ligos

Ilgametėje sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ – pokyčiai. Naujajame sezone nuspręsta dar didesnį dėmesį skirti ligų profilaktikai bei ankstyvajai diagnostikai, tad laidos žiūrovų laukia ne tik nauja, aktuali rubrika „Sveikatos diagnostika“, bet ir nauja jos vedėja – ilgametę medicininę patirtį turinti laboratorijos gydytoja Eglė Marciuškienė.

Vilniečiui Rimvydui Vekerotui gyvenimas suteikė neeilinę dovaną. Vyras, persirgęs gripu, patyrė širdies miokarditą, o jau po devynių mėnesių jam persodinta donoro širdis. „Vietoje mano širdies plaka kito žmogaus širdis. Ji dešimt metų už mane jaunesnė. Niekada nesugebėsiu padėkoti to mirusio žmogaus mamai, kuri priėmė sprendimą ir sutiko padovanoti savo sūnaus širdį man“, – tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo viešėjęs Rimvydas.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau aštuonioliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Simonas Urbonas, tinklaidės „Tėvai paprastai“ vedėjas ir trijų vaikų tėtis, kalbina projekto šeimoms įkūrėją Ivetą Bakanauskę ir šeimos gydytoją, būsimą žindymo konsultantę Vytenę Menkevičienę apie vaigų ligas, su kuriomis susidūrė ne tik šios mamos, bet ir, ko gero, visi Lietuvos tėvai.

Dažnas iš mūsų susiduriame su vienokiu ar kitokiu kosuliu. Ar kosulys gali išduoti klastingas ligas ir kaip suprasti, kada tai tik peršalimo požymis ir kada kosulys slepia kitą ligą?  Tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dalyvavęs otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras Darius Rauba sako, kad kosulys gali išduoti kelias ligas, todėl labai svarbu kreiptis į medikus ir išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi už kartais visai nekaltai atrodančio kosulio.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau aštuonioliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Simonas Urbonas, tinklaidės „Tėvai paprastai“ vedėjas ir trijų vaikų tėtis, kalbina projekto šeimoms įkūrėją Ivetą Bakanauskę ir šeimos gydytoją, būsimą žindymo konsultantę Vytenę Menkevičienę apie vaigų ligas, su kuriomis susidūrė ne tik šios mamos, bet ir, ko gero, visi Lietuvos tėvai.

Hemorojus – tai liga, apie kurią žmonės nenoriai kalba net gydytojo kabinete, nors visame pasaulyje ja serga daugybė žmonių. Yra paskaičiuota, kad per metus visuose žemynuose padaroma daugiau nei 10 milijonų hemorojaus gydymo intervencijų. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ chirurgas Sergejus Trusovas teigė, kad pagal statistiką ši liga laikoma pakankamai dažna. „Vakarų šalyse serga 4–7 proc. gyventojų, tačiau dažniau dėl šio ligos operuojami vyrai – 1,3 proc. dažniau nei moterys.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje. Tai yra bendras įvairių būklių, turinčių įtakos širdžiai ar kraujagyslėms, pavadinimas. Yra žinoma, kad dieta vaidina svarbų vaidmenį sergant šiomis ligomis, o maisto, kuriame yra daug riebalų ir druskos, geriausia vengti, nes dėl riebaus maisto gali užsikimšti kraujagyslės ir tai trukdytų kraujo tekėjimui į širdį. Druska padidina kraujospūdį, o tai papildomai apkrauna tokius organus kaip širdis.

Šiemet anksčiau startavęs virusinių infekcinių ligų sezonas sparčiai guldo gyventojus. Didžiausias to kaltininkas yra gripas, Lietuvoje nusinešęs jau dvi gyvybes. Ši pavojinga infekcija sparčiai plinta šalyje ir blogiausiai atsiliepia „pandeminei“ kartai – vaikams iki 2 metų. Nepaisant to, ekspertai įspėja visus, turinčius gretutinių ligų ir primena gyventojams, kokių priemonių reikėtų imtis, jei norime, kad liga neplistų. Kylanti gripo banga lydima ir kitų virusinių susirgimų.

Lietuvoje jau trečią savaitę iš eilės auga sergamumas gripu. Epideminis sergamumo lygis jau pasiektas 32 Lietuvos savivaldybėse – praėjusią savaitę jų buvo dešimčia mažiau. Medikai pasakoja, kad žmonės plūste plūsta į poliklinikas – kai kuriose jų pas gydytojus registruojasi kas 5 minutes. O per dieną medikams tenka apžiūrėti po pusę šimto gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių gyventojų.

