lpk

Lietuvos pramonės konfederacija (LPK) steigs Gynybos pramonės komitetą. Pasak jos, komitetas bus skirtas įsitraukti į valstybėje vykstančius su geopolitiniais iššūkiais susijusius procesus.

Taivano ir Lietuvos ekonomikos viceministrai pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo lazerių technologijų srityje – pagal jį abi šalys kartu įkurs mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centrą Taivane, antradienį pranešė Taivano Ekonomikos reikalų ministerija. Be to, Lietuvos Vyriausybės ir verslo atstovų vizito metu pasirašomi dar du memorandumai: Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) juos pasirašys su dviem vietos pramonės ir prekybos asociacijomis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigiamai vertina Vyriausybės planus skirti 6 mln. eurų nuo Kinijos nukentėjusiems Lietuvos verslams. Pasak jo, numatyta suma nedidelė, tačiau pramonininkų atstovas tikisi, kad tai bus tik pradžia.    „Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas teigia, kad dėl Kinijos taikomų neoficialių sankcijų problemų dabar patiria apie 60 Lietuvos įmonių. Pasak Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvos nepasiekia per 1200 konteinerių, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų. Jeigu situacija nesikeis, pagal pesimistinį scenarijų, jo teigimu, kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.

Užsienio reikalų ministerijai patvirtinus, kad į ją pagalbos jau kreipėsi aštuonios su Kinija prekiaujančios ir sunkumų pastaruoju metu patiriančios įmonės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, kad tokių įmonių yra bent dvidešimt.  Vidmantas Janulevičius portalui 15min.lt sakė, kad tai yra vidutinės ir stambesnės įmonės, kurių jis neįvardijo.  „Kai kurioms įmonėms buvo mažinami limitai – tiems, kas naudodavosi kredito eksporto agentūra.

Verslui trūkstant darbuotojų, jo atstovai premjerės prašo leisti daugiau darbuotojų įsivežti trečiųjų šalių. Tai Lietuvos verslo taryba antradienį aptarė su Ingrida Šimonyte. Pasak tarybos nario, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, daugiausiai diskusijų susitikime kilo dėl migracijos ir darbuotojų trūkumo. „Daugiausiai diskusijų – dėl darbuotojų trūkumo, dėl 54 tūkst. laisvų darbo vietų ir paradoksinės situacijos, kai turime 112 tūkst.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina Vyriausybę daugiau galvoti apie išėjimą iš pandemijos, ateities ekonomiką bei kuo greičiau imtis mokesčių reformos ir ūkio pertvarkos. „Suprantame, kad Vyriausybė kovoja su pandemija ir tai yra pirmaeilis klausimas. Bet turime galvoti ir apie tai, kaip keisime, planuosime ekonomikos raidą, nes anksčiau ar vėliau pandemija pasibaigs“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai pirmajam šių metų ketvirčiui dėl išplitusios antrosios pandemijos bangos ir gruodžio mėnesį įvesto griežto karantino smuko, tačiau mažiau nei per pirmąją pandemijos bangą, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) skelbiamas šalies gamintojų lūkesčių indeksas. 69 proc.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius skiriasi su savo žmona Gabriele.  Šia žinia V. Janulevičius pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Skyrybos yra labai skausmingas gyvenimo etapas visiems. Nors skyrybos skaudus dalykas, kartais tai žingsnis į priekį. Mes santuokoje kartu gyvenome 20 metų. Deja, mūsų porai nepavyko eiti tuo pačiu keliu ir toliau. Didžiausias mūsų bendras užgyventas turtas yra mūsų dukros.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Šalies pramones įmones vienijanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), antradienį pateikusi savo pasiūlymus naujajai valdžiai, ragina skirti daugiau dėmesio švietimui, demografijos problemoms bei ekonomikos augimo skatinimui. „Didžiausias dėmesys turi būti švietimui ir mokslo strateginėms gairėms ir jų programoms. Reikia suprasti, kad vystantis technologijoms, mes sunkiai keičiame mokymo turinį.

Ne paslaptis, kad nueitas ilgas kelias nuo pirminės Darbo kodekso versijos iki dabartinių įstatymų. Vieni siūlymai keitėsi Trišalėje taryboje, kiti Socialinės apsaugos ir darbo komitete, dar kiti – Seime. Verslo atstovai įsitikinę, kad pakeitimai darbo santykių lankstesnių nepadarė. tv3.lt domisi, kokie buvo mokslininkų pateikti siūlymai ir kokie įstatymai pristatyti projekte.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas neskuba vertinti teisėsaugos pradėto tyrimo dėl galimo vieno didžiausių šalies koncernų „MG Baltic“ kyšio Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui. „Per daug mes turime „jeigu“. Kol kas yra anksti ką nors komentuoti dėl tos priežasties, kad apart informacijos, kad kažkas yra įvykę, jokių nėra aplinkybių papasakota.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Lietuvos pramoninkų federacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad LPK nesipriešintų minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, tačiau ragina tai daryti labai gerai įvertinus galimą žalą. „Bet kokie nepamatuoti pokyčiai neigiamai atsilieptų darbo rinkai, taigi nukentėtų tie, kuriems MMA didinimas ir yra aktualiausias“, – sakė A. Izgorodinas.

