lnobt

Penktadienio vakarą raudonuoju kilimu kilo pirmosios 105-ojo LNOBT sezono premjeros žiūrovai. Skambant valiūkiškoms ir nostalgiškoms Nino Rotos melodijoms, savo kelią Vilniaus scenoje pradėjo choreografo Marco Goecke‘s baletas „La strada“.  Federico Fellini filmo „La strada“ (Kelias) ir to paties pavadinimo Nino Rotos baleto, kuriame skamba minėtojo filmo muzika, premjeras skyrė 12 metų.

Artėjant Monikos Liu gyvenimo koncertui pristatomas dainos „Kodėl tu čia?“ vaizdo įrašas iš repeticijos. Jis geriau atskleidžia, ko žiūrovams tikėtis Kauno „Žalgirio“ arenoje jau kovo 23 d. Filmavimas vyko istoriniame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre akomponuojant teatro simfoniniam orkestrui.  „Šis projektas manyje gyveno daug metų. Labai dažnai kurdama muziką fone girdėdavau orkestrą.

Artistai vaidina žiūrovų džiaugsmui, tad ir apdovanojimai jiems teikiami teatro publikos akivaizdoje. Ši tradicija išsaugota: Metų solistai iškilmingai apdovanoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje prieš prasidedant spektakliui.  Metų solistus kasmet atrenka vertinimo komisija, sudaryta iš LNOBT vadovų ir teatro meno kolektyvų atstovų. Ceremoniją vesti patikėta kolegoms – baleto solistei Gretai Gylytei ir operos solistui Liudui Mikalauskui.

Kai „Traviatos“ pastatymą LNOBT kūrusiam režisieriui Fabio Ceresai kolegos Vilniuje papasakojo apie lietuvių tradiciją kasmet gruodžio 31-osios vakarą eiti klausytis būtent šios, liūdnai pasibaigiančios Giuseppe‘s Verdi operos, italų scenos meistras pavadino tai „lietuvių pamišimu“. O mums patinka būti pamišusiems dėl „Traviatos“! Naujamečio spektaklio tradicija, užgimusi dar 1920-aisiais, jau antrą šimtmetį neatsiejama nuo Lietuvos operos teatro istorijos ištakų, rašoma pranešime žinias...

Monika Liu klausytojams ruošia vieną didžiausių savo gyvenimo projektų – solinį arenos šou kartu su Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) simfoniniu orkestru. Vienintelis ir nepakartojamas koncertas įvyks kovo 23 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje.   „Šis pasirodymas bus iki šiol prasmingiausias mano projektas. Savo muziką atliksiu su LNOBT simfoniniu orkestru. Tai yra mano vaikystės svajonių išrišimas“, – trumpai šio renginio esmę ir prasmę pristato pati Monika Liu.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) paramos fondas „Orfėjaus lyra“ šiemet mini jau 20-ąsias veiklos metines. Šeštadienio vakarą surengtame minėjime rinktos lėšos, kurios bus skirtos būsimiesiems talentams paremti. „Orfėjaus lyros“ veikla skaičiuoja 20-tus metus Pasak dabartinės paramos fondo „Orfėjaus lyra“ vadovės Nijolės Galinienės, 2003 m., kada fondas buvo įkurtas, labdaros sąvoka Lietuvos visuomenėje dar buvo menkai pažįstama.

Penktadienio vakarą žiūrovams po rekonstrukcijos plačiai atsivėrė paradinės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) durys. Garbinga publika stebėjo teatro sezoną pradedantį Giuseppe‘s Verdi operos „Aida“ pastatymą su pasaulinio garso atlikėjais. „Ypatingai džiaugiuosi šia premjera, nes „Aida“ LNOBT scenoje neskambėjo jau gerą dešimtmetį.

