ligos

Latvijoje per praėjusią parą nustatyti dar devyni koronaviruso atvejai, ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 26, šeštadienį paskelbė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo ištirti 258 ėminiai dėl koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19, devyni iš jų buvo teigiami. Penktadienį Latvijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri galios iki balandžio 14 dienos. Vyriausybė ragina latvius vengti kelionių į užsienį.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Latvijoje patvirtinti dar trys užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir bendras ligos COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki šešių, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Per praėjusią parą buvo atlikti 22 tyrimai dėl viruso, o bendrai šalyje iki šiol atlikti 244 tokie testai, kuriais užsikrėtimas patvirtintas šešiems žmonėms, sakoma pranešime. Visi trys nauji pacientai kovo 7 dieną skrido bendrovės „airBaltic“ reiso BT-630 lėktuvu iš Milano į Rygą.

Šalies pasieniuose dėl koronaviruso sustiprinta keliaujančiųjų kontrolė. Stabdomi tiek į Lietuvą įvažiuojantys, tiek išvažiuojantys asmenys. Didžiausias dėmesys skiriamas grįžtantiems iš Italijos, kur nustatytas viruso židinys. Tokie žmonės registruojami, kad prireikus – būtų lengvai surandami. Lietuvos – Lenkijos pasienyje pareigūnai sustabdė Pasvalio rajono gyventoją Gediminą. Pasienyje, dėl koronaviruso sustiprinta kontrolė tiek išvažiuojančių iš Lietuvos, tiek įvažiuojančių į šalį.

Rekordiškai šilta žiema sujaukė, tiksliau, smarkiai pagerino graužikų ir įvairiausių vabzdžių gyvenimą. Štai pelės ir žiurkės šiuo metu turėtų lindėti šilai tvartuose ar žmonių namuose, o dabar laisvai laksto. Mat nešalta, o ir maisto randa. Dėl to gali didėti jų populiacija, o kartu gali padaugėti ir graužikų pernešamų ligų. Gamtininkai sako, kad šią žiemą gamta ne tik kad anksčiau pabudo, bet nebuvo ir visai užmigusi. Žmonės mato ir debesis uodų.

Šaltuoju metų laiku ženkliai padaugėja įvairiausių virusinių infekcijų atvejų – nuo virusinės kilmės slogos iki gripo, virusinio plaučių uždegimo ir kitų ligų, kurios gali tapti labai sunkiai sukontroliuojamos, greitai plintančios bei sukeliančios nežinomybę net ir visame pasaulyje. Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo pavojingų virusų? Ką naudinga žinoti arba tiesiog dar kartą sau pakartoti?  · Būtina vengti artimo sąlyčio su sergančiu asmenimi.

Užkrečiamųjų ligų specialistai įspėja – šylant klimatui daugėja sergančiųjų kirmėlinėmis ligomis. Palyginti su pernai sausiu, šiemet užsikrėtusių kirmėlėmis ir susirgusiųjų askaridoze – du kartus daugiau. Parazitologai sako, kad dėl šiltos žiemos parazitų kiaušinėliai neįšalo, todėl dabar gyventojai higienos turi laikytis itin uoliai. Mat užsikrėsti šia parazitine liga labai lengva. Sveikatos specialistai sako, kad įpročio ragauti turguje turėtume atsikratyti.

Rudenį Lietuvoje pasėti augalai paprastai žiemą „užmiega“ – lapai guli ant žemės, jų spalva neryškiai žalsva, lengvai papilkėjusi. Pavasarį atšilus, pasėlių augimas tęsiasi, prasideda žydėjimas, galiausiai sulaukiama derliaus. Tačiau Vilkaviškio rajone daugiau nei 25-erius metus ūkininkaujančios Alvytės Valuckienės kviečių, rapsų pasėliai šiemet žiemą nepailsėjo – vasario mėnesį jų lapai sultingi, žaliuoja.  „Ši žiema tikrai išskirtinė – visiškai nebuvo užmigdyti augalai, nebuvo šalčio.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Sunkiai sergantys ligoniai pasipiktinę – privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve kaupiama šimtai milijonų eurų, tačiau moderniems vaistams pinigų nėra. Pacientų organizacijos beda pirštu į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir tikina, kad rezerve užtektų dešimtadalio planuojamos sukaupti sumos. Tačiau ministras atšauna – esą rezerve sukaupti pinigai nėra neliečiami – esant reikalui jie gali būti panaudoti ir vaistams, ir medikų algoms didinti.

