LRT

 Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sausio pirmąją, kai Lietuva pereis prie eurų, tam turi būti parengti ir visi šalyje naudojami kasos aparatai. Dauguma rinkoje veikiančių aparatų iš anksto perprogramuojami ir naujųjų naktį automatiškai pradės visas operacijas skaičiuoti naująja valiuta. Tačiau Lietuvoje vis dar naudojama apie 30 tūkst. senesnių modelių kasos aparatų, kurių perprogramuoti neįmanoma.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas imasi svarstyti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas, kurios palengvina sąlygas investuotojams, ketinantiems Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas. Premjeras sako, kad, jei pataisos būtų priimtos dar šiemet, tai jau pavasarį būtų galima skelbti naują tarptautinį konkursą. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos Seimą pasiekė pakoreguotos.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Toliau demonstruodama karinę jėgą Rusija paskelbė, kad jos strateginiai bombonešiai nuolat patruliuos nuo Arkties vandenyno iki pat Meksikos įlankos. Toks Rusijos gynybos ministro pareiškimas nuskambėjo stiprėjant tarptautinės bendruomenės spaudimui dėl agresijos prieš Ukrainą.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Daug užsienio žurnalistų važiavo į Estijos ir Rusijos pasienyje esantį Narvos miestą tikėdamiesi rasti separatistų, bet Rusija nepasirūpino, kad jų ten būtų, sako rusų kalba Estijoje leidžiamo laikraščio „Viru prospekt“ žurnalistas Romanas Vikulovas. „Be to, vietiniai rusakalbiai žmonės nenori būti prijungti prie Rusijos, tą galima tvirtinti 100 proc.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  ikrų auginantis aštriašnipius eršketus, jau augina ir pirmuosius eršketų reproduktorius. Ikrus iš jų specialistai tikisi išgauti po 8–10 metų. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką. Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė dar neapsisprendė dėl požeminės dujų saugyklos statybos Telšių rajone, Syderių kaime. Pirminiais skaičiavimais, jos įrengimas kainuotų apie 1 mlrd. Lt. Todėl šio projekto būtų imtasi, tik nepavykus susitarti su latviais dėl per SGD terminalą gautų dujų saugojimo Inčukalnyje ir užsitikrinus ES finansavimą.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkio ir maisto įmonės vis drąsiau žengia į musulmoniškas rinkas. Specialistų teigimu, gamintojams itin svarbu tinkamai sertifikuoti produkciją ir taip palengvinti kelią į islamo šalis. Prognozuojama, kad artimiausiais metais lietuviškų produktų eksportas į jas turėtų augti kelis kartus. Kas mėnesį nuo pavasario „Vilniaus paukštynas“ parduoda po 130 tonų vištienos Europoje gyvenantiems musulmonams.

Nuo šiol vaikai į sapnų karalystę galės leistis lydimi garsiausių Lietuvos aktorių ir diktorių įskaitytų pasakų, kurių galima klausytis mobiliesiems įrenginiams skirtoje programėlėje „LRT pasakos“. Ketvirtadienio popietę programėlę vaikams pristatė ir pirmieji ja mėgautis galėjo patys vaikai.Tarp gausaus susidomėjusių būrio buvo LRT laidų vedėjų bei pramogų pasaulio atstovų atžalos.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Vargu ar Airijos Viklovo priemiestyje rastumėte žmogų, kuris nežinotų imigrantės iš Lietuvos, vardu Olga. Ji čia – ypatinga, nes šįmet gavo tai, apie ką svajotų turbūt kiekviena vietinė, – gražiausios Airijos moters titulą. Jau veikiausiai supratote: ši LRT Televizijos laidos „Emigrantai“ istorija baigsis laimingai.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą Lietuvos neurochirurgijos istorijoje Kauno klinikų medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą smegenų operaciją – nesveikąjį smegenų pusrutulį atjungė nuo sveikojo. Šis metodas taikytas dvejų metukų pacientei, sirgusiai epilepsija. Gustei tebuvo 3 mėnesiai, kai mama pastebėjo pirmuosius epilepsijos priepuolius. Bėgant laikui padėtis blogėjo.

 Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos etnografijos muziejus Sankt Peterburge yra vienas didžiausių tokių muziejų pasaulyje. Viena vertingiausių kolekcijų – lietuviška ekspozicija, kai kurių joje saugomų eksponatų neturi net Lietuvos muziejai. Pasak Rusijos muziejininkės, Šiaurės vakarų Rusijos ir Baltijos regiono kolekcijoje saugoma daugiau kaip 28 tūkst. eksponatų. Lietuvių ekspozicijoje – unikalūs XIX a. pab.– XX a. pr. eksponatai.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Joniškio rajone Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje per pelkę baigiamas įrengti pažintinis takas. Juo, nesušlapus kojų, galima apeiti ežerą, susipažinti su retais ir nykstančiais augalais. Virš pelkės pakilęs lentų takas tiesiasi jau daugiau nei tris kilometrus, aplenkia Miknaičių ežerą ir vingiuoja gilyn į pelkę.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagarba mirusiesiems ir rūpestis jų Amžinojo poilsio vieta neatsiejami nuo senosios lietuvių pasaulėžiūros, tad uždegti žvakę ant kapo, kurio nėra kam prisiminti, – sena mūsų krašto tradicija. Tačiau kai kapinės per Vėlines skęsta gėlių ir žvakių jūroje, gausu vietų, kur tamsu ir tuščia, nors ten atgulę mūsų tautos didvyriai. Etnologai skaičiuoja, kad Lietuvoje neprižiūrima iki 15 procentų kapų – maždaug kas šeštas kapas.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.l Šakiuose už Europos Sąjungos lėšas pastatyti nauji šeimyniniai vaikų namai, kuriuos globoja Šakių evangelikų liuteronų parapija. Čia apsigyvens daugiau nei 40 vaikų, netekusių tėvų globos. Nauji globos namų keturi korpusai su saulės baterijomis ant stogų iškilo šalia Evangelikų liuteronų bažnyčios. Iš ES fondų statybai skirta beviek 2 milijonai litų. Vaikai čia gyvens šeimynos principu.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasarį Kaune įsigaliojusi nauja apmokėjimo už automobilių stovėjimą tvarka, tikėtasi, sumažins konfliktų tarp vairuotojų ir kontrolierių. Lūkesčiai nepasiteisino. Vairuotojai ir toliau skundžiasi nesuprantantys, už kokius pažeidimus priversti mokėti baudas. Kaunietės Gerdos prieš kelis mėnesius vykusi kelionė į miesto centrą iki šiol nesibaigia.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje statomas ketvirtas tiltas per Nemuną. Tačiau pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos darbai vėluoja, viena pagrindinių priežasčių – pinigų stygius. 260 m ilgio, 7 m pločio ir daugiau nei 30 m aukščio pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną sujungs kurortinę miesto dalį su piliakalniu. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas statomas ant išlikusių senojo geležinkelio, susprogdinto prieš šimtmetį, atramų.

LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Apmokėdamas už darbo laiką bei priemones, darbdavys turi teisę reikalauti juos naudoti tik darbui. Tačiau šiuos reikalavimus jis turi išdėstyti oficialiai, kitaip darbuotojo bausti negalės, teigia advokatas Tomas Bagdanskis. „Daugelis darbuotojų, atėję į darbą, turbūt pasidaro kavos ir nueina kalbėtis su kolegomis arba patikrina, kas įvyko per savaitgalį.

Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt Nors eismo dalyviai nuolat raginami segėti atšvaitus, nelaimių tamsiu paros metu nemažėja. Išdalyta tūkstančiai atšvaitų, bet žmonės vis tiek jų nenešioja arba nešioja netaisyklingai. Prisiminti atšvaitus gyvybiškai būtina dabar – spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais už buvimą nematomu kelyje gali tekti sumokėti gyvybe. Ankstus spalio rytas. Prie vienos mažo miestelio mokyklos – įprastas sujudimas.

 Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Miniatiūrizacija tampa madinga daugelyje sričių. Ir ne be pagrindo. Chemikai mažuose mėgintuvėliuose sintetina sumanias medžiagas, o biochemikai turi dar daugiau ambicijų. Jie nori suprasti, kaip funkcionuoja ląstelės. Jie kuria dirbtines ląsteles bei miniatiūrines laboratorijas ant lusto, imituojančias įvairių žmogaus organų veiklą. Šiuo metu mokslininkai į savo rankas perėmė ir kai kuriuos evoliucijos procesus.

