LRT

Seime kelią skinantis parlamentarų siūlymams įšaldyti LRT finansavimo modelį bei supaprastinti vadovo atleidimo procedūrą, tam nepritarianti Žurnalistų profesionalų asociacija gruodžio 9 d. planuoja surengti protestą šalia Seimo. Asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė pabrėžia, kad socialdemokratai turėtų įsivertinti, ar palaikydami tokius siūlymus, jų veiksmai atitinka tradicines demokratines vertybes ir žiniasklaidos laisvės principus.

Seimui pradėjus svarstyti siūlymą supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pareiškė, kad ne tik valdantieji, bet ir didžioji dalis LRT tarybos dalyvauja užvaldant transliuotoją. Dalį parlamento siūlomų pokyčių palaikantis tarybos narys Jonas Staselis kritiškai sutinka tokius LRT vadovės pasisakymus.

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė mano, kad valdančiųjų iniciatyvos dėl visuomeninio transliuotojo biudžeto įšaldymo ir lengvesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos atsidurs Konstituciniame Teisme (KT). „Čia yra teisės aktai, kurie, mano supratimu, ir vienas ir kitas aiškiai prieštarauja KT doktrinai ir dėl to pirmas priimtas įstatymas (dėl LRT biudžeto įšaldymo – ELTA) neabejotinai, jeigu jis bus prezidento pasirašytas, antras, jeigu bus priimtas, ...

Seimo sprendimas įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą trejiems metams sudaro sąlygas spaudimui, cenzūrai ir informacinės erdvės kontrolei, teigia Kultūros asamblėja. „Solidarizuojamės su žurnalistų bendruomene, raginame priešintis politiniam spaudimui ir ginti žodžio laisvę“, – nurodoma ketvirtadienį „Facebook“ paskelbtame asamblėjos komentare. Kultūrininkai tvirtina remiantys visus veiksmus, nukreiptus prieš bandymus politizuoti visuomeninį transliuotoją.

Seimo „aušrietis“ Karolis Neimantas kreipėsi į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), prašydamas pateikti informaciją apie tai, kiek kartų kiekvienos politinės partijos atstovai buvo kviečiami ir dalyvavo visuomeninio transliuotojo radijo bei televizijos laidose. Be to, politikas prašo nurodyti laidų transliacijų tvarkaraščius. Pastaruoju kreipimusi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Seimui nutarus trejiems metams įšaldyti dabartinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė tvirtina, kad Ministrų kabinetas nuo visuomeninio transliuotojo asignavimų likusias lėšas siūlys skirti kultūros sričiai. „Jie tikrai neturėtų nueiti kitoms reikmėms, nes mes matome, kad kultūrai katastrofiškai trūksta pinigų – pagrindiniams projektams, darbo užmokesčiui.

Premjerė Inga Ruginienė sako palaikanti idėją, jog dėl LRT vadovo atleidimo būtų balsuojama slaptai, tačiau nepriimtinu vadina siūlymą, jog tą padaryti pakaktų lygiai pusės visuomeninio transliuotojo tarybos balsų. „50 ant 50 man irgi yra nepriimtina. Ir aš manau, kad mažiausias standartas turėtų būti 50 proc. plius vienas. Tai yra visiškai normali praktika ir tas turės būti pakoreguota.

Siūlymas supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Ketvirtadienį Seimui nusprendus trejiems metams įšaldyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą, visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina iki galo kovosianti, jog LRT nebūtų užvaldytas.  „Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri.

Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas ateinančius trejus metus bus toks pats kaip šiemet, o vėliau jam bus skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė. Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

Prieš beveik pusantrų metų Seimą pasiekęs konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymas keisti LRT finansavimo tvarką ketvirtadienį sugrįžo paskutiniam balsavimui. Seimo salėje pritarta socialdemokrato Tado Barausko prašymui frakcijos vardu daryti pusvalandžio pertrauką prieš šio projekto priėmimą. Tai taip pat yra vienas iš kelių įstatymo projektų, kuriais siūloma keisti LRT finansavimo tvarką – „aušriečiai“ ketina teikti savo siūlymus, numatančius, kad LRT biudžetas būtų sumažintas.

Siūlymą dėl naujos LRT vadovo atleidimo tvarkos palaikantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina – negalima nereaguoti į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas. Tiesa, žiniasklaidos atstovų kritikos dėl tokios savo pozicijos sulaukęs parlamento vadovas akcentuoja palaikantis žurnalistų žodžio laisvę.  „Aš komentavau, kad mes turime atliepti audito išvadas.