Sergamumas gripu ir vadinamosiomis peršalimo ligomis tuoj pasieks epideminį lygį – kai kurioms savivaldybės specialistai jau netrukus rekomenduos skelbti epidemiją. O šalies ligoninėse prie priėmimų skyriaus jau rikiuojasi eilės. Tiesa, gydytojai prašo pacientų apsiginkluoti kantrybe mat apžiūros ligoninių priėmimuose kai kur gali tekti palaukti net apie šešias valandas. Tad ir sau ir vaikams, gydytojai pataria pasiimti maisto, ir gėrimų.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau.

Darbas yra įprastas dalykas ‒ tai, ką turime daryti visi, o kai kuriomis dienomis ar savaitėmis sekasi geriau nei kitomis. Tačiau per didelis stresas, kurį sukelia darbas, gali padidinti širdies ligų riziką. Dr Brian Fisher iš „Evergreen Life“ paaiškino apie streso poveikį organizmui, rašo express.co.uk. Dr Fisher sakė: „Stresą padidina nepakankamas miegas. Įrodyta, kad padidėjęs streso lygis neigiamai veikia kraujospūdį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis Lietuvoje per savaitę dar padidėjo. Pastarąją savaitę bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 900,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 14–20 d.) jis buvo mažesnis – 707,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau dešimtąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kalbasi su Lietuvos akušerių sąjungos, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos nare, „Gandro lizdo“ įkūrėja Ieva Girdvainiene ir nuomonės formuotoja Medeina Andriuliene jautria ir – neretai – kontroversiška tema: apie žindymą.

Krūtinės angina – tai išeminės širdies ligos išraiška, atsiradusi dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo krauju. Dažniausiai pasireiškianti trumpalaikiais priepuoliniais skausmais krūtinėje, jaučiamu spaudimu, gniaužimu ar deginimu, krūtinės angina negali būti ignoruojama. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ilona Tamašauskienė sako, kad daugelis krūtinės angina sergančių pacientų į gydytojus kreipiasi pavėluotai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje per savaitę padidėjo. Lapkričio 14–20 d. bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis siekė 707,9 atvejo 100 tūkst., ankstesniąją savaitę (lapkričio 7–13 d.) jis buvo mažesnis – 672,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nepaisant nuolat tobulėjančios medicinos, vaikų astmos paplitimas, sergamumas ir mirtingumas per pastaruosius 40 metų pasaulyje labai išaugo. Specialistų teigimu, tai – viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių vaikų plaučių ligų. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė teigia, kad atpažinti pirmuosius astma sergančio vaiko organizmo siunčiamus signalus – itin svarbu. „Iki šiol nėra galutinai aišku, kodėl kai kurie vaikai suserga astma.

Kai šalies mastu nėra paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, tačiau prasidėjus gripo sezonui ir išaugus susirgimo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19 ligos atvejams ugdymo įstaigoje, joje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas (IPRR), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jį pati ugdymo įstaiga gali skelbti gripo ar COVID-19 epidemijos laikotarpiu.

Šį rudenį kartu su peršalimų ligų sezonu sugrįžta vienas labiausiai varginančių simptomų – kosulys. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.

Penktadalis pacientų – vaikai. Daugėja nutukusių, mažėja jų amžius. Gausybė ligų – nuo dermatito iki astmos, nuo ausų skausmo iki žvynelinės. Natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje gydytoja ir sveikos mitybos specialistė Jelena Tulčina ragina garsiai skambinti pavojaus varpais. Ir pirmos juos turėtų išgirsti besilaukiančios ir jaunos mamos.

Anksti pastebėjus neįprastus savo kūno pokyčius, gali žymiai padidėti žmogaus galimybė gauti efektyvų gydymą. Plaučių vėžys yra ne tik vienas iš mirtiniausių vėžio formų, bet ir vienas iš labiausiai paplitusių. Tai atsitinka, kai vėžį sukeliančios medžiagos skatina kenksmingų ląstelių augimą plaučiuose. Kai ląstelės pradeda daugintis, navikas skverbiasi į organo audinį ir toliau plinta į kitas kūno dalis.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose. Šiandien Seimas pritarė šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui. Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Tuo metu, kai jos bendraamžės leido dienas žaisdamos su lėlėmis ir džiaugėsi vaikyste, 8-metė Augustė keliavo nuo vieno chemoterapijos kurso prie kito. Mergaitę galima vadinti tikrų tikriausia heroje, nes ji drąsiai atlaikė visus likimo siųstus išbandymus ir nugalėjo prieš trejus metus jai diagnozuotą leukemiją.   Nors šiandien mergaitės ligos istorijoje įrašyta, kad jai pavyko įveikti kraujo vėžį, jos mama penevėžietė Vaiva Černiavskienė šią džiugią žinią priima labai atsargiai.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Vos atvėsus orams vaikus į ligos patalą guldo įvairiausi virusai. Vieni tokių – enterovirusai, paprastai pasireiškiantys karščiavimu ir bėrimu. Dėl pastarųjų gana dažnai tėvai skuba net į priėmimo skyrių. Apie tai, kaip reaguoti į pirmuosius požymius ir su kokia pavojinga liga šis virusas gali būti supainiojamas, naujienų portalui tv3.lt papasakojo Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr.Inga Ivaškevičienė.