Penktadienio vakarą žiūrovams po rekonstrukcijos plačiai atsivers paradinės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro durys. Garbinga publika stebės teatro sezoną pradedantį Giuseppe‘s Verdi operos „Aida“ pastatymą su pasaulinio garso atlikėjais.   „Ypatingai džiaugiuosi šia premjera, nes „Aida“ LNOBT scenoje neskambėjo jau gerą dešimtmetį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo 29 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) buvusio vadovo Gintauto Kėvišo atleidimo iš pareigų. G. Kėvišas iš pareigų buvo atleistas dėl darbo santykių su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymo, negavus Kultūros ministerijos (atsakovės) leidimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Anksčiau per atostogas stengdavausi groti kasdien, bet kažkuriuo gyvenimu tarpsniu supratau, kad reikia atsiriboti. Tris keturias savaites pabūti be instrumento yra nuostabu, nes tuomet jo pasiilgstama ir su didesniu džiaugsmu grįžtama atgal į orkestrą“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro fleitų grupės koncertmeisteris Vytautas Sriubikis.

Liepos 17-osios vakarą pranešta apie operos solistės Violetos Sagaitytės (1946-2023) mirtį. Velionei buvo 76-eri. Apie Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistės mirtį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė KVMT solistė- Raminta Vaicekauskaitė. „R.I.P. Violeta Sagaitytė – KVMT solistė, ir LNOBT kviestinė solistė, ir poetė, ir dainų tekstų, libretų autorė bei vertėja.

Tie, kam nepavyksta gauti bilietų į LNOBT spektaklius, turėtų suklusti: balandžio pradžioje skelbiami papildomi ispaniškosios operetės „Sarsuela“, baleto „Piaf“ ir mažiesiems skirtos operos „Alisa stebuklų šalyje“ spektakliai. Į gala koncertą „Viva la voce“ operinio vokalo gerbėjus pakvies LNOBT operos stažuotojai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė netirti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo konkurso, kurį laimėjo Laima Vilimienė. Kultūros ministerijai paskelbus, kad įstaigai vadovaus L. Vilimienė, bendruomenė nuo vasario pradžios reiškia nepasitenkinimą konkurso rezultatais ir išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui Jonui Sakalauskui.

Kadenciją baigiantis Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Jonas Sakalauskas Vilniaus miesto apylinkės teismui apskundė vasario pradžioje paskelbtus vadovo konkurso rezultatus, teismas jo skundą priėmė. Apie tai J. Sakalauskas skelbė asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Sprendimu naująja įstaigos vadove skirti Laimą Vilimienę nepatenkinta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bendruomenė parengė ir pristatė peticiją aukščiausioms šalies institucijoms.  „Raštas vakar buvo pristatytas su daugiau nei pusės darbuotojų pritarimu, buvo surinkti 368 balsai, o tai sudaro 57 procentus visų 646 darbuotojų. Peticiją taip pat pasirašė 11 laisvai samdomų teatro darbuotojų“, – penktadienį pranešė LNOBT bendruomenė.

Kadenciją baigiantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas ketina skųsti praėjusią savaitę paskelbtus rezultatus teatro vadovo pareigoms užimti šias laimėjus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei.  „Ketinu apskųsti patį konkursą, kai sulauksiu informacijos, reikalingos apskundimui.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) komandai išreiškus abejones dėl konkurso skaidrumo, naujai išrinkta teatro vadovė Laima Vilimienė žada išklausyti darbuotojus, tęsti darbus, nekviesti Ukrainoje kariaujančią Rusiją palaikančių kūrėjų. Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu tvirtina, kad konkurso skaidrumas nekelia abejonių ir sprendimo neketinama keisti. „Pirmas mano darbas bus susitikti su darbuotojais ir juos išklausyti. Neabejoju.

Pirmadienio vakarą sausakimšame Nacionaliniame operos ir baleto teatre menininkė Emilija Škarnulytė davė startą Vilniaus performanso meno bienalei. Jos kūrinys  „Afotija“ ir pirmoji performanso meno bienalė – dovana Vilniui ir vilniečiams miesto 700-ojo gimtadienio proga.  Pirmą kartą įvairiose sostinės miesto erdvėse šiais metais vyksiančios tarptautinės Vilniaus performanso meno bienalės idėja kilo jau du dešimtmečius gyvuojančiai Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ komandai.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras keičia savo repertuarą, atsisakydamas rusų kompozitorių kūrinių. Vasario 10, 11 ir 14 dienomis vietoj Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ bus rodomas baletas „Barbora Radvilaitė“, o vasario 23, 24 ir 25 dienomis vietoj vienaveiksmių baletų diptiko, kuriame turėjo skambėti Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ – baletas „Procesas“.  Abu baletai, kurie pakeis atsisakytuosius spektaklius, yra didelio publikos pripažinimo sulaukę ...