Seime ketvirtadienį rengiantis pateikti dalies valdančiųjų pataisas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovo atleidimo tvarkos, LRT taryba pareiškė nesutinkanti, kad generalinis direktorius galėtų būti atšaukiamas iš pareigų už tai nubalsavus pusei jos narių. Ji ragina išlaikyti dabartinę kartelę, kai vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.

Ketvirtadienį Seimą pasieks „aušriečių“ inicijuotos įstatymo pataisos, siūlančios sumažinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą ir palengvinti visuomeninio transliuotojo direktoriaus atleidimą dėl nepasitikėjimo.  Parlamentaras Karolis Neimantas ketina pateikti LRT įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamą LRT finansavimą.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) reiškia viešą susirūpinimą dėl parlamentarų siūlomų pokyčių Lietuvos visuomeniniam transliuotojui (LRT). Kaip teigiama EBU vadovo Noelio Currano kreipimesi, parlamentarų siūlomos reformos susilpnintų LRT veiklą. „Ypač nerimaujame dėl to, kad šie pakeitimai yra stumiami skubotai, be jokios prasmingos viešos diskusijos ar konsultacijų.

Daliai visuomenės nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, premjerė Inga Ruginienė ragina šiuo klausimu neieškoti slaptų iniciatyvos autorių kėslų. Vyriausybės vadovės vertinimu, šis siūlymas visuomeninio transliuotojo tarybos nariams leis laisviau reikšti savo nuomonę.  „Dėl balsų kiekio, jeigu kažkam atrodo, kad tai yra neigiamas sprendimas – Seimo salėje galima tai koreguoti.

Žurnalistams nerimaujant dėl parlamentarų siūlymo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką, vienas iš iniciatyvos autorių, valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako nesuprantantis, kodėl baiminamasi dėl tokio siūlymo. Parlamentaras toliau kartoja, kad visuomeninis transliuotojas turi prisiimti atsakomybę už Valstybės kontrolės atliktas audito išvadas.  „Dabar vargšai darbuotojai renka parašus, peticijas daro, kad išgelbėti (Moniką – ELTA) Budrienę.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja  „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotų pataisų, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Konkrečių, pirminėse įstatymų leidimo stadijose esančių teisės aktų projektų prezidentas nekomentuoja“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako palaikantis „aušriečių“ lyderio inicijuotas pataisas, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. „Aš tikrai galvočiau, kad tie pakeitimai galėtų atsirasti ir galėtų būti priimti, kad LRT taryba galėtų atlikti jai numatytas funkcijas“, – Žinių radijuje trečiadienį kalbėjo J. Olekas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visuomeniniam transliuotojui numatyti asignavimai yra didesni nei Valstybės saugumo departamentui (VSD) skiriamas finansavimas. Visgi, patarėjas pabrėžia – jei Seimas palaikytų šį siūlymą, biudžete atsilaisvinę pinigai būtų patikėti kultūros sektoriui.

„Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariams įregistravus siūlymą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą, šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus. Kreipimosi autoriai reiškia nepasitenkinimą dėl tokių Seimo narių veiksmų ir tikina, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies nacionalinį transliuotoją.

Žurnalistų atstovai sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininko inicijuotos pataisos, kuriomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengvinamas transliuotojo vadovo atleidimas, yra pavojingos ir panašios į bandymą pakirsti šios valstybinės žiniasklaidos organizacijos nepriklausomumą. „Šitas pasiūlymas yra skubotas ir pavojingas, kadangi mes pirmiausia turime pradėti nuo pradžios.

Grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“ siekia palengvinti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Pirmadienį registruotomis pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė įstaigos Tarybos narių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą, pats visuomeninis transliuotojas tokią iniciatyvą vertina neigiamai. Pasak LRT atstovų, mažinant biudžetą, visuomeninis transliuotojas tampa pažeidžiamas. „Dabartinis pasiūlymas įšaldyti LRT lėšas pažeidžia ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatas, nurodančias, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pritarus „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui įšaldyti dabartinį Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamą finansavimą, transliuotojo profesinės sąjungos nariai reikšdami susirūpinimą kreipėsi į valdžios atstovus.

