lošimai

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje karantino metu gyventojai ėmė daugiau lošti internetu. Ir nors tokie rezultatai kelia nerimą, baimintis dar nereikėtų – esą lietuvių dar negalime vadinti lošėjų tauta. Kaip tik atvirkščiai, štai per karantiną kreditų bendrovės ir bankai pastebėjo, kad tautiečiai ėmė skolintis atsakingiau ir labiau skaičiuoti, kam leidžia pinigus. Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta.

Policijai buvo pranešta apie vagystę iš prekybos centro. Pareigūnus ir laidos „Farai“ operatorių pasitikęs apsaugos darbuotojas pristatė situaciją. „Jis jau ne pirmą dieną ir ne pirmą kartą. Ir dabar pastebėjau, kad įėjo į kazino“, – pasakojo apsaugos darbuotojas. Apsauginis matė, kur pasišalino ilgapirštis ir kaip jis atrodė. Pasak įvykį mačiusio apsauginio, vyras pavogė keturis prabangaus alkoholio butelius. Nuostolis – apie šimtas eurų.

Nuo sausio didėja lošimų įmonėms taikomi mokesčiai. Tai aktualu dešimčiai bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus.  Bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriai nuo sausio mokės 18 proc. (iki šiol 15 proc.), nuotolinių lošimų – 13 proc. (10 proc.) sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus.

Seimas po pateikimo pritarė draudimui jaunesniems nei 16 metų asmenims įsigyti loterijos bilietą ir dalyvauti loterijoje. Tiesa, už draudimo nepaisymą baudos nesiūlomos. 73 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 18 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Loterijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siekiama sudaryti sąlygas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo skatinimo išlaidauti loterijose bei užtikrinti skaidrų loterijų veiklos vykdymą, rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai. Seimui priėmus minėtų įstatymų pakeitimų projektus, būtų apribotas loterijų žaidėjų amžius – loterijų laimėjimai nebūtų išmokami asmenims, kuriems nėra sukakę 16 metų.

Chairulinų šeimos byla tapo viena iš labiausiai aptariamų istorijų Rusijoje šią vasarą. Iš pradžių visa šalis sulaikiusi kvapą sekė naujienas kaip sekasi 23 mln. rublių (daugiau nei 325 tūkst. eurų) iš kasos pavogusi buvusi banko kasininkei. Policijai sulaikius pabėgėlę Luizą, labiausiai aptariamas ir geidžiamas svečias populiariose televizijos laidose tapo jos vyras, prasiskolinęs lošėjas, Maratas. Maža to, iki šiol nėra aiškus dingusių pinigų likimas.

Nepilnamečiai nuo liepos nebegalės dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, o nuo lapkričio jiems skirtose interneto svetainėse negalės būti azartinių lošimų reklamos bei bet kokios su jais susijusios informacijos. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Azartinių lošimų įstatymo pataisą: už balsavo 86 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 6. Nepilnamečiams skirtose svetainėse ne mažiau kaip 4/5 (80 proc.

Tūkstančiai lietuvių kenčia nuo azartinių žaidimų priklausomybės. Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugiau nei 12 tūkst. lietuvių turi priklausomybę nuo lošimų. Nors pagal žaidžiančiųjų skaičių Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, specialistai perspėja, kad priklausomybės dažnai gimsta dar mokykloje ir ragina valdžią, bei tėvus atkreipti dėmesį, ką mokyklose laisvu laiku daro vaikai.

Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupė, kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“, pristatė tyrimą, kuriuo pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai, kurie palyginti su analogiškais įpročiais Jungtinėje Karalystėje (JK). Internete lošiama vis dažniau „Turime tyrimų nagrinėjančių patologinius lošėjus ir jų situaciją. Tačiau tai itin menka lošėjų dalis. Tuo metu apie laisvalaikio lošėjus beveik nieko nežinome.

Lietuvoje nuo 2018 metų siekiama dar labiau suvaržyti azartinių lošimų reklamą ir nepilnamečių patekimą į lošimo vietas. Visų lošėjų tapatybes siūloma tikrinti, juos registruoti ir įėjimo į lošimo patalpas metu ir išlošimo bei statymo atveju. Seimas antradienį po pateikimo 69 balsais už ir 10 parlamentarų susilaikius priėmė svarstyti Azartinių lošimų įstatymo pataisas.

