literatūra

Poetas Levas Rubinšteinas, vienas svarbiausių sovietinio pogrindžio literatūros scenos veikėjų, vėliau protestavęs prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai jį partrenkė automobilis, sekmadienį pranešė jo dukra. L. Rubinšteinas laikomas vienu iš Rusijos konceptualistų judėjimo, literatūrinio avangardo, kuris XX amžiaus 8–9 dešimtmetyje tyčiojosi iš oficialios socialistinio realizmo doktrinos, įkūrėjų.

Airių rašytojas Paulas Lynchas sekmadienį pelnė prestižinę 2023-iųjų „Booker“ premiją už grožinę literatūrą, per ceremoniją Londone paskelbė organizatoriai. P. Lynchas, kuris įveikė penkis kitus romanistus, pagerbtas už romaną „Pranašo daina“ (Prophet Song) – distopinį darbą apie tironija tapusią Airiją.

Lietuvių poetas, publicistas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama literatūros premija. Zbigniewo Herberto fondas paskelbė, kad T. Venclova yra šių metų Zbigniewo Herberto tarptautinės literatūros premijos laureatas, antradienį pranešė Lietuvos ambasados Varšuvoje kultūros atarė Rasa Rimickaitė. „Tomas Venclova yra (...) paskutinė grandis, jungianti Herbertą, Milošą ir Brodskį.

Eidama 84-uosius metus sekmadienį mirė 2022-ųjų literatūros redaktoriaus premijos „Auksinė lupa“ laureatė, grožinės ir humanitarinės literatūros redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, pranešė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. „Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga užjaučia velionės artimuosius ir bičiulius“, – rašoma užuojautoje. N. Kvaraciejūtė gimė 1940 metais Biržuose.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje penktadienį bus pristatytas tyrimas apie COVID-19 pandemijos ir kitų krizių pamokas kultūros srityje. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijos sugeba dirbti sukrėtimų aplinkybėmis, kai organizacijos struktūra ar darbuotojai yra stipriai veikiami išorinių įvykių. Po to vyks diskusija, kaip kultūros sektoriui sekėsi išgyventi pastarųjų metų krizes, kaip jos paveikė kultūros sektoriaus veiklą.

Dviejų dukrų mama, komunikacijos specialistė, nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė neabejoja: kai į savo galvą ir užrašus sukrauni daug naudingos informacijos, anksčiau ar vėliau ateina laikas ja pasidalyti su kitais. Tai ji ir padarė savo naujoje knygoje „Nuo pirmo kąsnio“. Svarbiausia mintis joje – kūdikystėje sukurti valgymo įpročiai kloja pagrindus visam gyvenimui.

2022 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojai Annie Ernaux „už drąsą ir klinikišką aštrumą, su kuriuo ji atskleidžia asmeninės atminties šaknis, susvetimėjimą ir kolektyvinius suvaržymus“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija.

Ketvirtadienį bus paskelbtas Nobelio literatūros premijos laimėtojas, o literatūriniuose būreliuose spėliojama, ar ji pagaliau atiteks bestselerių autoriui, ar santykinai nežinomam kūrėjui, ištrauktam į dienos šviesą. Švedijos akademija savo pasirinkimą paskelbs 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku Stokholme. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah, o 2020-aisiais – JAV poetei Louise Gluck.

Trečiadienį Kaune Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič bus įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Istorikai, literatūrologai, kultūros tyrinėtojai ragina Vilniaus savivaldybę išsaugoti sostinėje veikiančius Venclovų namus-muziejų, tačiau pripažįsta, kad jie turėtų keistis. Vilniaus savivaldybės surengtoje sostinės Rotušėje vykusioje ekspertų diskusijoje ketvirtadienį dauguma kalbėjusiųjų kritikavo atsinaujinančius savivaldybės ketinimus muziejų pervadinti ar apskritai atsisakyti jo finansavimo.