Naujasis koronavirusas didelę grėsmę kelia visam pasauliui – apie tai pirmadienį skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, mat pastarosiomis dienomis aiškėja vis naujų pavojingų detalių apie mirtinos ligos plitimą. Naujasis koronavirusas jau pražudė per 1000 žmonių.

Onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai moderniausią gydymą paremtą naujausiomis technologijomis gauna net ketveriais metais vėliau, nei kitos Europos sąjungos valstybės. Tokią negailestingą statistiką skelbia onkologai. Ir kalti dėl to esą politikai inovatyviam gydymui skiriantys per mažai ir pinigų, ir dėmesio. Nacionaliniame vėžio institute po operacijos sveiksta Natalija. Viešumo kiek privengia, bet apie ligą kalba noriai. Moteris čia jau antrą kartą.

Grėsmingasis gripas šį sezoną nusinešė jau ketvirto žmogaus gyvybę. Prieš kelias dienas sostinėje mirė vyresnio amžiaus moteris. Specialistai sako, kad tai gali būti ne pabaiga, mat gripo sezonas dar nesibaigė. Nors palyginti su praėjusiais metais, sergamumas pavojinguoju virusu gerokai mažesnis. Tačiau atsipalaiduoti, medikai nepataria, mat už lango gripui itin palankūs orai. Todėl labai svarbu ne tik imunitetas, bet ir saugotis. Tiesa, medicininės kaukės čia negelbės.

Barbės su vitiligo ir lėlė be plaukų – tai naujausios tendencijos, siūlomos vaikams. Kūrėjai negali atsidžiaugti, kad Barbė yra pati įvairiausia lėlių linija rinkoje, kuri toliau vystosi ir siekia geriau atspindėti pasaulį, kurį mato merginos. Norėdami suprojektuoti vitiligo lėlę, buvo dirbama su dermatologai, kurie padėtų užtikrinti kuo tikslesnį pavaizdavimą. Išskirtinės barbės – vaizdo siužete.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) atvejų daugėja. Nors šiemet sergančiųjų gerokai mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai kas savaitę didėja. Praėjusią savaitę (sausio 27 d.–vasario 2 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 82,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, rekomenduojama nedelsti ir pasiskiepyti nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE). Lietuva – endeminė erkių platinamų ligų šalis Erkės išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visose šalies apskrityse.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Pagal tradicinės kinų medicinos specialistus, sveikas ir gražus žmogaus veidas – sveikas organizmas. Visgi, retas kuris galime pasigirti idealiai skaisčia ir švaria oda, kadangi tam nuolat koją kiša spuogai. Pasirodo, šie atsiranda ne be reikalo, tai – organizmo siunčiami pavojaus signalai, apie tam tikrų mūsų organų negalavimus.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad Kinijoje plintantis koronavirusas kol kas didelės rizikos Europoje nekelia, tačiau rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šią šalį. Kinija dėl viruso jau visiškai uždarė du miestus – 11 mln. gyventojų turintį Uhaną bei gretimą Huangangą su 7,5 mln. gyventojų. Pasak S. Čaplinsko, tai pirmas toks atvejis žmonijos istorijoje, rodantis, kad virusas vertinamas labai rimtai.

Žiema dažnai asocijuojasi ne tik su šventėmis ir geromis emocijomis, tačiau ir su šaltajam metų periodui būdingomis ligomis. Atvėsus orui žmonėms vis dažniau pasireiškia įvairios peršalimo, kvėpavimo takų, plaučių ligos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad aktyviausias šių ligų laikotarpis jau netoli  – piką jos pasiekia sausio pabaigoje, vasarį.