Vėlų penktadienio vakarą būrys šalies pramogų verslo atstovų savaitgalį pradėjo su geros nuotaikos užtaisu. Tuo pasirūpino „Olympic Casino“ vakarėlis, į kurį galėjo patekti tik 21-erių metų sulaukę asmenys. Mados, šokių, teatro ir muzikos šou, netikėtos šviesos instaliacijos ir įspūdingi kazino erdvės pokyčiai – taip penktadienio vakarą atidarytas naujasis „Olympic Casino“ sezonas. Neeilinio renginio nepraleido ir žinomų žmonių būrys.

Apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad Kauno lošimo automatų salone ne tarnybos metu jame buvusį policijos pareigūną Arnoldą Jurašių nušovusiam Vitalijui Trakanavičiui paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkama. Bausmę V.Trakanavičiui pernai skyrė Kauno apygardos teismas. Nuosprendį Apeliaciniam teismui apskundė ir nuteistasis, ir nukentėjusiais pripažinti nužudyto policininko šeimos nariai.

Lietuviai loterijose šiemet jau pralošė daugiau kaip 23 milijonus eurų – tai kone ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Daugiausia loterijos bilietus perka pagyvenusio amžiaus žmonės, mat šie viliasi bent taip prisidurti prie pensijos. Tuo tarpu loterijų bendrovės gyventojams išmokėjo laimėjimų už beveik 28 milijonus eurų. „Išlošimo procentas yra 54 procentai. Kaip žinia, loterijų įstatymas numato, kad išlošimo procentas turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų.

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”. Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai.

 Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia. 2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc.

Antradienį į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri gyvena Didžiojoje Britanijoje ir pareiškė savo nuomonę dėl lošimų. Ja galite perskaityti čia. „Olifėjos“ atsakymas: Pagrindinis UAB „Olifėja“ akcininkas yra ne privatūs akcininkai, kaip rašo autorė, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 1992-aisiais Lietuvos olimpiečiai negavo iš valstybės biudžeto paskirtos paramos, nes biudžete trūko pinigų. Tad lėšų nepakako net lėktuvo bilietams į Olimpines žaidynes įsigyti.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Las Vegaso šviesos, Džeimso Bondo kostiumas, žvangantys žetonai... Visa tai skamba žaviai, kol netampa priklausomybe. Šiandien lošimų verslas vienodai traktuoja sekmadieniais loterijos bilietus braukančią Janiną iš Šakių ir už greitųjų kreditų pinigus ruletę sukantį Tomą iš Fabijoniškių. Per 2013 metus, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, lietuviai azartui patenkinti ir sėkmei išbandyti išleido 1,74 mlrd. litų.

Šalyje, nepaisant persenusio įstatymo draudimų ir teismo nutarčių, pelnomasi iš interneto lošimų, kurie yra nelegalūs, o dar mėginama patyliukais sunaikinti minimalią prasilošimo prevenciją. Europos Komisija (EK) Lietuvai galanda kirvį, o Seimas toliau maivosi. Baisi skuba Seimas, 2014 metų sausį susirinkęs į neeilinę sesiją, vienu iš neeilinių darbų buvo numatęs skubiai patvirtinti naują Azartinių lošimų įstatymo redakciją.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši organizuotos grupės nariai ir asmuo, nepriskiriamas organizuotai grupei, kaltinami kortų žaidimų metu apgaule įgiję lošimo bendrovei priklausantį didelės vertės turtą.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kreipiasi į Seimo pirmininkę, Seimo narius prašydamas prisiimti atsakomybę ir nepritarti kitą savaitę Seime svarstomam Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Keičiant Azartinių lošimų įstatymą, Vilniaus miesto kavinėse, aludėse, baruose, restoranuose, moteliuose, viešbučiuose gali atsirasti daugybė lošimų automatų, prie jų daugiau galimybių prieiti žaisti turės nepilnamečiai, mažės kontrolės galimybė.

Lošimų namai, arba kazino, Lietuvoje nėra tokia dažna vieta, kaip įprasta kavinė ar restoranas, galbūt todėl daugeliui atrodo, kad kazino – paslapties šydu pridengta azartui vergaujančių asmenų mįslinga buveinė. Su savomis taisyklėmis ir savomis tradicijomis. Įdomu tai, kad Lietuvoje veikiančius kazino labiau garsina ne staiga laimingai praturtėjusių žmonių istorijos, o nusikaltimai. Tai rodo ir pastaraisiais mėnesiais įvykę rezonansiniai kriminalai.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai atkreipia dėmesį, jog daugiau nei dešimt metų veikiantis Azartinių lošimų įstatymas neskiria pakankamai dėmesio šalies nacionaliniams interesams. Todėl svarstant esminius rinkos pokyčius šalia lošimų saugumo pagrindinis prioritetas turi būti skiriamas darbo vietų kūrimui Lietuvoje.