Pasibaigus didžiausioms metų šventėms, naujieji metai, o tiksliau pats pirmas jų mėnuo siūlo nemažai įkvepiančių potyrių, laukiančių kultūros entuziastų. Gal tai vienas iš jūsų naujametinių pažadų – patirti daugiau kultūros, aktyviau ir prasmingiau leisti laisvalaikį savo mieste. Jau tradicinis ateinančio mėnesio meno ir kultūros įvykių sąrašas. Muzika Po viso šventinio lėkimo Šv.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) praėjusį sezoną atgaivino puošnios aprangos kodą ir į premjeras bei savaitgalio spektaklius rekomenduoja ateiti pasipuošus, nors tokioms progoms taikomas black tie aprangos kodas šiandien ir tampa liberalesnis. Tad kokios black tie interpretacijos šiandien leistinos ir tikrai prieinamos kiekvienam žiūrovui? Komentuoja ir pataria Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros profesorė Renata Maldutienė.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bendradarbiavimas su naująjį muzikos teatrą Lietuvoje propaguojančia prodiuserine kompanija „Operomanija“ pagaliau virto kūnu – spalio 18-ąją įvyko pirmoji iš penkių numatytų projekto „Operos genomas“ premjerų, režisierės Gretos Štiormer kurtos eksperimentinės operos „Planeta Deluxe“ pristatymas visuomenei.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ketvirtadienį pranešė pradedantis 10 mln. eurų kainuosiantį pastato atnaujinimą. Teatro teigimu, 1974 metais atidarytame pastate numatyta atnaujinti bei apšiltinti stogą, išorės sienas, pakeisti stiklinį fasadą, langus bei švieslangius, modernizuoti šildymo ir karšto vandens, vėdinimo bei apšvietimo sistemas.   „Nuo teatro rūmų atidarymo prabėgo beveik 50 metų.

Eidamas 86-uosius, spalio 2-ąją Vilniuje netikėtai mirė žymus Lietuvos operos bosas Vincentas Narimantas Kuprys. Apie tai Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pranešė jo duktė – pianistė Eugenija Kuprytė.  1937 m. kovo 2 d. gimusiam būsimajam dainininkui vaikystėje teko sunki tremtinio dalia. Kėdainių krašte ūkininkavusi Kuprių šeima – tėvas, motina ir keturi vaikai – 1941 m. gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta į Sibirą.

Šiandien, kovo 3-ąją, Lietuva mini ketvirtąsias legendinio operos solisto Virgilijaus Noreikos mirties metines. Šviesaus atminimo Maestro paliko žymę daugelio širdyse, o legendinio tenoro atlikti kūriniai įstrigo atmintyse visam gyvenimui. Stipri asmenybė jautria siela – tokį jį prisimena Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro  (LNOBT) generalinis direktorius, dainininkas Jonas Sakalauskas, pas V. Noreiką baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas.

Klausydamiesi giesmės „Lietuva brangi“, tikriausiai manote, kad jos atlikimui į teatro Didžiąją salę sukvietėme mažiausiai šimtą dainininkų. Tačiau įsižiūrėkite į vaizdo įrašą atidžiau ir pastebėsite, kad visų dainuojančiųjų veidai salėje kartojasi ne vieną kartą... Karantino taisyklėms draudžiant salėse repetuoti chorams, režisierius Gediminas Šeduikis surado būdą, kaip teatro dainininkai galėtų bendra giesme pasveikinti tautiečius Kovo 11-osios proga jokių taisyklių nepažeisdami.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Savaitgalį Lietuvoje patvirtinti 58 nauji koronaviruso atvejai. Šeštadienį pranešta apie 37 naujus užsikrėtimus, sekmadienį – apie 21. Kauno apskrityje nustatyti 29 atvejai, iš jų 17 yra susiję su protrūkiu Kauno transporto įmonėje „Hegelmann Transporte“. Devyni atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje, trys – Klaipėdos, du – Utenos, vienas – Panevėžio apskrityje.

Penktadienį paskelbus, kad koronavirusu susirgo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, šeštadienį buvo išplatintas jo paties pranešimas teatro bendruomenei. „Mieli teatro bičiuliai, Kaip žinote, penktadienį sulaukiau blogos žinios – mano COVID-19 testo rezultatas buvo teigiamas.