Nacionalinio transliuotojas trečiadienį pranešė, kad skelbs naują LRT Vidaus audito tarnybos vadovo konkursą.  Pasak jo, sprendimas naują konkursą priimtas LRT tarybai įvertinus pastarojo konkurso kandidatus. „Nė vienas pretendentas nelaikomas konkurso laimėtoju, konkursas laikomas pasibaigusiu nerezultatyviai, – už tokį sprendimą balsavo daugiau nei pusė posėdyje dalyvavusių tarybos narių“, – teigiama nacionalinio transliuotojo pranešime.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų.  Tokį siūlymą palaikė 7, prieš balsavo 4 komiteto nariai. Savo ruožtu komiteto pirmininkas Algirdas Sysas šiuo klausimu susilaikė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį vykusiame posėdyje sutarė dalį posėdžių transliuoti viešai. „Buvo atlikti pakeitimai LRT tarybos darbo reglamente – nuspręsta, kad nuo gruodžio mėnesio dalis LRT tarybos posėdžių bus vieši ir transliuojami. Taip pat bus skelbiama LRT tarybos darbotvarkė ir metinis planas, ko anksčiau nebuvo daroma“, – BNS teigė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Daliai politikų reikalaujant, kad po atlikto audito Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) pateiktų papildomos informacijos apie savo procesus, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako nematanti tam didelio poreikio. Pasak jos, Valstybės kontrolės (VK) įvykdytas auditas buvo išsamus, o nustatytos problemos – esminės. Todėl valstybės kontrolierė akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog papildomi tyrimai atskleistų ką nors nauja. „Mūsų auditas pakankamai išsamus buvo.

Siekiant subalansuoti kitų metų biudžetą, Seimo „aušriečiai“ siūlo nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GMP) gaunamą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą.   Parlamentarai Karolis Neimantas, Petras Dargis ir Kęstutis Bilius įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas.  Jas priėmus, anot jų, daugiau lėšų būtų galima nukreipti kitoms prioritetinėms sritims, pvz.

Seimui svarstant Vyriausybės pateiktą kitų metų valstybės biudžeto projektą šią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei tris dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,62 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų siūlydami įvairias išlaidas didinti daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad dabartinis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis nebeatliepia šių dienų realijų. Todėl, pasak jo, Seimas turėtų apsispręsti dėl naujo visuomeninio transliuotojo finansavimo būdo. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

LRT vadovybė klimpsta į skandalą po Valstybės kontrolės išvadų – visi 12 iš 12 patikrintų pirkimų pripažinti pažeidimais. Žurnalistas Martynas Žilionis sako, kad bet kurioje kitoje įstaigoje tai jau būtų kainavę vadovų postus. Tuo pat metu jis vadina LRT finansavimo modelį „absurdišku ir nevaldomu“, o vadovų atlyginimų sistemą – neskaidria. Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad šiuo metu formuojama darbo grupė, kuri turėtų patikslinti Vyriausybės priimtą aprašą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) programų pirkimo būdo pasirinkimo. „Jau turėjau pokalbį su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad jie prisidės su savo ekspertinėmis žiniomis“, – trečiadienį žurnalistams sakė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė jam vadovaujančio socialdemokrato Algirdo Syso siūlomam naujam LRT finansavimo modeliui. Siekiant užtikrinti didesnį finansavimą gynybai, pastarasis siūlė kitais metais visuomeniniam transliuotojui skirti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokią pat dalį – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis būtų sumažėjusi iki 0,9 proc.

Po Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos audito, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina nematanti poreikio trauktis iš pareigų. „Auditai yra normali įstaigų gyvenimo dalis. Tai audito išvadas reikia įgyvendinti. Auditas yra priemonė veiklos tobulinimui, tą ir ketiname padaryti.

Antradienį Seimo nariams Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pristatys prieš savaitę baigto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus. Penkis mėnesius Valstybės kontrolės vykdytas LRT veiklos auditas buvo baigtas lapkričio 3 d. Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 8 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir viena LRT tarybai. Audito rezultatai jau buvo pristatyti Seimo Audito komiteto posėdyje, taip pat ir LRT.

Beveik 80-imt milijonų eurų iš valstybės biudžeto šiemet gaunančiai LRT trūksta skaidrumo. Nacionalinį transliuotoją auditavusi Valstybės kontrolė skelbia – LRT programų viešieji pirkimai kertasi su galiojančiais teisės aktais, dešimtadalis veiklos rodiklių nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, o ir darbuotojams natūra suteiktos pajamos, asmeninių elektromobilių įkrovimas apskaitytas netinkamai. Po paskutinio nacionalinio transliuotojo veikos audito praėjo apie 15 metų.