Ekspertai, siūlantys mažinti privalomų literatūros kūrinių kiekį mokyklose, bet kartu suteikti daugiau pasirinkimo laisvės mokytojams, eina teisingu keliu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Atnaujinta Lietuvių kalbos ir literatūros programos rengėjų grupė eina teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad kalbama apie mokytojų savarankiškumą ir jų galimybę spręsti, lanksčiau planuoti pamokas – patiems parinkti kūrinius.

UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto statusą, pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė. „Vilnius gavo UNESCO pripažinimą kaip literatūros miestas. Jis tikrai toks yra. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų. Tada Adomas Mickevičius. Tada Česlovas Milošas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. rugsėjo 23 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius metus, mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narys, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas Dovydas Judelevičius. Dovydas Judelevičius gimė 1925 spalio 05 d. Kaune. 1951 m. baigė anglų kalbą ir literatūrą Maskvos universitete. 1957 m. filologijos mokslų kandidatas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos pirmosios knygos konkursas, leidžiantis jame dalyvauti tik kūrėjams iki 35 metų, diskriminavo vyresnę rašytoją dėl amžiaus, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Leidyklos vadovas Saulius Repečka sako, kad po šio sprendimo ilgiau nei ketvirtį amžiaus gyvavusi, jauniems rašytojams iškilti leidusi iniciatyva gali būti sustabdyta.

Dar iki tapdamas prezidentu Gitanas Nausėda dažnai akcentuodavo meilę knygoms, pasakodavo apie savo retų knygų kolekciją. Net ir eidamas valstybės vadovo pareigas G. Nausėda neapleidžia savo pomėgio skaityti ir atvirai pasakoja apie tai, kokios knygos jį žavėjo jaunystėje, kokios šiuo metu guli prie jo lovos ir kokius kūrinius įveikti jam paprasčiausiai trūksta kantrybės.

„Kai kalbi apie Kęstutį, liūdnos gaidos neskamba, nors ką tu nori“, prisimindamas netikėtai mirusį poetą Kęstutį Navaką sakė jo bičiulis ir naujausios poezijos rinktinės leidėjas Gytis Vaškelis. Nors vasario viduryje Lietuva atsisveikino su K. Navaku, jo kolegos poetai ir rašytojai vieningai sutaria – dabar jis gyvens savo poezijoje ir kūryboje, o tai svarbiausia.

Nors išgarsėjo kaip poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas, Kęstutis Navakas save vadino nuotykių ieškotoju. Į nuotykius K. Navakas leidosi ne tik tūkstančių knygų apsuptyje savo namuose ar bandydamas įvairius literatūros žanrus ir formas savo kūryboje. Taip pat jis eksperimentuodavo virtuvėje ir aktyviai dalindavosi savo gyvenimo nuotrupomis socialiniuose tinkluose.

Lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk ketvirtadienį buvo paskirta 2018 metų Nobelio literatūros premija, kurios skyrimą pernai teko atidėti dėl instituciją supurčiusio lytinio priekabiavimo skandalo, o austrų rašytojas Peteris Handke tapo 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatu, paskelbė Švedijos akademija.

Nobelio literatūros premijas skiriantis fondas pranešė, kad Švedijos akademija spalį įteiks šių metų ir atidėtų 2018 metų apdovanojimų laureatus, pabrėždamas, jog ši skandalo supurtyta organizacija pasitaisė ir susigrąžino pasitikėjimą. Nobelio fondas kiek anksčiau perspėjo, kad gali pavesti skirti premijas kuriai nors kitai įstaigai, jei akademija nepataisys savo suteptos reputacijos. Antradienį fondas oficialiai patvirtino, kad akademija vis dėlto šiemet įteiks 2018 ir 2019 metų premijas.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje masiškai plito diskusijos dėl mokyklinių vadovėlių, kuriuose, esą, pateikiami vaikams visiškai netinkami tekstai, užduotys ir pavyzdžiai. Kol vieni aiškino apie klasikinius, anų laikų lietuviškų pasakų pavyzdžius, kiti aršiai kartojo, kad dabartiniuose tekstuose sunku bet kokią vertę rasti.