Rugsėjo 21 d. JAV Prezidento J. Bideno Niujorke surengtoje Septintojoje konferencijoje dėl Pasauliniam fondui skirtų išteklių papildymo Europos Komisija paskelbė 2023–2025 m. iš ES biudžeto Fondui skirsianti naują rekordinę 715 mln. eurų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kartu su ES valstybių narių įsipareigojimais skirti lėšų Europos komanda patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą remti Pasaulinį fondą.

Šiandien mes neabejojame, ar vėžiu sergantiems žmonėms reikia gydymo. Naujoje ataskaitoje nustatyta, kad net 85 procentai žmonių, turinčių demenciją, negauna pagalbos ir paramos po diagnozės, skelbia asociacija „Demencija Lietuvoje“.  ● Šiuo metu numanoma, kad apie 50 tūkst. (tik 38 tūkst. diagnozuota) žmonių serga demencija Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 78 tūkst. ● Demencijos ekspertai ragina demencijos priežiūrą po diagnozės pripažinti žmogaus teise.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pasibaigus vasarai ir atvėsus orams namuose galime sulaukti neprašytų svečių, ieškančių maisto atsargų – pelių ir žiurkių. O jie – užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai bei platintojai, kurie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu graužikus naikinti ir tinkamai prižiūrėti pastatus bei aplinką, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Nors akys yra langai į sielą, mūsų burna taip pat gali daug atskleisti apie sveikatą ir gerovę. Kadangi joje pastoviai yra maisto ir gėrimų, gali atsirasti įvairaus pobūdžio rizikų. Viena dažniausia burnoje pasitaikanti problema yra opos. Burnos opos yra burnoje pasireiškiančios opos, dažnai skausmingos ir dirginančios. Jas gali sukelti tam tikri sužalojimai, pvz., įsikandimas į vidinę burnos pusę arba įsipjovimai ir nudegimai valgymo metu.

Dažnai sakoma, jog rankos – tai vizitinė kortelė, kuri suteikia informacijos apie žmogų, jo dirbamą darbą, pomėgius ir sveikatos būklę. Nagų grožį rodo ne ryški nago spalva ar ilgis, o sveiki, tvarkingi, rausvi, skaidrūs, blizgantys nagai. Apie tai, kokius sveikatos sutrikimus gali atskleisti nagai, pasakoja vaistininkė.

Šiauliuose gyvenančios Dalios Vasilkevičienės gyvenimas sukasi aplink 27-erių sūnų Lauryną. Vaikinas gimė sirgdamas itin reta liga, kurią lydi ir kitos sunkios diagnozės. Moteris stengiasi daryti viską, kad užklupusios ligos nenugalėtų sūnaus, nes be jo negalėtų įsivaizduoti nė vienos savo dienos. Nors šeimą paženklinęs sunkus išbandymas prasidėjo prieš daugelį metų, D. Vasilkevičienė sako kaip šiandien prisimenanti, kad jos nėštumas buvo sklandus ir nekėlė jokių įtarimų.

„Niekada negalvojom, kad apendicitas tokia klastinga liga“, – naujienų portalui tv3.lt sako moterų sporto trenerė Agnė Bastienė. Šią vasarą dėl ūmaus pilvo skausmo ir stipraus pykinimo judviejų su dainininku Deividu sūnus Armandas atsidūrė ligoninėje, kur berniukui teko operuoti apendicitą. Prisimindama nemalonią patirtį ir patirtą stresą, moteris sako norinti perspėti tėvus nepraleisti pro akis šios ligos simptomų ir laiku kreiptis pas gydytojus.

Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių metu, arba atvirkščiai – kada kūnas atsipalaiduoja. Žinoti, kaip šių raumenų spazmų išvengti ir ką daryti, kad jie greičiau praeitų, svarbu ne tik dėl to, kad tai skausminga, bet ir dėl gresiančio pavojaus tam tikrų situacijų metu.

Vėžio priežastys vis dar tebėra sunkiai suprantamos, todėl ir tinkamo gydymo radimas yra nelengvas procesas. Nors gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija ir radioterapija, sklaida žymiai pagerino išgyvenamumą, ligos prevencija išlieka geriausia išeitis. Dėl didelio antioksidacinio aktyvumo aronijos gali sumažinti vėžio augimą per trumpą 24 valandų laikotarpį.

