linas kukuraitis

„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnu išrinktas partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, demokratų – Linas Kukuraitis, jungtinei lenkų ir „valstiečių“ frakcijai – Aušrinė Norkienė. „Aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Robertas Puchovičius ir Kęstutis Bilius. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno pavaduotojais dirbs Rima Baškienė ir Domas Griškevičius. „Valstiečių“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotoja tapo Rita Tamašunienė.

Ketvirtadienį naujos kadencijos Seimui renkantis į pirmąjį posėdį, šios sudėties parlamente dirbsiantys demokratai „Vardan Lietuvos“ savo frakcijos seniūnu paskyrė Liną Kukuraitį. Tai Eltai patvirtino partijos pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujajame Seime Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ atstovaus 14 parlamentarų. Šių politikų sudaryta frakcija dirbs socialdemokratų suformuotoje valdančiojoje daugumoje.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, atvėrė galimybę taisyti sistemos punktus, susijusius su įtraukimu, įmokų sustabdymu, pinigų išsiėmimu, teigia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Frakcijos nario Lino Kukuraičio teigimu privaloma keisti automatinio asmenų įtraukimo sistemą.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai siūlo daugiau kaip triskart didinti vaikų būreliams finansuoti skiriamą neformaliojo ugdymo krepšelį, susieti jį su bazine socialine išmoka (BSI) ir įrašyti į Švietimo įstatymą.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t. y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio, „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Lietuvoje pensijų sistema nesąžininga, tvirtina valstybės kontrolieriai. Gavę didesnes algas ir daugiau nuo jų mokesčių Sodrai sumokėję žmonės pensijoje sulaukia daug mažesnės grąžos nei tie, kurie mokesčių mokėjo mažai. Pensijų sistema Lietuvoje neužtikrina buvusių pajamų pakeitimo senatvėje, tik mėgina apsaugoti dalį žmonių nuo skurdo. Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad  gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis teigia, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet yra neadekvatus, nes infliacija auga sparčiau nei planuojama didinti žmonių pajamas.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Seime – detektyvas dėl Sauliaus Skvernelio partijos pinigų. Vos spėjusi susikurti ir rinkimuose dar nedalyvavusi partija vien šiemet gaus 350 tūkstančių eurų. Tačiau Seimo teisininkai apsižiūrėjo, kad tokios dotacijos galimai prieštarauja Konstitucijai. Nors praėjusią kadenciją, kai valstiečiai, gelbėdami Kirkilo ir Bernatonio partiją, patys įvedė tokią tvarką, Seimo teisininkams tai neužkliuvo.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Seime svarstant apsaugos nuo smurto orderio įdiegimą, dalis parlamentarų ėmė kelti klausimą, ar įdiegus tokį mechanizmą, Lietuvai vis dar reikės Stambulo konvencijos, kurioje ir numatomi apsaugos nuo smurto mechanizmai. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutinka, kad dokumentai yra tapatūs, ir sako, kad ministerija neturėjo tikslo perkelti Stambulo konvencijos nuostatų į įstatymo pataisas.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

„Ramūno Karbauskio problema – per daug demokratijos“ – kadaise tokia frazė nuskambėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką. Tačiau visai neseniai dalį partijos narių nustebino R. Karbauskio sprendimas iš šešėlinio ministrų kabineto ir partinių postų už jo pažiūras pašalinti Tomą Tomiliną. Dėl tokio žingsnio stebisi ir ilgametė valstietė, Seimo narė Rima Baškienė. Birželio viduryje LVŽS pašalino T. Tomiliną iš partinių postų.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Kol kas papildomu laisvadieniu ar dviem per mėnesį gali džiaugtis tik dviejų ar daugiau vaikų tėvai. Tačiau Seimui pristatytas siūlymas, kad po vieną laisvą dieną galėtų būti skiriama ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Tiesa, Seimo nariai klausia, ar toks pasiūlymas sąžiningas prieš kitas šeimas. Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kad vaikus auginantys darbuotojai gautų papildomų lengvatų.