Vasario 12 d. popietę Vilniaus centre atgijo ir savo kūrėjų ieškojo žinomi literatūros personažai. Hamletas, Vingių Jonas, Esmeralda su Kvazimodu ir kiti herojai peržengė knygų ribas, įsikūnijo ir pasklidę po Vilniaus gatves ieškodami autoriaus, miestiečius kvietė į vasario 25-28 d. vyksiančią 17-ąją Vilniaus knygų mugę, kurios tema – „Personažas ieško autoriaus“. „Personažai ir kūrinių herojai gyvi ne tik popieriaus lape ar ekrane. Jie visuomet tarp mūsų, greta.

Nors Ukrainoje Rusijos kontroliuojami teroristai pastaruoju metu aprimo, Kremliui ėmusis kariauti Sirijoje – Maskvos karas prieš Ukrainą nesibaigė. Ir jis pasiekė visišką absurdo lygį. Rusijoje omonininkai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai krėtė ukrainiečių literatūros biblioteką ir suėmė jos direktorę. Jai gresia kalėjimas už neva draudžiamų knygų platinimą, nors bibliotekos darbuotojai sako matę, kaip draudžiamos knygos jiems buvo pakištos.

Atrinkti geriausi lietuvių autorių knygų penketukai, tarp jų - Valdo Papievio, Dalios Staponkutės, Vlado Braziūno, Aido Marčėno, Kristinos Gudonytės, Renatos Šerelytės kūriniai. Į geriausios knygos suaugusiesiems vardą pretenduoja Birutės Jonuškaitės, „Maranta“, Valdo Papievio, „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, Antano Šileikos „Pirkiniai išsimokėtinai“, Tomo Vaisetos „Paukščių miegas“, pranešė Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka.

 2015 metų Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič. 67 metų autorė, kuri yra ir žurnalistė, buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“. S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą, kurie paremti autentiškais liudijimais.

 Raminta Jonykaitė, LRT Radijo laida „Literatūros akiračiai“, LRT.lt Dauguma apie emigraciją rašančių autorių stereotipus apie lietuvius tik kartoja ir įtvirtina, teigia emigracines latvių ir lietuvių patirtis aprašančią literatūrą tyrinėjanti Laura Laurušaitė. Anot jos, stereotipų literatūroje gausu, o juos paneigti bando tik talentingi rašytojai. „Vaizduojami ne tik pačių lietuvių stereotipai, bet ir tai, kaip mus suvokia tų šalių, į kurias emigruojame, atstovai.

 Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Yra daugybė priežasčių, kodėl šiandien vaikai mažiau skaito: iš pradžių jiems neskaito tėvai, vėliau jie nespėja, o galiausiai – dėl taip paplitusios vaizdų kultūros – jie nesugeba suvokti net paprasčiausio teksto. Taip mano Vaikų literatūros premijos laureatė, LRT Klasikos laidos „Ryto allegro“ vedėja Alma Valantinienė. Ji prisimena, kad vaikystėje pati labai daug skaitė, o Thomo Mayne Reido knygas – net naktimis su prožektoriumi.

 Pernai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas paauglių ir jaunimo literatūros konkursas, kuriuo siekta atrasti naujų autorių, atkreipti lietuvių rašytojų dėmesį į jaunesnių skaitytojų grupes, o paauglius skatinti skaityti lietuvių autorių kūrybą. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ sulaukė 26originalių rankraščių, o komisija atrinko tris konkursinius kūrinius, virsiančius knygomis. Kūrinio, pelniusio daugiausiai skaitytojų simpatijų, autoriui bus skirtas 2900 EUR apdovanojimas.