Valdančioji dauguma nesutaria, ar reikia kitąmet tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Ar ši lengvata reikalinga? LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka. – Pone Lazutka, Seimui pateiktame biudžete numatytos pajamos iš standartinio 21 procento PVM tarifo už šildymą sudaro 200 milijonus litų, tačiau Jūs teigiate, kad lengvatą reikia pratęsti.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nepavykstant Lietuvoje įveikti afrikinio kiaulių maro, kiaulininkystės plėtra, ypač smulkiuose ūkiuose, nėra perspektyvi. Kol kas ūkiams nėra numatyta jokių kompensacijų, išskyrus vienkartines už paskerstas kiaules. Žemės ūkio ministerija skatina pereiti prie kitos veiklos: dabar teikti paraiškas gali stambūs augintojai, rengiama paramos programa ir smulkiesiems.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo liudijimus atpiginusios savivaldybės džiūgauja, kad jų nupirkta daugiau, o tai esą rodo, jog ir daugiau gyventojų legalizavo savo veiklą. Daugiau pajamų į biudžetus tikimasi surinkti ir kitąmet. Tiesa, Klaipėdoje už simbolinę vieno lito kainą dabar parduodami verslo liudijimai po Naujųjų pabrangs – kainuos vieną simbolinį eurą. Klaipėdoje verslo liudijimų kainos šiemet sumažintos visoms 89-ioms verslo rūšims.

 Skirmantas Pabedinskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kupiškio rajone, buvusiame žvyro karjere, verslininkai planuoja auginti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Tai daryti juos paskatino latvių verslininkai, jau turintys patirtį šiame versle. Rajono meras Jonas Jarutis rodo buvusį žvyro karjerą, kur verslininkai planuoja įrengti tvenkinius, veisti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Per 5-erius metus rajone, kur nedarbas siekia 11 proc., žadama sukurti iki 300 darbo vietų.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

Dvylika žinomų visuomenės vyrų – Marijus Žiedas, Ramūnas Vyšniauskas, Žydrūnas Savickas, Remigijus Šimašius, Jogaila Morkūnas, Edvinas Krungolcas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Andrius Mazuronis, Juras Požela, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai bei Tadas Langaitis – patogų, užtikrintą gyvenimą iškeitė į tikras kareivines.   Visi jie – LRT projekto „Tikri vyrai“ dalyviai, nusprendę savo kailiu išbandyti, ką reiškia būti Lietuvos kariuomenės dalimi.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į Juodkrantę susirinkę tautodailininkai baigia atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Skulptoriai sako, kad anksčiau medines skulptūras itin naikinusį grybą pavyko suvaldyti, todėl šiemet daugiausia dėmesio skyrė visiškai sunykusioms skulptūrų detalėms atkurti.

Giedrius Vitkauskas, Juras Jankevičius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdininkams deklaruojant, kad Lietuva pasiruošusi Ebolos karštinei, aiškėja, kad sostinėje nėra nė vienos palatos, kurioje būtų galima gydyti sunkiai sergantį suaugusį pacientą. Tokių palatų per visą Lietuvą – vos 9. Ne kartą dėl gydymo sąlygų kritikuotos Vilniaus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės vadovai ramina – jie pasirengę priimti Ebolos virusu užsikrėtusius ligonius.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint pasaulinę kurčiųjų dieną Seime diskutuota klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo, socialinių paslaugų bei užimtumo klausimais. Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkst. asmenų yra kurtieji, dar iki 40 tūkst. yra neprigirdinčių žmonių. Į konferenciją Seime susirinkę klausos negalią turintys žmonės sako, kad didžiausia negirdinčių žmonių bėda yra gestų kalbą mokančių specialistų trūkumas.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.

Penktadienį Vilniuje rengiamas labdaringas meno darbų aukcionas, kurio tikslas – paremti Ukrainos karius. Per aukcioną surinktos lėšos bus skirtos mūšiuose sužeistų Ukrainos karių amputuotoms galūnėms protezuoti. Kaip LRT Televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė vienas iš aukciono organizatorių dailininkas Raimondas Savickas, profesionalių meno kūrinių, kurių iš viso yra per 90, pradinės kainos aukcione bus nuo 100 Lt iki 2,5 tūkst. Lt – keleriopai mažesnės nei įprastai.

Katrina Zeiter, LRT Televizijos laida „Gyvenimas“, LRT.lt Rytais naujienas Lietuvai pirmasis pristatantis žurnalistas Arnas Mazėtis kadaise svajojo apie aktoriaus karjerą, vėliau – apie darbą restorane. O galiausiai atsidūrė TV žinių studijoje ir net karo lauke. „Buvo baisu“, – interviu laidai „Gyvenimas“ apie komandiruotę Ukrainoje sako žurnalistas. Arnas atskleidžia, kad sunkiais momentais tiesiog prisimindavo mamos žodžius. Tegul jūsų neapgauna santūrus ir solidus Arno Mazėčio įvaizdis.