Koronavirusu susirgus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovui Jonui Sakalauskui pranešama apie atšaukiamus renginius.  „Sustabdžius LNOBT veiklą dėl COVID-19 grėsmės, atšaukiami rugpjūčio 10-ąją (pirmadienį) teatre turėję vykti renginiai: 15 valandos spaudos konferencija ir 17 valandos viešas susitikimas su „Žizel“ choreografe Lola de Ávila; rugpjūčio 12, 13 ir 14 d. „Žizel“ premjeriniai spektakliai neįvyks, juos planuojama nukelti į rugsėjo mėnesį.

Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT) atvyko operos solistė ir dirigentas iš Italijos. Į tv3.lt redakciją atkeliavo anoniminis laiškas, kuriame teigiama, jog teatro vadovybė kelia grėsmę Lietuvai. Pirmadienį iš Romos į Lietuvą atskridęs italas dirigentas dvi savaites buvo karantinuotas ir stebimas Italijos sveikatos ministerijos, bet nenustačius koronaviruso, jam buvo leista išvykti.

  Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teatrams ir koncertinėms įstaigoms paskirstė Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos lėšas – 3 mln. eurų.   Didžiausių sumų statyti spektakliams sulaukė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Pirmajam skirta 480 tūkst. eurų, antrajam – 415 tūkst. eurų. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektai iš viso gaus 200 tūkst. eurų, Klaipėdos dramos teatras – 195 tūkst.

Iš pareigų atleisto buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo advokatai pageidauja, kad į bylą liudyti būtų pakviestas buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis. Vilniaus miesto apylinkės teismas šią savaitę buvo surengęs parengiamąjį posėdį G. Kėvišo byloje, kurioje jis siekia panaikinti dabartinės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson įsakymą, atšaukusį 2016-ųjų rugsėjį vykusio konkurso į LNOBT vadovus rezultatus.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas pirmadienį neišrinktas - pretendentams neatitikus minimalių reikalavimų, bus skelbiamas naujas konkursas, pranešė Kultūros ministerija. Į atranką pirmadienį atvykę aštuoni konkurso dalyviai turėjo pateikti penkerių metų perspektyvinę teatro veiklos programą ir atsakyti į komisijos narių klausimus. Komisijos sprendimu nė vienas kandidatas nesurinko minimalaus balo.

Kultūros ministerijos organizuojamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus konkursas trečiadienį netikėtai buvo pakibęs ant plauko, kai komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pareiškė žinantis, kas varžosi dėl šio posto. Reaguodamas į tai kultūros viceministras Gytis Andrulionis pareiškė, kad jeigu buvo nutekinta konfidenciali informacija apie konkursą, gali tekti atšaukti penktadienį numatytą atranką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį išnagrinėjo buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo bylą dėl atleidimo ir po dviejų savaičių – rugsėjo 19-ąją – skelbs sprendimą. Kultūros ministerija sako, kad savo veiksmais padarė G.Kėvišas žalą teatrui ir visuomenės pasitikėjimui teatru, nėra teisinių galimybių grąžinti G.Kėvišą į darbą.

Kultūros ministerija antradienį paskelbs konkursą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriaus pareigoms užimti. „Jis (konkursas) bus paskelbtas liepos 25 dieną, rytoj“, - BNS pirmadienį sakė Kultūros ministerijos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis. Pasak jo, naujojo teatro vadovo bus ieškoma ir užsienyje.

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas teismui apskundė savo atleidimą iš pareigų bei kitus nepalankius kultūros ministrės sprendimus. Kaip BNS nurodė ministerija, savo atleidimą G.Kėvišas Vilniaus apylinkės teismui apskundė praėjusį penktadienį, patikslinęs dar gegužę teiktą prašymą panaikinti vieną iš jam skirtų nuobaudų - pastabą.

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) laikinai vadovauja bankininkystės ir projektų valdymo specialistas Sigitas Žutautas. Jį nuo antradienio laikinuoju vadovu paskyrė Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. S.Žutautas pakeis 15 metų įstaigai vadovavusį direktoriu Gintautą Kėvišą, kurį ministrė už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus remdamasi ministerijos tyrimo komisijos rekomendacija atleido pirmadienį.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas, spręsdamas klausimus, susijusius su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir su savo kita darboviete „Vilniaus festivaliai“, supainiojo interesus, nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Sprendimą VTEK nariai priėmė vienbalsiai po tyrimo, kurio metu aiškintasi situacija, kai pernai LNOBT už 390 tūkst.