Metų pradžioje visi dar uoliai bando vykdyti sau duotus pažadus ir daugiau sportuoti, tad sporto klubuose lankytojų netrūksta. Uždarose patalpose, kur lankosi daug žmonių, išauga ir rizika pasigauti kokį nemalonų virusą ar bakteriją. Taip nutiko vilnietei Kornelijai, kuri po treniruotės sporto klube turėjo gydytis ant veido atsiradusias karpas. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad sporto klube dažniausiai galima pasigauti tokių odos ligų kaip niežai ir odos bei nagų grybelis sukėlėjų.

Čili pipirai gali būti labai naudingi sveikatai, rašoma dailystar.co.uk. Naujas tyrimas tikrino aitriųjų pipirų poveikį organizmui. Čili pipirai gali būti labai naudingi širdžiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad aitriuosius pipirus dažnai – daugiau nei keturis kartus per savaitę – valgantys žmonės mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų.

Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis. Netgi vengia planuoti savaitgalius ir atostogas bei pernelyg įsipareigoti, nes žino, kad gresia rizika susirgti ir sugadinti visus planus. Ar mažinti temperatūrą? Vaistininkės Ingos Pociulienės teigimu, vaikams sirgti dažniau nei suaugusiems yra visiškai normalu, nes taip treniruojasi, mokosi jų jaunas imunitetas.

Sostinės taryba nusprendė, kad jei vaikas serga ir į mokyklą ar darželį neina 10 dienų, ugdymo įstaigai privaloma pateikti tai įrodantį dokumentą, nors ministerija pamokas pateisinančias pažymas panaikino dar rugsėjį. Vilniaus valdžios susigalvota tvarka papiktino ne tik sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, bet ir sostinėje gyvenančius tėvus. Sostinės lopšelio-darželio „Ąžuolas“ darželinukų grupėje žaidimai prieš pietų miegą.

Kaimyninėje Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plečiasi – užfiksuoti nauji židiniai ne tik Lenkijoje, bet ir Slovakijoje. Baiminamasi, kad paukščių gripą lengvai atnešti į Lietuvą gali migruojantys vandens paukščiai – gulbės ar antys. Žemės ūkio ministerija ragina paukštininkus imtis visų įmanomų priemonių, kad ūkiai kuo labiau apsisaugotų – smulkūs ūkiai privalės uždaryti laisvai laikomus paukščius. Paukščių gripo protrūkis prie Lietuvos dar niekada nebuvo taip arti kaip dabar.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

„Mano genai tokie“ – tai dažnas paaiškinimas, kodėl sergame vienomis ar kitomis ligomis. Ir iš tikrųjų, kai kurių ligų rizika gali išaugti dėl genetinių faktorių. Tačiau naujas Albertos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad genetiniai faktoriai nėra geras daugelio ligų rizikos indikatorius. Daugeliu ligų atvejų genai sudaro tik mažiau nei 5 proc.

Viršsvoris yra siejamas su visa eile sveikatos problemų - širdies ligomis, diabetu ir net išaugusia vėžio rizika. Tačiau Australų mokslininkai nustatė, kad kartais aukštesnis KMI padeda išgyventi susirgus vėžiui. Kūno masės indeksas (KMI) – tai paprastas rodmuo (kūno svoris (kg) padalintas iš ūgio (m) kvadrato) leidžiantis greitai nustatyti, ar žmogus turi viršsvorio. KMI reikalingas todėl, kad skirtinga kūno kompozicija kartais maskuoja viršsvorį.

Šveicarų vaistų gamintojai „Novartis AG“ pradėjo nemokamai dalinti paties brangiausio vaistinio preparato pasaulyje „Zolgensma“ dozes. Jis bus skirstomas loterijos principu, o dėl tokio požiūrio į pacientus susilaukė ir kritikos.  „Zolgensma“ yra naudojamas vaikų stuburo raumenų atrofijos gydymui, tačiau kol kas leidimas jais prekiauti yra gautas tik JAV. Vienos dozės kaina – 2,1 mln.

