Liutauras Valickas

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės jau dabar skaičiuoja, kiek verslui kainuos Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai. Prognozuojama, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonių pajamos sumažės maždaug ketvirtadaliu, o pelnas – tris kartus. Elektroninėms paslaugų teikimo sistemoms atnaujinti reikės beveik milijono eurų. Dėl padidėjusių sąnaudų mažų (iki 290 eurų) kreditų rinka gali visai sunykti.

Vairuojate BMW? Jūs – toks pats neatsakingas, pro pirštus į gyvenimą žiūrintis pilietis, kaip ir tie, kurie maitoja visuomeninio transporto stoteles ir savo gyvenimus. Problemą galime išspręsti atėmę iš kai kurių žmonių teisę vairuoti BMW. Tiesa, reikėtų tam tikrų išlygų – negalima vairuoti tik greitųjų BMW, kuriuos vairuotojai gali įsigyti už nedidelę sumą – juk banko prezidento patarėjas irgi vairuoja BMW, tačiau transporto priemonė nekelia grėsmės nei jam, nei kitiems.

Šiandien galime džiaugtis dviem geromis naujienomis. Kad pagaliau pradėtas svarstyti Vartojimo kredito įstatymas ir liausis atsakingai veikiančio verslo juodinimas ir tuo, kad Seimo nariai šaltu protu atmetė pačius radikaliausius siūlymus iš esmės uždrausti kreditus imti internetu ir nusipirkus daiktą išsimokėtinai dvi dienas laukti galimybės už jį susimokėti. Priešingai nei piešiama, pritariame, kad vartojimo kreditų reglamentavimą reikia tobulinti.

Seimo nariai Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Remigijus Žemaitaitis pateikė naujas vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti kreditus teikiančių įmonių pasipelnymą iš vartotojų.

 Naujai išrinktasis Vilniaus meras, liberalas Remigijus Šimašius siūlo Lietuvos bankui (LB) sušvelninti sąlygas kredito institucijų vartotojams teikiamų paskolų sąlygas. Jo nuomone, banko valdyba pažeidžia konstitucines vartotojų teises ir nemato ekonominės situacijos. Netenkina 40 proc.

Smulkiųjų kreditų teikėjai pritaria siūlymams griežčiau reguliuoti vartojimo kreditų sritį ir ragina labiau skatinti ne tik atsakingą mokumo vertinimą bei skolinimą, bet ir atsakingą skolinimąsi bei atsižvelgti į rinkos tendencijas.

 Smulkiųjų vartojimo kreditų trečiąjį šių metų ketvirtį išduota beveik dešimtadaliu mažiau nei praėjusį ketvirtį, o nuo metų pradžios tokių kreditų suteikta beveik 4 proc. mažiau. Kreditų iki tūkstančio litų bendros kainos metinė norma nuosekliai mažėja ir nuo metų pradžios sumenko dar 6 proc. Lietuvos banko duomenimis, III šių metų ketvirtį buvo suteikti beveik 169 tūkstančiai iki 1000 litų siekiančių smulkiųjų vartojimo kreditų.

Prie atsakingai skolinančias įmones vienijančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) šiandien prisijungė viena didžiausių vartojimo paskolų teikėjų bendrovė Bobutės paskola , teikianti vartojimo kreditus iki 10 000 litų. „Viena didžiausių šalyje lietuviškų vartojimo kreditų bendrovių dar labiau sustiprino asociaciją ir padėjo išplėsti rinkos dalį, kurią apima mūsų nariai.

Šalies gyventojai, besinaudojantys smulkiųjų kreditų paslaugomis, lengviau grąžina tokius kreditus, fiksuoja Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija. Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip 2 kartus sumažėjo nutrauktų vartojimo kreditų sutarčių, kai gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų – nuo 7,8 tūkst. tuo pačiu laikotarpiu pernai iki 3,4 tūkstančių. Viso smulkiaisiais vartojimo kreditais, LSVKA duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pasinaudojo beveik 100 tūkst.

Lietuvos banko duomenimis, III ketvirtį smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) šalyje išduota beveik penktadaliu mažiau (19,36 proc. kritimas) – apie 166 tūkstančius. Pozityvi tendencija – antrus metus mažėjanti paskolų metinių palūkanų norma: per šį ketvirtį ji smuktelėjo 2,65 proc. punkto iki 99 proc.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kelerius pastaruosius metus gyventojai skolinasi paprastiems buitiniams poreikiams ir smulkesnes sumas. Apmažėjęs noras leisti dar neuždirbtus pinigus siejamas ir su išgąsdinusia bei be darbų palikusia krize, ir su naujais reikalavimais, kad kreditavimas taptų atsakingas. Skolintojai sutaria, kad atvejų, kai žmonės ėmė didžiules sumas galvodami, jog jų nereikės grąžinti, o išleisti jas galima kad ir linksmybėms, vis mažiau.

Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės. Retas skolinasi iš bado Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.

Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų. Vartoti skolinasi aktyviau Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai.

Šiau­lie­tis Aud­rius, prieš ke­le­tą mė­ne­sių in­ter­ne­tu pa­siė­męs pu­sant­ro šim­to li­tų pa­sko­lą, da­bar tu­ri pro­ble­mų su tei­sė­sau­ga. Sko­lą grei­tų­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vei grą­žin­ti pa­mir­šęs vy­ras jai ir išieš­ko­ji­mo pro­ce­są vyk­dan­čiam ant­sto­liui tu­rės pa­klo­ti be­veik pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės pro­ble­mos ne­ma­to, tuo tar­pu ant­sto­liai įspė­ja: už­mirš­ta sko­la ga­li išaug­ti de­šim­te­rio­pai.