Dauguma šunų savininkų įsitikinę, kad jie gerai nusimano apie savo augintinių elgesį. Ir visai nesvarbu, kokiai „stovyklai” jie priklauso… Galime besti pirštu į bet kurį su šunimis susijusį asmenį - kiekvienas turės tvirtą nuomonę bei įsitikinimus. Tačiau kiek ta nuomonė teisinga? Juk gerai žinome paprastą tiesą - jei patalpoje atsidurs du dresuotojai, jie sutars tik dėl vieno dalyko - kad trečiasis viską daro blogai.

Paslaptys, sąmokslai, slaptos draugijos, šnipai, sekliai ir slaptosios tarnybos – tai temos, senos kaip pasaulis. Kai tokie dalykai aptariami romanuose, rodomi filmuose ar serialuose – viskas puiku ir gražu. Tačiau kai jie pasitelkiami socialinės inžinerijos tikslais – tai tampa pavojingu ginklu. Dabar neverta nuodugniai gilintis, kas ir kaip sukonstravo nacistinę sąmokslo teoriją apie visą pasaulį valdančius žydus.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

Pustrečio šimto nelegaliai Lietuvoje esančių užsieniečių dalyvavo už ES lėšas finansuojamo projekto priemonėse. Jomis siekiama užtikrinti Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintų užsieniečių užimtumą ir paįvairinti jų laisvalaikį. Nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras vykdo Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinės programos projektą Nr.

Lietuvoje pirmą kartą skelbiamas paauglių ir jaunimo literatūros konkursas. Juo tikimasi atrasti naujų autorių, atkreipti lietuvių rašytojų dėmesį į šias skaitytojų grupes, o paauglius skatinti skaityti lietuvių autorių kūrybą. Konkursą inicijuojanti leidykla „Alma littera“ geriausio kūrinio autoriui skiria 10 tūkst. litų apdovanojimą.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt „Fantastikoje yra to, kas prakalbina dalykus, glūdinčius labai giliai mumyse. Tai [...] kažkas tokio, kam atsispirti yra tiesiog ne mūsų jėgoms“, – sako rašytojas Tahiras Shahas. Jis priduria, kad būtent dėl šios priežasties fantastiniai filmai ir romanai yra tokie populiarūs.

Kiekvienas vaikas gali būti genijus, tik reikia padėti jam atsiskleisti. Tokią drąsią išvadą pateikia neseniai Lietuvoje išleistos knygos „Mano mažasis genijus“ autorė, JAV edukologė Kristine Barnett. Kai jos sūnui Džekui buvo dveji, gydytojai prognozavo, kad ateityje jis greičiausiai negalės skaityti ar netgi savarankiškai užsirišti batų. Vaikui buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, kuris, kaip teigė gydytojai, pamažu išsivystys iki sunkios formos autizmo. Tačiau tai nesužlugdė K. Barnett.

15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.

Ibrite (Rusija, Uralas) įvykdyta žmogžudystė, kurios priežastimi tapo literatūrinis ginčas. 53-ejų buvęs mokytojas kaltinamas tuo, kad savo sugėrovą nužudė disputo dėl literatūros žanrų svarbos metu. Tyrimo duomenimis, sausio 20-osios naktį kaltinamasis lankėsi svečiuose pas savo 67-erių pažįstamą – vyrai vartojo alkoholį ir ginčijosi literatūriniais klausimais. Jie bandė išsiaiškinti, kuris iš žanrų yra svarbiausias. Buto savininkas laikėsi nuomonės, kad visų svarbiausia yra proza.

2013 metų Nobelio premija literatūros srityje atiteko kanadietei Alice Munro, ketvirtadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. Rašytoja bus apdovanota 925 tūkstančiais eurų. Kaip ketvirtadienį paskelbė premijos komiteto atstovas, A. Munro Nobelio literatūros premija yra apdovanojama už apsakymus, atskleidžiančius žmogaus būklės trapumą.