Šaltuoju metų sezonu vaikai ir paaugliai linkę daug dažniau sirgti virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dėl vis dar besiformuojančio imuniteto ir spartaus augimo. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų sveikatos problemų išvengti beveik neįmanoma, tačiau pasitelkus profilaktines priemones galima bent jau sumažinti riziką susirgti. „Daugelis mažus vaikus auginančių tėvelių šaltąjį metų periodą sieja su nuolatinėmis peršalimo ligomis.

Sergamumas gripu praėjusią savaitę augo, o ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – truputį sumažėjo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, gruodžio 16–22 dienomis užregistruoti 152 gripo atvejai, ankstesniąją savaitę jų buvo 103. Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 28 asmenys, tarp jų 17 vaikų, keturi asmenys gydyti Intensyvios terapijos skyriuje. Ankstesnę savaitę hospitalizuoti 19 asmenų, tarp jų dešimt vaikų ir viena nėščioji.

Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu, bet bendras sergamumas šia liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) neauga. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, pastarąją savaitę registruotų susirgimų gripu skaičius išaugo nuo buvusių 64 iki 81 atvejo. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis per savaitę beveik nepakito (buvo 61,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų) ir buvo gerokai mažesnis, nei pernai tuo pat metu.

Skydliaukės vėžys nėra labai paplitusi onkologinė liga. Lietuvoje skydliaukės vėžys kasmet nustatomas apie 300 žmonių. Moteris šis liga pažeidžia dažniau nei vyrus. Skydliaukės vėžiu daugiausia serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Kas yra skydliaukė? Skydliauke vadinama maža liauka priekinėje kaklo dalyje. Ją sudaro dvi į drugelį panašios skiltys arba dalys. Jeigu skydliaukė normali, paprastai jos nejaučiate. Skydliaukėje yra dviejų rūšių ląstelių: folikulinių ir C ląstelių.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau tėvams tenka skubėti su vaikais į polikliniką, nes apsiginti nuo varginančių peršalimo ligų tampa vis sudėtingiau. Vaikų imunitetas silpsta ir yra kur kas lengviau paveikiamas virusų nei suaugusiųjų, todėl labai svarbu ne tik apsaugoti vaiką lauke, bet ir gerai žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti patalpas, kuriose jis praleidžia daugiausiai laiko.

Visai neseniai pasirodęs kino filmas „Džokeris“ sulaukė ypač daug dėmesio ir aptarinėjimų. Mat jo pagrindiniame centre buvo vaizduojamas veikėjas, kenčiantis itin sunkią psichinę ligą. Tačiau kodėl šiuolaikiniame pasaulyje daugėja kitų keistais laikomų žmonių ir kaip neišprotėti nuolat skubančiame tempe, šiandien naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje kalbamės kartu su psichoterapeutu Andriumi Kaluginu.

Kinijoje – maro susirgimų protrūkis. Dviem atvejais buvo užfiksuotas plaučių maras, o vienas vyras užsikrėtė buboniniu maru. Dar 28 žmonės atsidūrė karantine, siekiant sustabdyti pavojingos ligos plitimą.  Lapkričio 16-ąją buvo vienam medžiotojui  iš Vidinės Mongolijos autonominio regiono buvo diagnozuotas buboninis maras. Kinijos medikams teko į karantiną patalpinti beveik 30 žmonių, skelbiama CNN. Vyras maru užsikrėtė suvalgęs anksčiau sugautą laukinį kiškį.

Naujosios Zelandijos piliečiai kitais metais vyksiančiame referendume spręs, ar šalyje turi būti įteisinta eutanazija. Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai nubalsavo už eutanazijos įteisinimą, taip atverdami kelią tam, kad šalyje šiuo klausimu būtų surengtas referendumas. „Už“ pasisakė 69, „prieš“ 51 Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjas. Štai tokiu rezultatu šalyje buvo priimtas įstatymo projektas dėl eutanazijos legalizavimo.