Agnė Skamarakaitė, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Policininkai ir kiti valstybės pareigūnai puikiai žino, kad už kyšius nesės už grotų, o įkliuvus skirta bauda bus mažesnė nei iš kyšių susirinkti pinigai, teigia policijos Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius. „Didelė bėda, kad Lietuvoje korupcija tik teoriškai yra nusikaltimas“ – D. Malaškevičius.

 Marija Gabrienė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiąją paukščių migraciją Ventės rago ornitologai pasitiko be didžiosios paukščių gaudyklės. Iškelti ją vėluojama dėl stotyje vykdomos rekonstrukcijos. Šį rudenį masiškai migruoti paukščiai pradėjo kone dešimt dienų anksčiau – rugsėjo pradžioje. Kasdien Ventės rage sužieduojama iki trisdešimties rūšių sparnuočių, tačiau tai nėra daug – su didžiaja gaudykle galima sužieduoti iki dviejų–trijų tūkstančių.

 Kristina Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje Tarptautinės taikos dienos proga surengtos eitynės, kuriomis pareikšta parama ir už laisvę kovojančiai ukrainiečių tautai, ir Rusijos demokratams, protestuojantiems prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą. Eitynėse dalyvavę Lietuvos rusai sako atėję visiems žmonėms pasakyti, kad jie nenori būti kartu su agresoriais ir Vladimiru Putinu, ir kad jų tėvynė Rusija – visai kitokia.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai siekdami priminti, kad sunkios moksleivių kuprinės sukelia nugaros skausmus ir lemia netaisyklingą laikyseną, nuo pirmadienio uostamiesčio mokyklose pradės dvi savaites truksiančią kuprinių svėrimo akciją „Ar žinai, kiek sveria tavo kuprinė“. Anksčiau vykdytos akcijos parodė, kad kas vienuoliktas mokinys nešioja labai sunkią kuprinę.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, „Aš visai nematau jokios grėsmės“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ apie galimą dujų tiekimo sutrikimą Lietuvai teigė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis taip pat atskleidė, kad jį tenkintų Kęstučio Daukšio kandidatūra į Energetikos ministro postą. Vyriausybės laukia itin svarbus darbas – 2015 metų pateikimas Seimui, o vėliau – ir balsavimas dėl jo priėmimo.

Devintą sezoną pradedanti radijo programa LRT Opus prie radijo imtuvų kvies pasitelkusi naujų balsų, gerai žinomų alternatyviosios muzikos mėgėjams. Jų vedamos naujos šio sezono vakaro laidos pasirodys rubrikoje „Temsta“ nuo 19 iki 21 valandos. Sezono startas – jau pirmadienį, rugsėjo 15 d.   Pirmadienio „Temsta“ rubrika: Minimal Mondays   Laidą rengs seniausios elektroninės muzikos renginių serijos Lietuvoje atstovai, Minimal.lt komanda.

Ką žiūrovai norėtų matyti eteryje vėlų sekmadienio vakarą? Kažką lengvo, tačiau kartu įkvepiančio, turiningo, leidžiančio atrasti ir improvizuoti. Kažką, kas leistų pratęsti savaitgalio euforiją ir išguiti pirmadienio baimę. Tokį produktą LRT žiūrovų teismui siūlo charizmatiška kūrėjų pora, kelių praėjusių LRT sezonų atradimas Beata Tiškevič ir Andrius Rožickas.   Pirmoji vakaro šou žanro laida „Mėnulio fazė“ nacionaliniame kanale – jau šį sekmadienį, rugsėjo 14 d. 21 valandą.

Savaitė bus šilta ir sausa. Malonūs orai turėtų išsilaikyti bent iki savaitės pabaigos. Taip LRT radijui teigė sinoptikė Edita Gečaitė. Antradienis bus debesuotas su pragiedruliais, pūs nestiprus vėjas. Oras šils iki 16–21 laipsnio šilumos. Daugiau pragiedrulių bus Vakaruose. Panašūs orai laikysis ir kitomis savaitės dienomis, nes juos lems anticiklonas. Bus sausa, debesų po truputį mažės. Naktys išliks vėsios, dienomis temperatūra kils vis aukščiau. Trečiadienio naktį bus nepastoviai debesuota.

Muzikinis projektas „Auksinis balsas“ – didžiausias tikro garso koncertas Lietuvoje – jau rugsėjo 20 d. sugrįžta į LRT eterį. Kol kas projektą gaubia daugybė paslapčių, bet jau aiškėja pirmieji projekto dalyviai. „Auksinio balso“ scenoje išvysime žinomos grupės „Liūdni slibinai“ vokalistę Aistę Lasytę ir lietuvių lengvojo roko muzikos atlikėją, buvusios grupės „Amberlife“ vokalistą ir dainų kūrėją Edgarą Lubį.

