elektros vartotojams taikomo jos apskaitos modelio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, jog tokius pokyčius palaikytų jei jie būtų taikomi naujiems vartotojams, rašo portalas lrt.lt.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perrinkta į Europos transliuotojų sąjungos (EBU) vykdomąją valdybą. „Naujoje valdyboje tęsiu darbą siekdama, kad EBU liktų ištikima savo vertybėms ir remtų savo narius.

Viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“ vadovavusiam buvusiam prezidento patarėjui Liutaurui Galiniui dėl įtarimų kyšininkavimu teks stoti prieš teismą, pranešė LRT. Kaip skelbia naujienų portalas, prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo ir papirkimo organizuojant ir vykdant 2021 metų Jūros šventės pirkimus, kuriame L. Galinis yra vienas įtariamųjų.  Kada tiksliai byla bus perduota teismui, kol kas nežinoma.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai lapkričio pradžioje buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui Algiui Krupavičiui dėl plagijavimo skyrė 5 tūkst. eurų baudą, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalas. Pasak portalo, teismas nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, jame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto – Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) – išbraukti dalį jos veikloje šiuo metu dalyvaujančių žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančių organizacijų. Nepaisant to, kad Seime yra registruota alternatyva, tačiau kol kas kelią į priekį skinasi Kultūros komiteto pateiktas projektas, pataisytas tik pagal vienos žiniasklaidos grupės – visuomeninio transliuotojo – pasiūlymus.

Kasmet dešimtys milijonų visų mokesčių mokėtojų pinigų skiriama viešosios įstaigos Nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išlaikymui. Įstatyme numatyta, kad ji, be kita ko, privalo puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą. LRT vadovybės sprendimu, tai daroma jūsų pinigus leidžiant reklamai pažinčių programėlėje „Tinder“. Ji skirta ir ieškantiems intymių pažinčių.

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis. E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.