„Tūkstančiai dolerių per dieną“, „Lengvas būdas praturtėti“ – tokių arba panašaus turinio, liaupsinančių azartinius lošimus reklamų visame pasaulyje.  „The Wall Street Journal“ bandė išsiaiškinti, kaip dažnai lošėjai iš tiesų laimi. Azartinių žaidimų namai tokią statistiką žino, nors dalintis ja tikrai nėra linkę.  Pastebima, kad laimėti nėra sudėtinga. Per dieną kazino laimi net 30 proc. naujų žaidėjų. Vis dėlto, tęsiant lošimus, tikimybė pralobti mažėja.

Vykdant Azartinių lošimų įstatymą, kurio projektui praėjusią savaitę jau pritarė Vyriausybė, ateityje gali tekti užblokuoti socialinį tinklą „Facebook“, mano informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.   „Facebook“ planuoja Europoje paleisti azartinius žaidimus artimiausiu metu, JAV jie laukia licencijos, ten bus ir kazino, ir lažybos. (...) Praktiškai tada bus išjungtas „Facebook“ ir viskas“, - sakė M. Pareščius.

Senasis azartinių lošimų įstatymas jau reikalavo naujo požiūrio. Įsigalėjus tinklapiams, pasiekiamiems visame pasaulyje, internetiniai lošimai iš karto pasidarė nelegalūs pagal senąjį įstatymą – jų gūdžius 12 metų atgal niekas neapgalvojo. Dabar, naudojantis valstybės, savaime suprantama, – mokesčių mokėtojų – lėšomis, numatoma įdiegti internetu organizuojamų lošimų blokavimo priemones ir nuo kitų metų įteisinti lošimus internete.

 Siekiant sugriežtinti nuotolinių lošimų priežiūrą bei pagal pasikeitusias aplinkybes sureguliuoti visos lošimų rinkos taisykles, Vyriausybės pasitarime pritarta Finansų ministerijos parengtiems siūlymams tobulinti Seime įregistruotą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad Azartinių lošimų įstatymas iš esmės nebuvo keičiamas nuo jo įsigaliojimo 2001 metais.

Interneto operatoriai bei informacijos technologijų bendrovės nuogąstauja, kad siekis Lietuvoje riboti nelegalias azartinių lošimų svetaines varžys interneto vartotojų teises ir šalyje sukurs interneto cenzūros precedentą. Informacijos technologijų bendrovių asociacijos "Infobalt" prezidentas Vytautas Vitkauskas sako, kad svarstomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kurios numatytų prieigos blokavimą prie tam tikrų svetainių, turi spragų, be to, abejotinas tokių priemonių efektyvumas.

Lošimų verslo reguliavimo politika krypsta vis skandalingesne kryptimi, o skaidrumo joje vis mažiau. Trečią kadenciją Seime įklimpusį Azartinių lošimų įstatymą užsimota taisyti skubos tvarka. Tiesa, panašiau, kad „pataisymai“ virs pagadinimais. Jų esmė – jau rinkoje veikiančioms bendrovėms skubiai įteisinti galimybę organizuoti lošimus internetu, iš esmės be jokios kontrolės ir saugiklių nuo prasilošimo, o kitų į šią jautrią ir pelningą pinigavimosi sritį – neįleisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas užkirto kelią lietuviams lošti ar lažintis internete. Dar 2001 m. priimtas Azartinių lošimų įstatymas nenumatė tokios galimybės, tačiau lošimai ir lažybos buvo vykdomos remiantis Lošimų priežiūros komisijos patvirtintu reglamentu. Po teismo sprendimo jis neteko galios, o susiformavusį teisinį vakuumą turėtų užpildyti jau ne vienerius metus Seime ruošiamas naujasis Azartinių lošimų įstatymas.

Lietuvoje – unikali situacija. Žaibiškai besivystant technologijoms, atveriančioms plačias galimybes internetiniams azartiniams lošimams, Seimas jau kone dešimtmetį neįstengia pakeisti nūdienos lošimų rinkos nebeatitinkančio Azartinių lošimų įstatymo. Nekontroliuojami ir įžūlūs Nuo 2001-ųjų iš esmės nekeistas įstatymas lošimų verslą paliko praktiškai nebereguliuojamą.

Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Directorate General Internal Markets and Services) tiria, ar dabar galiojantis Lietuvos azartinių lošimų įstatymas ir vykdoma lošimų rinkos reguliavimo praktika neproteguoja Lietuvos lošimų organizatorių ir kartu nediskriminuoja kitų Europos Sąjungos šalių narių bendrovių, kurios vykdo analogišką veiklą. O Lietuva dar ruošiasi ir įvesti interneto cenzūrą! Domisi protekcijomis Portalas balsas.

Metų pradžioje reformavus Valstybinę lošimų priežiūros komisiją ir padarius ją pavaldžią Finansų ministerijai, vis dar nerandamas naujas institucijos direktorius. O rinkos dalyviai ir buvęs komisijos vadovas stebisi konkurso vadovo pareigoms užimti sąlygomis.

Finansų ministerijos iniciatyva nuo 2012 m. kovo 1 d. Lošimų priežiūros komisija buvo reformuota į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos. Kyla klausima ar yra pasiekti reformos tikslai, o gal prisidengiant „reformos uždanga“ siekiama visai kitų tikslų? Pateiksiu tik konkrečius faktus, o išvadas darykite patys. Lošimų priežiūros reformos padariniai Reformos iniciatoriai teigė, kad lošimų priežiūros reforma leis sutaupyti apie 490 tūkst. litų per metus.

Kas pastaruoju metu vyksta lošimų rinkoje, neįsigilinus sudėtinga suvokti, nes nebeaišku nei kokie valstybės tikslai, nei ko siekia praktiškai nebereguliuojamas lošimų verslas, nei kokiais būdais ar priemonėmis tai daroma? Bet pasigilinus į šiuos procesus akivaizdu, jog kai kurie lošimų verslo atstovai sąmoningai viską painioja, įveldami ir „pajungdami“ savo interesams kai kuriuos nelabai susigaudančius, o kai kuriuos, manau, ir piktybiškai veikiančius bei akivaizdžiai verslo interesus protegu...

1. Radijo bangomis valdomas rutulys ruletės žaidimui Šią aferą vykdė trise: krupjė, jo žentas, dėjęsis lošėju, ir jo sesuo, kuri visuomet sėsdavosi prie gretimo stalo. Svarbiausias asmuo, žinoma, buvo krupjė. Jis ne tik gerai žinojo visą kazino virtuvę, bet dar buvo ir radijo mėgėjas. Būtent jam ir kilo idėja sukurti miniatiūrinį radijo siųstuvą, kurį būtų galima įmontuoti į rutulio, pagaminto pagal specialų užsakymą, vidų.

Čia nėra langų, laikrodžių, čia atėję žmonės kartais pralošia paskutines santaupas. Tačiau jiems šypsomasi, jie pavaišinami, todėl grįžta. Lankytojų grįžimas šiemet didele dalimi lėmė tai, kad visi Lietuvoje veikiantys kazino per pirmąjį pusmetį uždirbo 97 milijonus litų. Kiekvienas, kas yra buvęs kazino, žino, kad laikas čia prabėga akimirksniu. Darbuotojų šypsenos, nemokamas alkoholis arba bent jau ypač žemos jo kainos lemia, kad lankytojai nė nepastebi, kaip pasikeičia paros metas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis ketina aiškintis Azartinių lošimų įstatymo pataisas rengusios parlamentaro Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės narių kelione į Didžiąją Britaniją, siekiant susipažinti su šios šalies patirtimi. Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje paaiškėjo, kad šią kelionę finansavo partijos. „Mane apstulbino toks pareiškimas, kad dėl įstatymo projekto rengimo kelionę Seimo nariams apmokėjo partijos.

„Kai tik keičiasi valdžia, naujieji vadovai yra apdovanojami Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ordinais. Vienintelė, kuri bėga nuo to apdovanojimo, yra mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – ironizavo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, pažėręs šūsnį įtarimų LTOK. Kartu jis sukritikavo Seimo valdybos iniciatyva parengtą Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą.

Interneto lažybų portale paskelbtos lažybos dėl spalį vyksiančio Visagino atominės elektrinės statybos referendumo baigties, pasirodo, yra nelegalios. Lietuviai, kaip ir kiti Europos šalių gyventojai, mėgsta lažintis. Lažinamės su draugais, bendradarbiais, artimaisiais.