Lietuvoje nedarbas siekia rekordines aukštumas. Daugiau nei 16 procentų šalies gyventojų yra bedarbiai, o net 40 procentų jų yra jaunimas iki 30 metų. Užimtumo tarnyba pamažu virsta bedarbių pašalpų dalijimo kontora. Apie šią problemą kalbėjo TV3 televizijos laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai. Pandemijos metu buvusios valdžios įvesta 200 eurų nedarbo paieškos išmoka buvo dalijama visiems, kas užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Šio pirmadienio TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt” tema – ar Lietuvos pašalpų sistema augina naują veltėdžių kartą? Kur ir kam nukeliauja mūsų socialinei gerovei skirti mokesčiai? Studijos svečiai: rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis ir buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Lietuvoje daugėja bedarbių. Tūkstančiai užuot dirbę, renkasi gyventi iš pašalpų.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentę Rasą Kavaliauskaitę kalbinau kaip tik tuo metu, kai šalyje buvo paskelbtas griežtas karantinas. Kalbėjomės nuotoliniu būdu, žinodamos, kad Kalėdų ir Naujųjų metų jokia pandemija iš mūsų neatims. Džiaugsmai ir rūpesčiai, kuriais jau 25-erius metus gyvena Lietuvos žmonių su negalia sąjungai (LŽNS) vadovaujanti Rasa, – tokie patys.  Gyvename viltimi, kad pandemija pasitrauks, kad kiti metai bus šviesesni, geresni.

Seimas įtvirtino, kad nuo kitų metų universali vaiko pinigų išmoka augs nuo 60 iki 70 eurų. Seimas trečiadienį pritarė pataisoms kuriomis nuo 2021 m. sausio 1 d. užtikrinamas 70 eurų dydžio universalios išmokos vaikui, skiriamos kiekvienam vaikui, mokėjimą.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje teiks išvadą dėl siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo iš esmės pritarti praėjusios kadencijos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 13-ą pensiją, tačiau siūlo ją  diferencijuoti pagal pajamas, nes apie 90 tūkst.

Seime antradienį prisiekė penki sirgę ar izoliacijoje dėl kontakto su COVID-19 buvę ir per pirmąjį posėdį penktadienį prisiekti negalėję parlamentarai. Priesaiką davė Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, konservatorius Justas Džiugelis, su valstiečiais išrinkti Linas Kukuraitis ir Rimantė Šalaševičiūtė, socialdarbietis Andrius Palionis. Šiuo metu iš viso priesaikas jau yra davę 140 Seimo narių. Neprisiekęs yra vienintelis išrinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis.

Ar architektūros paveldas gali tapti prieinamas neįgaliesiems? „Taip, gali“, – neabejoja Estijoje esančios XIII a. Hapsalu pilies-muziejaus komanda. Savo patirtimi šią viduramžių pilį pritaikant negalią turintiems žmonėms jie dalijosi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) surengtame seminare-konferencijoje „Universalus dizainas ir architektūros paveldas“. Renginio dalyvių pageidavimu estai netgi surengė improvizuotą virtualią ekskursiją po muziejų.

Pajamų nelygybė šiais metais turėtų būti rekordiškai žema, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.  Ministerijos duomenimis, šių metų pajamų nelygybė turėtų siekti 5,8 proc. – tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių skurdžiausiai.  „Tai tikrai rekordiniai kritimai augančios ekonomikos kontekste“, – žurnalistams sakė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Penkios profesinių sąjungų organizacijos bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, pagal kurią padidintas bazinės pareiginės algos dydis, o profesinių sąjungų nariams užtikrinamos papildomos garantijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad Vyriausybė įsipareigojo bazinį pareiginės algos dydį kitais metais pakelti 1 euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Nuo 2021 metų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru – nuo 176 iki 177 eurų. Skaičiuojama, kad tam reikės 21,4 mln. eurų biudžeto lėšų.  Tačiau šis dydis dar bus peržiūrėtas gruodį, kai Finansų ministerija paskelbs atnaujintas makroekonomines prognozes.

Sprendimą dėl tryliktos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas, mano socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.   „Manau, kad galiausiai tuos sprendimus priims kitas Seimas“, – per Vyriausybės valandą parlamente teigė ministras.  „Kelių partijų programose yra ši pensija, iš tiesų reikia apie ją diskutuoti“,  – pridūrė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis neabejoja, kad Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritars pasiūlymui steigti tryliktąją pensiją. Vis dėlto, anot premjero, tam reikės ieškoti finansavimo šaltinių, bet apie mokesčių klausimus premjeras siūlo kalbėti po rinkimų. Seimas ketvirtadienį spręs, ar svarstyti siūlymą dėl 200 eurų tryliktosios pensijos.  „Po pateikimo bus pritarta, net neabejoju.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.

„Kas savaitę būnu Covid-19 posėdžiuose ir skaičiai neramina. Antroji banga yra akivaizdžiai prasidėjusi. Jūs turbūt visi stebite skaičius ir matote, kad susirgimų augimas yra didelis“, – taip teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Viceministrė antradienį dalyvavo ministerijos surengtoje diskusijoje „Tris mėnesius trukęs karantinas. Ko išmokome ateičiai?“. Ji kreipėsi į nevyriausybinių organizacijų atstovus, socialinius darbuotojus ir kitus svečius.