Į suvažiavimą šeštadienį susirinkusi valdančioji „Nemuno aušra“ priėmė rezoliuciją, kurioje perspėja dėl „įtakingų politinių jėgų dirbtinai keliamos grėsmės valstybės santvarkai“, kaltina žiniasklaidą. „Suvažiavimas reiškia didelį susirūpinimą dėl susidariusios politinės situacijos Lietuvoje ir kylančios grėsmės konstitucinei mūsų valstybės santvarkai. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir įspėti visuomenę apie didžiausią grėsmę, kuri ateina ne tiek iš Rytų ir tuo labiau ne iš Vakarų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Algirdui Sysui siūlant naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį, visuomeninio transliuotojo tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pabrėžia, kad parlamentui svarstant kitų metų biudžeto projektą pateikti asignavimų formulės skaičiai dar gali keistis. Pasak jo, šį mėnesį posėdžiausianti LRT taryba aptars siūlomą naują finansavimo modelį ir Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas siūlo naują LRT finansavimo modelį. Pagal jį kitais metais visuomeninio transliuotojo biudžetui būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokia pat dalis – surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis sumažėtų iki 0,9 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigiamai vertina Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą – pasak jo, Valstybės kontrolės (VK) pateiktos išvados rodo, kad patikrinimas buvo reikalingas. Politikas akcentuoja, kad būtina peržiūrėti LRT finansavimo formulę, siekiant rasti tvaresnį ir dabartinei ekonominei situacijai tinkantį modelį.

Valstybės kontrolei pristačius nacionalinio transliuotojo LRT audito išvadas, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Vyriausybė atsižvelgs į pastabas ir pataisys nutarimą dėl programų pirkimų. „Gavau tam tikrų iš Valstybės kontrolės pastabų, ką Vyriausybė turėtų padaryti, kad LRT veikla būtų geresnė. Taip, mes gavome kelias pastabas, tai stengsimės jas išpildyti“, – žurnalistams Radviliškio rajone antradienį sakė I. Ruginienė.

Valstybės kontrolei (VK) pirmadienį pateikus LRT audito išvadas, Prezidentūra tikisi, kad visuomeninis transliuotojas įgyvendins visas audito pateiktas rekomendacijas.  „Prezidentūra tikisi, kad bus įgyvendintos visos Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rekomendacijos“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė. ELTA primena, kad pirmadienį Valstybės kontrolė baigė penkis mėnesius vykdytą LRT veiklos auditą ir pristatė jo išvadas.

Reaguodama į Valstybės kontrolės raginimą mažinti turinio įsigijimų neskelbiamų apklausų būdu, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) planuoja skelbti pirkimų konkursus aktorių įgarsinimo, vertėjų, operatorių paslaugoms. „Jei anksčiau, kaip pavyzdys, neskelbiamų apklausų būdu pirkdavome aktorių paslaugas garsinti filmams, tai dabar skelbsime konkursą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad visuomeninis transliuotojas neprieštarauja siūlymui mažinti kitąmet neproporcingai augantį LRT finansavimą. Visgi, anot jos, politikai turėtų įvertinti, jog nacionalinis transliuotojas taip pat yra svarbi šalies gynybos dalis, todėl bet koks biudžeto mažinimas turės neigiamą poveikį LRT misijai. Pagal esamą įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog visuomeninio transliuotojo  taryba atsižvelgs į auditą atlikusios Valstybės kontrolės rekomendacijas. Tai, pasak M. Jurkyno, veikiausiai bus aptariama artimiausio tarybos posėdžio metu.  „Gairių, rekomendacijų, iš tiesų, manau, yra ne vienai politinei institucijai, įskaitant ir LRT tarybą.

Valstybės kontrolė (VK) visuomeniniam transliuotojui rekomenduoja tobulinti įdarbinimo tvarką – neatsisakyti su etatiniais darbuotojais sudaromų autorinių sutarčių, tačiau mažinti jų skaičių, sako Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą baigusios institucijos vadovė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolei pateikus LRT audito išvadas, premjerė Inga Ruginienė ragina visuomeninį transliuotoją kuo greičiau išspręsti nustatytus trūkumus.  „LRT auditui nustačius trūkumus, raginu visuomeninio transliuotojo vadovybę juos kuo greičiau išspręsti – tai padės LRT tapti dar artimesnei visuomenei ir užtikrinti dar skaidresnę veiklą.