Jungtinėse Valstijose vos 17-os metų elektroninių cigarečių rūkaliui persodinti abu plaučiai. Mičigano valstijos chirurgai sako, kad jaunuolio plaučiai nuo „garinimo“ buvo visiškai sunykę. Skelbiama, kad tai pirma tokia su „garinimu“ susijusi abiejų plaučių transplantacija Amerikoje. Šiemet Amerikoje su elektroninių cigarečių rūkymu siejamų plaučių ligų ir mirčių pasipylė kaip iš gausybės rago – jau skelbiama apie mažiausiai 2000 patvirtintų ir potencialių ligų atvejų ir 39 mirtis.

Kai pernai metais Lietuvoje viešėdamas popiežius Pranciškus, važiuodamas papamobiliu, nukrypo nuo savo oficialaus grafiko ir sustojo palaiminti čia atvežtų mirštančių žmonių, ašara nuriedėjo visiems tai mačiusiems žmonėms. Sąvoka „hospisas“ ne visiems yra gerai žinoma ir suprantama, tačiau paprastai šiuos namus apibūdinti būtų galima skaudžiai ir liūdnai. Tai vieta, kur numirti atvažiuoja nepagydomi ligoniai.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

Nuo ketvirtos stadijos vėžiu sergančiam jaunuoliui žmonių suaukotų pinigų gydymui Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė atsiriekti savo dalį – 15 procentų Gyventojų pajamų mokestį. Apie tai išgirdę paramą teikę užsieniečiai neteko žado. VMI atstovai teisinasi, esą taip liepia įstatymas, bet ypatingais atvejais galima padaryti ir išimtį. Kambarys bute, kompiuteris, sąsiuviniai ir knygos – tai 18-mečiui klaipėdiečiui atstoja mokyklą.

Per ilgametę praktiką profesoriui Rimantuo Kėvalui meningokokine B tipo infekcija užsikrėtusius vaikus teko matyti kelias dešimtis kartų, paskutinį kartą – šiemet. Laimei, itin kritiškos būklės vaiką, kuriam buvo diagnozuota žaibinė meningokoko B forma, pavyko išgelbėti. Tiesa, ligos padarinius jis jaus visą gyvenimą – gydytojams teko pašalinti dalį pažeistų pirštų. „Neretai meningokokine B tipo infekcija užsikrečia sveiki, gerai išsivystę vaikai. Tokie, kurie nėra sirgę rimtesnėmis ligomis.

Jau kurį laiką jaučiatės nuolat pavargę, prastėja atmintis ir darosi vis sunkiau susikaupti. Manote, kad paprasčiausiai trūksta poilsio? O gal vitamino B12?  Megaloblastinė anemija, dar vadinama vitamino B12 stokos mažakraujyste, – tyliai progresuojantis sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis, kai organizmui trūksta šio gyvybiškai svarbaus, bet mažai kam pažįstamo vitamino.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Vyraujant rudeniškiems, vėsiems ir lietingiems orams, daug kas galvoja, jog žolėje tykančios erkės nebekelia pavojaus. Dažnas žmogus, nors ir yra susipažinęs su šių voragyvių platinamomis ligomis, nesusimąsto, kad tos pačios grėsmės aktualios ir šaltuoju sezonu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šiemet užfiksuota 528 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 6 baigėsi mirtimi, o Laimo ligos – net 2438 atvejai.

Lietuva jau skelbia apie gripo sezono pradžią. Apie tai, koks šiais metais laukia mūsų gripas, kokiais simptomais pasireišia ir ar verta nuo jo skiepytis, kalbamės su profesoriumi, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku. Ar šiųmetis gripas numatomas grėsmingas? Manau, kad nereiktų nei gąsdint, nei per daug nusiraminti, nes gripas yra gripas.