Suprasti, kad esi priklausomas nuo azartinių lošimų, – tik mažas žingsnelis problemos sprendimo link. Deja, toli gražu dar ne lemiamas. Tuo įsitikino prašymą neįleisti į kazino Lošimų priežiūros tarnybai prieš trejus metus parašęs vilnietis, kuris išskirtiniame interviu portalui Balsas.lt pripažino, kad vien šiais metais jau spėjo pralošti apie 100 tūkst. litų. Vienintelis kazino? 34-erių Mantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui Balsas.

Trečiadienį JK parlamento nariai paragino imtis priemonių prieš sukčių gaujas, ant Westminsterio tilto Londone rengiančias nelegalius lošimus, skelbia „London Evening Standard“. Politikai skundžiasi, kad Parlamento rūmų prieigose vykstantys dalykai grasina sugadinti Londono įvaizdį olimpinių žaidynių dalyvių akyse. Teigiama, kad net devynios grupuotės ant tilto rengia apgaulingus lošimus kauliukais bei „trijų kortų triukus“, kurie vilioja pro šalį einančius turistų būrius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Lošimų priežiūros tarnybos 2010-06-17 priimti nutarimai, kuriais UAB „Žalgirio loto“ loterijos „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2 Lt“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ yra neteisėti.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Žilvinas Šilgalis su 25 Seimo narių grupe trečiadienį kreipėsi į šios komisijos pirmininką Ligitą Kernagį su prašymu įvertinti ir pradėti tyrimą dėl galimai korupcinių aplinkybių rengiant Azartinių lošimų įstatymą.

Du kaukėti asmenys mėgino pagrobti indą su monetomis. Naktį iš pirmadienio į antradienį, apie 2 val., į Klaipėdos Taikos prospekte veikiantį lošimų automatų saloną įsiveržė du kaukėti asmenys. Vienas jų nukreipė į operatorę ginklą, o kitas griebė indą su monetomis. Tačiau kasininkei ėmus šaukti, užpuolikai spruko.

Jeigu Amerikoje ir yra koks nors netipinis miestas, tai, be abejonės, Las Vegasas. Kuomet vieni žmonės atvyksta čia atsipūsti nuo kasdienių darbų ir palošti populiariuose kazino, kiti jį mato kaip idealią vietą statytis namui ir kurti šeimai. Būsimieji būsto pirkėjai susižavi gražiomis gyvenamųjų namų reklaminėmis nuotraukomis, šiltu klimatu ir nuostabaus grožio peizažu. Ką viduryje dykumos sukurtas miestas, išties, sugeba - tai kurti idealistines vizijas.

Balsas.lt tęsia aiškinimąsi, kas vyksta Lietuvos lošimų rinkoje. Pirmojoje dalyje pastebėta, kad rinkos dalyviams taikomi ne vienodi kriterijai, teoriškai įstatymo uždrausti lošimai internetu yra vykdomi, o juose dalyvaujančiųjų identifikavimas – simboliškas, nors sritis laikoma problemine ir pavojinga nepilnamečiams. Kaip Europoje? Portalas paprašė teisininkų išaiškinti, kaip Lietuvoje susiklostęs rinkos reguliavimas būtų vertinamas europinės teisės kontekste.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera išskrido lauk neva todėl, kad pasiskolino iš lošimų organizatoriaus ir Generalinė prokuratūra (GP) padarė keistų klaidų, tačiau bendra problema niekur nedingo. Dabartinis lošimų reguliavimo įstatymas yra pasenęs. Politikų erdvėje naujasis įstrigęs, o GP, uoliai gaudanti kokią nors „teroristę“ Eglę Kusaitę, užsiima tiesiog dalykais labai panašiais į kvailiojimą. Tą patį galima pasakyti apie lošimų verslo prižiūrėtojus.

Antradienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasiūlė griežčiau kovoti su neteisėtu lošimu internete, taip pat užtikrinti veiksmingesnę lošėjų, ypač jaunų, apsaugą. Kaip praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba, apie 10 proc. visų lošimų Europoje vyksta internetu. Pripažindamas internetinių lošimų ekonominę naudą (2008 m. iš jų gauta daugiau kaip 6 mlrd. eurų pajamų), Parlamentas ragina užtikrinti, kad jie nebūtų susiję su sukčiavimu, pinigų plovimu ar kitokia nusikalstama veikla.

Azartinių lošimų rinka, šiemet švenčianti legalizavimo dešimtmetį, pastaruoju metu atsidūrė tarp kryžminės ugnies. Praėjusią savaitę buvo išplatintas pranešimas, kad Seime buriama nauja darbo grupė, kuri turėtų užkirsti kelią chaotiškam azartinių lošimų ir loterijų reguliavimui.