liūtis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad šiandien antroje dienos pusėje daug kur numatomos liūtys su perkūnijomis, sustiprėjus vėjui, kai kur galimas škvalas. Panašūs orai prognozuojami ir penktadienio naktį. Stiprių liūčių metu paprastai apsemiamos miestų gatvės, keliai, pavojingai persipildo vandens telkiniai, gali sutrikti įprastinės žmonių gyvenimo sąlygos.

Į Lietuvą užsukę vėsesni, neramūs orai užsibus neilgai. Jau sekmadienį lietus trauksis, vėl džiugins vasariška šiluma, prognozuoja sinoptikai. Anot sinoptiko Vytauto Sakalausko, penktadienio orus lems žemo atmosferos slėgio sūkurys, be to, per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas, taigi orai vėl bus neramūs. „Beveik visur vietomis trumpai palis, vietomis liūtys bus smarkios.

Per smarkią audrą centriniuose ir šiaurrytiniuose Lenkijos rajonuose viena moteris žuvo, dar penki žmonės buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas TVN24, remdamasis priešgaisrinės tarnybos atstovu Pawelu Fratczaku. Kaip informuoja naujienų agentūra „France Presse“, stichijos auka tapo 30 metų moteris, kurią prislėgė jos pačios namo stogas. Nelaimė atsitiko Kolodzionžo mieste, kuris yra už 50 kilometrų į rytus nuo Lenkijos sostinės Varšuvos.

Ketvirtadienį, birželio 30 dieną, Utenoje ir jos apylinkėse stiprus vėjas bei liūtis rovė medžius, vartė konteinerius, darė kitas aibes. Utenos rajone buvo išversta apie  1000 medžių. Daugiausia žalos gamtos stichija pridarė Aukštakalnio pušyne, Vestuvių kalne, Vyžuonėlės parke, Šeimyniškių piliakalnyje, Pašilių miške, Biliūnų kaime, Vyžuonėlių kaime. Vyžuonėlių kaime vėtros nulaužti medžiai taip pat apgadino tris automobilius.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracija apskaičiavo, kad liūties padaryti nuostoliai siekia 5 tūkst. litų. Nuostoliai nebuvo itin dideli, nes vanduo nesugadino brangios technikos, tačiau baiminantis, kad situacija gali pasikartoti ir tuomet žala būtų žymiai didesnė, ketinama Vyriausybės prašyti pinigų pastato atnaujinimui, rašo 15 min.lt.

Savaitgalį kai kuriuose Lietuvos regionuose prapliupus liūčiai, papildomo darbo turėjo ir ugniagesiai. Jų pagalbos prireikė šalinant nuo kelių nuvirtusius medžius, užtvindžius rūsį ir vienai moteriai, įstrigusiai automobilyje apsemtoje gatvėje. „Iš viso per savaitgalį buvo gauti šeši iškvietimai, susiję su liūtimi. Vilniuje, Narbuto gatvėje, po liūties iš apsemto automobiliu „Honda Civic“ buvo išgelbėta sušalusi moteris.

Penktadienio vakarą prapliupęs stiprus lietus sukėlė nemažai susirūpinimo Kauno gyventojams. Nors liūtis buvo neilga, truko apie 15 min., tačiau lietus buvo intensyvus, rašo portalai. Balsas.lt skaitytojai kviečiami pasidalinti nuotraukomis.

Ankščiau atrodė, kad potvyniai po liūčių yra tik chroniška Lietuvos sostinės liga. Tačiau taip nutinka net ir pedantiškoje Vokietijoje. Siūlome jums pažiūrėti vaizdelį, kuriame užfiksuotas kelio ruožas po Liūties Vokietijos Hamburgo mieste. Patiltėje susikaupęs vanduo tapo rimtu išbandymu vietos automobilininkams. Brastos neįveikė net „Mercedes-Benz M-Class“ ir „Volkswagen Touareg" visureigiai.

Trečiadienio popietę Vilniaus centre praūžė trumpa kruša. Pirmiausia iš dangų užtemdžiusio debesies pasipylė stiprus lietus, o paskui iš dangaus ėmė kristi ir ledukai. Gamtos šėlsmą lydėjo perkūnija. Vasariška liūtis ilgai netruko ir po mažiau nei 20 min. vėl nušvito saulė. Praėjus maždaug valandai, trumpas, bet stiprus lietus vėl pasikartojo.