Kaip ir kiekvieno ketvirčio pradžioje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skelbia apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (APLI). Apklausus Lietuvos pramonės perlų vadovus, galima stebėti itin optimistinius verslo lūkesčius. „Ekonomika.lt“ primena, kad APL indeksui viršijus 50 reikšmę, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50 reikšmei galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.

Giedrė Sankauskaitė Nepriklausomai nuo to, ar Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) ar ne, tiek bendrija, tiek Lietuva sieks išlaikyti gerus santykius su Ukraina. Taip mano ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį dalyvavęs „Verslo forumo“ spaudos konferencijoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas, kurį sudaro 67 Konfederacijai priklausantys verslo asociacijų prezidentai ir įmonių vadovai, naujais LPK viceprezidentais patvirtino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentą Dalių Gedvilą, koncerno ,,Achemos grupė” generalinį direktorių Valdemarą Vareiką ir Marijampolės regiono verslininkų asociacijos prezidentą, ,,Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininką Vidmantą Kučinską.

Vyriausybės pastangos ieškoti būdų kaip pritraukti investicijų bei padėti Lietuvos verslui skintis kelią naujose rinkose taip diversifikuojant eksportą, Lietuvos pirmininkavimo ES kontekste gali būti gera proga išnaudoti didesnį šalies matomumą. “Tam susiformavo tinkamos aplinkybes tai daryti per Malaiziją, kuri atveria verslui vartus į Pietryčių Aziją.

Lietuvoje apsilankiusi per 1400 didžiausių įmonių ir pramonės asociacijų vienijančios Japonijos verslo federacijos „Keidaren“ delegacija susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Dvi dešimtys aukšto lygio vadovų iš Japonijos avialinijų, prekybos, chemijos, statybų, inžinerijos ir elektronikos, finansų, draudimo kompanijų ir konglomeratų, taip pat „Keidaren“ federacijos valdybos nariai domėjosi Lietuvos investicine aplinka ir galimybėmis bendradarbiauti.

Eurazijos ekonominės komisijos sukūrimas reiškia, kad Lietuvos eksportuotojams ir vežėjams tarptautinės prekybos ir muitų kausimus teks spręsti ne su vienos valstybės – Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano – institucijomis, o su Eurazijos ekonomine komisija (EEK), teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, komentuodamas šių šalių planus sukurti bendrą Eurazijos ekonominės sąjungos prekybos erdvę bei planuojamus muitų sąjungai priklaus...

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indekso ir įmonių apklausos apie euro įvedimą rezultatai. Estijai įsivedus, o Latvijai siekiant eurą įsivesti 2014 metais, LPK atlikta apklausa parodė, kad šalies verslas palaiko euro įvedimą Lietuvoje, tačiau nesutaria, kada yra geriausias laikas tai padaryti. Apklausus 130 šalies įmonių, paaiškėjo, jog 84 proc. pritaria, kad šalyje būtų įvestas euras. Lito pakeisti bendra valiuta nenori 13 proc.

LPK prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams šiuo metu yra pagrindinis klausimas, nepaisant demografinių problemų. Tačiau investicijas stabdo ne viena kliūtis. „Nors šiandien mūsų ekonomika atrodo neblogai – eksportas tolygiai auga ir pirmojo ketvirčio rezultatai yra geri, – esame susirūpinę, kad investicijų, ypač produktyvių investicijų lygis yra be galo žemas,  sakė R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame bendrame LPK prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje kalbėdamas apie užimtumą ir jo didinimą, ragino imti pavyzdžius iš kaimynų. „Lietuvoje yra didžiausias progresyvumas mokesčių atžvilgiu todėl, kad 30 proc. žmonių gauna mažesnį nei 1000 litų atlyginimą.

Lietuvos pramonei reikia įsilieti į globalios rinkos grandines, o pagrindiniais šalies verslo partneriais turėtų būti Baltijos regiono šalys, trečiadienį sakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.   Ūkio ministrė dalyvavo Vilniuje „Kempinski“ viešbutyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje tarptautinės konferencijos diskusijoje apie pramonės ateitį.   „Svarbu, kad Lietuva kuo labiau integruotųsi į globalios rinkos vertės grandines“, - diskusijos metu sakė ūkio ministrė.