Tarp gausybės naujojo LRT sezono naujienų – projektas „Svajonę turiu“. Muzikos ir pokalbių, o svarbiausia – svajonių pildymo šou ves Vytautas Rumšas jaunesnysis. „Įdomu pažiūrėti ir sužinoti, kokios yra žmonių svajonės, ir parodyti, kad mes kartais nurašome žmones, kurie dar turi svajonių – ir ne bet kokių“, – sako žinomas aktorius. Pasak projekto prodiuserio Sauliaus Urbonavičiaus–Samo, „Svajonę turiu“ bus gražus, teigiamas, šviesus, linksmas ir muzikalus projektas.

Rudenėjantį pirmadienio vakarą Vilniaus Senamiestyje esančioje terasoje „Mano kiemas“ linksmai ir nuotaikingai pristatytas naujausias LRT serialas „Meilė kaip mėnulis“. Į pristatymą susirinko daugybė žmonių – serialo aktoriai, serialą kuriančių kompanijų „Videometra“, „Singing fish“ bei LRT atstovai, tarp kurių ir pats LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Pastarajam serialo kūrėjai skyrė itin daug dėmesio.

Nuo rugsėjo prasideda LRT televizijos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ septintasis sezonas. Prie laidos vairo stoja patyrusi žurnalistė Gražina Sviderskytė kartu su Dominyku Vaitiekūnu.   Laidos prodiuseris Laurynas Šeškus didžiuojasi, kad prie kūrybinės grupės prisijungia ir Gražina Sviderskytė.

Nuo šio penktadienio, rugpjūčio 1-osios, LRT radijas bus transliuojamas vienu – 89,0 MHz – dažniu. Vilniaus ir jo apylinkių gyventojai jau nuo birželio 1-osios galėjo įsitikinti naujo LRT radijo dažnio kokybe. „Tikimės, kad naujuoju dažniu mūsų galės klausytis ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir miesto svečiai. Naujasis dažnis praplės girdimumo zoną ir pagerins garso kokybę.

Antradienis Lietuvoje bus labai šiltas, LRT radijui sakė sinoptikė Inga Stankūnaitė. Daugelyje rajonų vyraus 28–31 laipsnių temperatūra. Kai kur trumpai palis. Aukščiausia temperatūra – 31 laipsnis šilumos – turėtų būti pasiektas vakariniame Lietuvos pakraštyje. Trečiadienis numatomas kiek gaivesnis, tačiau vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje dar išsilaikys 30 laipsnių šiluma. Ketvirtadienį bus dar vienu kitu laipsniu vėsiau – iki 28 laipsnių.

LRT televizija, daugybę kūrybinių industrijų aprėpianti kompanija „Videometra“ ir prodiuserių kompanija „Singing fish“ suvienijo pajėgas naujo, bendro projekto kūrybai. Jau šį rudenį LRT eteryje startuoja naujausias lietuviškas serialas „Meilė kaip mėnulis“.   „Šiuo metu vyksta intensyvūs „Meilė kaip mėnulis“ filmavimo darbai. Serialo dėmesio centre – televizija ir jos užkulisiai.

 Aušra Jakubonytė, LRT.lt Žmonės tuokiasi nebūtinai dėl racionalių motyvų, bet skiriasi dažniausiai dėl labai racionalių, mano sociologė Aušra Maslauskaitė. „Vyrai susituokdami gauna žmogų, kuris atlieka daugybę namų ūkio darbų, rūpinasi vaikais, papildo šeimos biudžetą“, – tikina sociologė ir priduria, kad moterims šeimoje tenka daugiau pareigų, tačiau pagalbos iš vyrų jos dažnai nesulaukia, todėl pradeda svarstyti, kokia nauda iš santuokos.

Savaitgalį į Lietuvą sugrįš šiluma. Deja, ja pasidžiaugsime labai trumpai. Taip LRT radijui teigė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Pirmoje ketvirtadienio pusėje džiugins saulė. Temperatūra įdienojus sieks 18–21 laipsnį. Antroje dienos pusėje daug kur palis, vietomis nugriaudės perkūnija. Arčiau jūros bus sausiau, bet ir vėsiau. Penktadienį lietaus debesų daugiau bus rytiniuose Lietuvos regionuose. Vietomis pasigirs ir perkūnijos, pūs nestiprus vėjas.