Trys žmonės žuvo per smarkią audrą, kuri sekmadienį užgriuvo Filipinų šiaurės rytus. Kaip pranešė šalies žiniasklaida, daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl nuošliaužų ir potvynių grėsmės. Stipriausią smūgį ciklonas smogė Katanduaneso provincijai, kur vėjo greitis gūsiuose siekė 100 kilometrų per valandą. Kai kuriuose miestuose sutriko elektros energijos tiekimas gyvenamiesiems namams. Daug kelių išplovė smarkios liūtys.

Potvynių siaubiamame regione Australijos šiaurės rytuose policija rado pirmosios aukos kūną. Tai buvo vairuotoja, kurios automobilį nuo kelio nubloškė vandens masės. Policijos duomenimis, vairuotoja mėgino įveikti užlietą gatvę ir žuvo. Dramatiškos gelbėjimo akcijos metu pareigūnams pavyko iš automobilio išvaduoti tris vaikus ir vieną suaugusįjį. Nuo potvynių Australijoje nukentėjo iki 200 tūkst. žmonių. Po vandeniu atsidūrė arba nuo išorės pasaulio buvo atskirsti daugiau kaip 20 miestų.

Kolumbijos šiaurės vakaruose smarkių liūčių sukelta purvo nuošliauža palaidojo mažiausiai 30 žmonių, informuoja „Press TV“. Pareigūnai teigia, kad pirmadienį milžiniška purvo nuošliauža užgriuvo autostradą Kolumbijos šiaurės vakarų dalyje. „Patvirtinta, kad purvo nuošliauža palaidojo mažiausiai 30 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono pareigūnas Džonas Rendonas.

Nors sinoptikai žadėjo škvalą, Vilnių nuplovė gausus lietus. Užsikimšus vandens nuotekų įrenginiams buvo užtvindytos kelios sostinės gatvės.  Geležinio vilko gatvėje  atsivėrė keletas fontanų.

Per uostamiestį antradienio vakarą praūžė škvalas, stipriai pliaupė lietus, pertrūkiais krito kruša, dangus aptemo, smarkiai žaibavo, praneša VE.lt. Senamiestyje trumpam sutriko elektros tiekimas. Kuriam laikui buvo nutrūkusi ir radijo stoties „Laluna“ transliacija. Pasak šios žinių tarnybos, stichija juos trumpam privertė pasijusti lyg tropikuose ir baimintis, kad neužtvindytų. Potvynis kilo po Herkaus Manto gatvės viaduku.

Jau tampa tradicija, kad po kiekvieno smarkesnio lietaus Alytaus gatvės virsta srauniomis upėmis. Jei anksčiau didžiausi „potvyniai“ kildavo Santaikos gatvėje, tai dabar apsemtas gatves sunku ir besuskaičiuoti. Rugpjūčio pirmosios vakarą gausus lietus Alytų pavertė „Venecija“, Plaukė ne tik Santaikos, bet ir Naujoji, Kauno, Ulonų gatvės ir daugelis kitų gatvių bei gatvelių. Taip pat nuo lietaus kentėjo ir daugiabučių gyventojai, į jų rūsius veržėsi vanduo.

Įsibėgėjus vasaros atostogų karštinei, draudikai primena apie būtinybę išvykstant pasirūpinti turto saugumu ir atkreipia dėmesį, kad svarbu apsisaugoti ne tik nuo ilgapirščių,  bet ir nuo galimo savo bei kaimynų namų užpylimo.

Liūtys grasina valstybės simboliui – Gedimino kalnui. Katastrofiškai vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai grasina bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas su valstybės vėliava.

Po stiprių liūčių Ukrainoje Dnepropetrovsko miesto gyventojai įsitikino, kad išeiti į gatvę be gelbėjimosi rato ar liemenės nesaugu. Ypač jei ji duobėta.

Vakar sostinę ir visą Vilniaus regioną gausiai laistę lietūs parodė, kad miesto gatvės ir visa nuotėkų sistema sunkiai susidoroja su tokiu vandens kiekiu. Mieste kilo chaosas. Trečiadienio popietę prasidėjusios liūties apsemta dauguma sostinės gatvių.