Europai trūksta alkanumo, kuriuo pasižymi kylančios Azijos bei Afrikos rinkos, o Lietuvai trūksta stabilumo politikoje bei investicijų į regionus, sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje ateityje gyventojų mažės. O tokių regionų kaip Afrika bei Azija populiacija sparčiai augs. „Alkanumo“ stokojanti Europa gali neturėti, ką pasiūlyti šioms augančioms rinkoms.

2012 metais pramonė demonstravo sparčią plėtrą. Žadama sparti jos plėtros prognozė pasitvirtino – pramonės rodikliai bbuvo aukštesni nei ankstesniais metais. Nepaisant sunkumų pasaulinėje ekonomikoje, pramonė parodė gerus rezultatus.

„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pirmadienį surengtame kasmetiniame Verslo forume pristatė visuomenei savo artimiausių darbų programą bei išdėstė verslo visuomenės pageidavimus, siūlymus bei lūkesčius politikams, besiruošiantiems Seimo rinkimams.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį vykstančiame Verslo forume pristatė savo artimiausių ketverių metų veiklos programą bei pasiūlymus, ką politinės partijos ir po rinkimų suformuota nauja Vyriausybė  turėtų nuveikti, kad Lietuva sėkmingai įveiktų jos laukiančius iššūkius. Apžvelgdamas praėjusius ketverius metus, LPK prezidentas  Robertas Dargis pabrėžė, kad tai buvo sunkus laikas tiek verslui, tiek Vyriausybei.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Pramonininkai: sumažintas PVM spaudai pasitarnaus ne tik lietuviškam žodžiui, bet ir prisidės prie spausdinimo pramonės atsitiesimo “Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir UAB “Creditreform Lietuva" paskaičiavimai rodo, kad mažėjant pramonės įsiskolinimo lygiui, nerimą kelia augantys spaudos pramonės įsiskolinimai Sodrai. Tai patvirtina nuogąstavimus, dėl blogėjančios spausdinimo pramonės būklės", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Gamybos sąnaudos šioje elektrinėje daugiau kaip dešimt centų nesieks. Čia kalbama bendrai, turint omenyje ir kapitalo sąnaudas, nes atsiras paskolos, prognozė yra apie 25 centus“, – tvirtina Visagino AE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas LPK viceprezidentu patvirtino koncerno „Achemos grupė“ vadovą Arūną Laurinaitį. LPK narys koncernas „Achemos grupė“ yra nacionalinio kapitalo, trečioji pagal apyvartos dydį įmonė Lietuvoje. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje A. Laurinaitis eis aštuntojo viceprezidento pareigas ir kuruos Konfederacijos užsienio ryšių ir prekybos sritį.

Antradienį, po susitikimo su Lietuvos verslo atstovais, finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad aplinkybės verčia peržiūrėti planus ir keisti požiūrį, todėl biudžetas po svarstymų Seimo komitetuose bus koreguojamas. ,,Biudžeto projekte, pateiktame svarstyti Seimui ir pakoreguotame 2012 m.,  siekiama, kad grėsmės verslo aplinkai būtų kiek įmanoma mažiau“, – pabrėžė I. Šimonytė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas paskelbė, kad laikinojo konfederacijos prezidento pareigas perima LPK viceprezidentas Gediminas Rainys. Jį išrinko kas ketvirtį posėdžiaujantis LPK prezidiumas, kurį sudaro 50 šalies pramonės ir verslo asociacijų prezidentai. G. Rainys  šias pareigas eis iki birželio, kada ir bus šaukiamas kitas LPK suvažiavimas. Iki šiol LPK 18 metų vadovavo  Bronislavas Lubys.

(Papildyta 14:09 val.) Ketvirtadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teigė, kad verslo mažmenininkų aptarnavimas bus atnaujintas pirmadienį, tada bus vėl aktyvuotos ir prieigos prie jų kreditų. S. Freakley užtikrino, kad dirbama yra labai intensyviai ir iki pirmadienio tikimasi paskelbti išvadas apie banko būklę ir perspektyvas.

Sekmadienį netikėtai miręs verslininkas Nepriklausomybės Akto signataru, buvęs Ministras Pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys neabejotinai buvo viena įtakingiausių Lietuvos verslo ir politikos asmenybių. Ekonomika.lt siūlo per pastaruosius metus savaitraščiui „Ekonomika.lt“ išsakytas įdomiausias verslininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Achema group“ prezidento Bronislovo Lubio mintis.

Stipri asmenybė ir vienvaldis lyderis. Autoritetingas ir racionalus žmogus, turėjęs nemažos įtakos Lietuvos ekonominei  politikai. Ir politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, vienas Lietuvos Premjerų. Taip sekmadienį Druskininkuose staiga mirusį „Achemos gupės“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovą Bronislovą Lubį  apibūdina politikai ir ekonomistai. Po šios netekties kyla ir nemažai klausimų. (papildyta 16:39 val.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.