Konspiracijos teorijos: jos yra tiek įdomios, kiek ir gluminančios ir netgi erzinančios. Kartais atrodo, kad kiekviena net ir visiškai absurdiška istorija ras savo tikinčiųjų ratą, kuriame žmonės tikės šios istorijos autentiškumu. Nėra išimtis ir literatūra. Kai kurios konspiracijos teorijos iš šiame portalo „Flavorwire“ pateikiamo sąrašo yra išties juokingos, kai kurios yra tiesiog apgailėtinos.

Prieš trylika metų Lietuvos skaitytojai buvo pirmą kartą supažindinti su brazilų rašytoju Paulo Coelho, kuris mūsų krašte gana greitai buvo pavadintas vienu iš populiariausių. Apie jį kalba, diskutuoja, „iš lūpų į lūpas“ sklinda įvairūs gandai, jo nemėgsta, jį myli ir garbina. Visa tai sukuria šio mistifikuoto rašytojo iš Brazilijos fenomeną.

Pirmadienį Lietuvoje vykusio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino metu užfiksuotas vienas incidentas. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, Vilniuje vienas moksleivis iš egzamino buvo pašalintas suskambėjus jo mobiliajam telefonui, BNS sakė centre. Šiemet mokyklinis ir valstybinis lietuvių kalbos egzaminai pirmą kartą buvo vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos.

Pirmadienį šalyje rengiamas kol kas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiemet pirmą kartą vyks vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 tūkst. 465 kandidatai. Jis bus vykdomas 213 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Lygiai prieš 80 metų Opernplaco aikštėje Berlyne ir dar 21 Vokietijos mieste viešai buvo sudeginta dešimtys tūkstančių nacių uždraustų autorių knygų. Siūlome prisiminti, kokios legendinės knygos pateko į nacių nemalonę.

Oscaro Wilde`o pjesę „Ledi Vindermir vėduoklė“ jau galima skaityti ir lietuvių kalba. O. Wilde`o kūryba į lietuvių kalbą versta buvo XX amžiaus pradžioje. Vienas pirmųjų vertėjų buvo kalbininkas Jonas Jablonskis, vėliau O. Wilde`o pjeses vertė režisierius Petras Vaičiūnas. Tai ne pirmas vertimas onkologui ir chirurgui Narimantui Evaldui Samalavičiui. „Ledi Vindermir vėduoklė“ į lietuvių kalbą išversta pirmą kartą. O. Wilde`as buvo žinomas kaip estetas, žodžio meistras.

Rašytojai visada mėgo kurti savo miestus. Tą darė Platonas, Jonathanas Swiftas, Italo Calvino, Angela Carter. Stevenas Kingas plečia tylaus miestelio Kasl Roko paveldą. Šis miestas atsidūrė jo siaubo pasaulio centre. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Gotamas tapo kūrybinės nuotaikos šedevrais. Kiti – pavyzdžiui, George’o Orwello Londonas kūrinyje „1984“ suteikia galimybę iš šalies pažvelgti į mūsų pačių iškreiptą pasaulį.

Balandžio 23-iąją – Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, kuria siekiama skatinti skaitymą, leidybą bei intelektinės nuosavybės (autorių teisių) apsaugą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) skiria tris 2013 metų Antipremijas, rašoma sąjungos pranešime spaudai.

Balandžio 12 dieną Japonijoje pasirodė naujas Haruki Murakami romanas „Shikisai wo Motanai Tasaki Tsukuru to Kare no Junreino Toshi“ (pavadinimą būtų galima išversti maždaug taip: „Bespalvis Cukuru Tasakis ir jo piligrimystės metai“). Ši knyga dienos šviesą išvydo praėjus trejiems metams po paskutinio stambesnio H. Murakami kūrinio „1Q84. 3 knyga“. Buva gauta daugybė išankstinių užsakymų, leidykla „Bungeishunju“ iš karto į prekybą paleido pusę milijono knygos kopijų, rašoma „Asahui Shimbun“. Pri...