Dėl trečiadienio popietę prasidėjusios liūties apsemta dauguma sostinės gatvių. Pasak bendrovės „Grinda“ avarinės dispečerinės tarnybos operatoriaus Gyčio Variakojo, ypatingai daug vandens susikaupė Savanorių prospekte, už Savanorių prospekto žiedo ir Vilniaus Pedagoginio universiteto žiedo esančiose gatvėse, T.Narbuto bei Gelvonų gatvėse.

Valstybės dieną vilniečius antrąkart per ilgąjį savaitgalį išskalbė liūtis. Dėl didelio kritulių kiekio kai kurios gatvės vėl patvino: mašinoms teko sulėtinti greitį ar pliūpsančią balą įveikti važiuojant pėsčiųjų šaligatviu. Apie miestą merkiančią liūtį pranešta ir Šiauliuose. Dangus virš Vilniaus šiandien nebuvo toks grėsmingas, tačiau mašinų signalizacijas vis pravirkdydavo griausminga perkūnija. Poilsiaujantys pajūryje tuo tarpu lietaus nepatyrė.

Vakar sostinės gatves užplūdusi liūtis ne vieną vairuotoją privertė griebtis už galvos. Daugybė Vilniaus gatvių panašėjo į tikrų tikriausius vandens telkinius. Daugelis mašinų, nenorėdamos vandeniu pakenkti varikliui, buvo priverstos važiuoti pėsčiųjų šaligatviais. Itin sunkiai pravažiuojamos buvo kai kurios Žirmūnų, Šeškinėje, stoties rajone esančios gatvės. T. Narbuto gatvės žemiausioje dalyje susidarė tvenkinys, kurio neįveikė troleibusai, autobusai ir  automobiliai.

Praėjusią parą stiprūs vėjai Lietuvoje vartė medžius, praneša Lietuvos radijas. Ugniagesiai gelbėtojai šalinti nuverstų medžių per praėjusią parą vyko daugiau nei 50 kartų. Medžius penktadienio naktį vėjas vartė visoje Lietuvoje: pranešimų sulaukta Kauno, Marijampolės, Alytaus bei Vilniaus apskrityse. Laimei, žmonių aukų nebuvo.

Čia po stipraus lietaus ir vėjo buvo gauta pranešimų apie išvirtusius medžius, apsemtas gatves, užlietus individualių ir daugiabučių namų rūsius bei apgadintus automobilius. Užvirtus medžiams apgadinti trijų gyvenamųjų namų stogai. Ant trijų automobilių užvirtę medžiai taip pat padarė nuostolių. Iš užlietų rūsių bei gatvių teko siurbti vandenį. Balsas.

Liūties padarinių likvidavimas Kaunui gali kainuoti apie 0,5 milijono litų, tačiau antradienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija taip ir nenusprendė, iš kur tam gauti lėšų. Tiesa, išsiaiškino, jog kreiptis pagalbos į Vyriausybę būtų galima tik tada, jei Kaune tektų skelbti ekstremalią situaciją. Iki to nebuvo prieita, nors birželio 3 dienos vakare įsismarkavus stipriam lietui ir transporto, ir žmonių judėjimas mieste buvo paralyžiuotas.

Ketvirtadienio naktį Lietuvoje prasiautusi audra sukėlė chaosą. Virto medžiai, buvo plėšomi namų stogai, dingo elektra ir mobilusis ryšys, dalis Kauno atsidūrė po vandeniu - iš gyvenamųjų namų bei automobilių valtimis buvo evakuojami žmonės, užsemti automobiliai. Aukų nėra, bet nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų. Didžiausias chaosas - Kaune Neatsigavę po kovo pabaigoje užsėmusių potvynių, dalis Lietuvos miestų ketvirtadienio naktį bei penktadienį vėl kovojo su gamtos stichija.

Šiandien dėl siautėjusios liūties draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ jau sulaukė 60 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas. Išmokoms jau rezervuota 300 tūkst. litų. Bendrovė prognozuoja, kad turto ir kasko draudimo bendri nuostoliai sieks apie 1 mln. litų. Daugiausia pranešimų sulaukiama iš Kauno, kiek mažiau – iš Vilniaus bei Utenos miestų. Vidutinė šios liūties sukelta žala gali siekti daugiau nei 3 tūkst. litų turto draudimo klientams ir apie 8 tūkst. litų kasko draudimo klientams.