Kultūros ministerijos komisija plečia tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo veiklos, aptikusi duomenų, jog teatre galėjo būti aplaidžiai tvarkomi finansai. Komisija šiuos duomenis prijungė prie tyrimo, kuriuo aiškintasi, ar G.Kėvišas turėjo teisę papildomai dirbti viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“ - ministerija nustatė, kad tam G.Kėvišas neturėjo reikalingo ministerijos leidimo.

Trečiadienį kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami pernai rugsėjį vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Šį konkursą buvo laimėjęs ilgametis teatro vadovas Ginatutas Kėvišas. Tai padaryta tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus, pranešė ministerija.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kreipėsi į teismą dėl kultūros ministrės sprendimo stabdyti valstybės finansavimą teatro rekonstrukcijai. Tai patvirtina teatro atstovai. „Šiai dienai gavome teismo nurodymą patikslinti ieškinį, šiuo metu dokumentai yra tikslinami. Jie yra priduoti anksčiau. Esmė yra tai, kad ministerija sustabdė finansavimą ir mes negalime tęsti pradėtų projektų.

Valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas kreipėsi į Seimą dėl sustabdytų investicijų į teatrą ir vadina tai „nusikalstama veika“. „Prašome atsižvelgti į susidariusios situacijos rimtumą ir į faktą, kad dėl priimto sprendimo stabdyti investicijų projektų lėšas, kuriam, akivaizdu, šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo, nukenčia ne tik Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, bet ir valstybė patirdama didžiulę žalą“, - laišk...

Valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs, bet iš pareigų nesitraukiantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas tapo Lietuvos, iš kurios masiškai emigruoja žmonės, simboliu, sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. „Šiandieniniu savo sprendimu ponas Gintautas Kėvišas tapo simboliu tos Lietuvos, iš kurios masiškai bėga žmonės.

Prezidentės, premjero ir kultūros ministrės pasitikėjimą praradęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas paskelbė nesitrauksiąs iš pareigų. „Noriu pranešti, kad, vadovavęs Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui penkiolika metų, esu apsisprendęs ir toliau eiti šias pareigas“, – teigia G.Kėvišas ketvirtadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotame užsakomajame rašinyje.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson apgailestauja, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Gintautas Kėvišas nereaguoja į raginimą atsistatydinti, o atleisti jį iš pareigų teisinio pagrindo nėra. Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje dalyvaujanti ministrė pranešė, kad vasarį LNOBT pradėtas veiklos ir finansiniai auditai.

Kultūros ministerija sulaukė kelių nacionalinių teatrų vadovų, Kultūros ir meno premijų laureatų rašto, kuriame jie išreiškia palaikymą kolegai, Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktoriui Gintautui Kėvišui. Tačiau patys laiške minimi menininkai sako tik sutikę su formuluotėmis ir negali prisiminti, kas jas parašė. Paaiškėjo, kad septynių menininkų paramos G.Kėvšui laiškas gimė LNOBT administracijoje, jo turiniu rūpinosi LNOBT direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Gintautas Kėvišas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nes nusišalino nuo sprendimų, susijusių su paslaugų pirkimu iš sūnaus įmonės, trečiadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Tyrimas buvo pradėtas viešos informacijos pagrindu, kad pernai gegužę G.Kėvišo vadovaujamas LNOBT pasirašė sutartį su Kipre registruota įmone „Riverside Music Ltd“. Jos savininkas yra G.Kėvišo sūnus Martynas Kėviša...

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tęsia tryliktus metus gyvuojančią tradiciją išrinkti ir apdovanoti geriausius metų operos ir baleto solistus. Jau išrinkti keturi 2014-ųjų laureatai – Metų operos solistas ir Metų baleto solistas bei operos ir baleto Viltys. Šįmet tradicija atsinaujino – prizų steigėjai yra privatūs asmenys, o apdovanojimų ceremonija po keleto metų pertraukos vėl grįžta į Naujametį vakarą.