1992 m. Andrew Mortono sukurtoje viską atskleidžiančioje biografijoje princesės Dianos išpažinties vaizdajuostės atskleidė, kad jos gyvenimas su bulimija prasidėjo tada, kai jai suėjo 19. „Bulimija prasidėjo praėjus savaitei po mūsų sužadėtuvių, o ją įveikti sugebėjau beveik per dešimtmetį“, – prisistatė Velso princesė.

Ar kada esate giliau susimąstę, kokią įtaką alkoholis daro jūsų organizmui? Jeigu ne, nustebsite sužinoję, kaip jis paveikia tam tikrus jūsų organus. Nors dažniausiai yra kalbama apie visiems žinomą alkoholio žalą, kuri stipriai paveikia kepenis, tačiau neretai užmirštama, kad perdėtas alkoholio vartojimas gali turėti įtakos ir kitoms kūno dalims. Sužinokite, kas gali nutikti, jeigu alkoholiu piktnaudžiausite daugiau nei rekomenduojama.

Nuo pat vasaros pradžių rožės skleidžia gausybę žiedų, o kai kurios veislės sezono pabaigoje dar kartą sužydi. Norint, kad augalas atrodytų kuo geriau, būtina nukarpyti mirusius žiedus ir genėti augalą, o rugpjūtį taip pat labai svarbu imtis priemonių, kad užkirstumėte kelią įprastoms augalų ligoms. Rožės saulėtą dieną tikrai žavi, bet šios įstabios gėlės gali greitai nuvysti, jeigu užpuola sezoninės ligos.

25-erių mergina manė, kad per daug išgėrė, kai po vakarėlio atsibudo su skaudančia galva ir skausmu kojose, tačiau vos po trijų dienų ji neteko regėjimo ir buvo paralyžiuota nuo juosmens žemyn. 2007 m. rugsėjo penktadienio vakarą Anabelė Moult dalyvavo vakarėlyje su draugais. Kai kitą dieną mergina atsibudo su galvos skausmu, neryškiu regėjimu ir „pinceto ir adatų“ pojūčiu kojose, ji pagalvojo, kad tai pagirių pasekmės.

Pasunkėjęs ar skausmingas rijimas, deginimo pojūtis ar skausmas gerklėje, prikimęs balsas ar net dusulys – tai tik keletas simptomų, kurie kamuoja sergančius gastroezofaginiu refliuksu. Šios ligos požymiai stipriai pablogina žmonių gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku juos atpažinti ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Kalbant su nuolat besišypsančia ir optimizmo nestokojančia 31-erių klaipėdiete Ingrida Greičiūte, net nepagalvotum, kad jos gyvenimą temdo klastinga liga. Vos prieš dvejus metus jauna moteris išgirdo išsėtinės sklerozės diagnozę. Šiandien ji sako suprantanti, kad pirmuosius ligos požymius jautė dar būdama paauglė, tačiau tąkart prastą savijautą medikai ir ji pati nurašė kitoms problemoms. Pasak moters, įvairūs negalavimai prasidėjo prieš daugiau kaip 10 metų.

Jungtinės Karalystės ekspertai mano, kad nustatė priežastį, kodėl pastaruoju metu visame pasaulyje maži vaikai kenčia nuo paslaptingų kepenų ligų. Tyrimai rodo, kad pasibaigus karantinams dėl pandemijos, sugrįžo du plačiai paplitę virusai ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus.  2 pavojingi virusai Manoma, kad 35 šalyse užsikrėtė daugiau kaip 1 000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus, praneša BBC.

Tauragiškės Simonos Brokoriūtės (26) gyvenimas prieš ketverius metus apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau niekada sveikatos problemų neturėjusi mergina šiandien sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir kovoja su klastinga liga, kurios tikslios diagnozės negali įvardyti joks gydytojas.   Prieš ligą mergina, baigusi bendrosios praktikos slaugos studijas, dirbo ligoninėje. Tačiau prieš ketverius metus merginos norą padėti sergantiems sugriovė sveikatos problemos.

Pajautę, kad širdis plaka neįprastai greitai, dažniausiai žmonės skuba matuoti savo pulsą. Tačiau kada toks nerimas yra pagrįstas, o kada skubėti pas gydytoją dar neverta? Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė naujienų portalui atsakė, koks yra normalus pulsas ir kokius rodiklius pasiekus reikėtų nenumoti į tai ranka. Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje.

Jei vagiate iš savęs miegą darbo dienomis, o savaitgaliais bandote „atsimiegoti“ prarastų jėgų ir miego laiko, anot mokslininkų, susigražinti nepavyks. Taip dar labiau pakenksite savo sveikatai ir rizikuosite susirgti tokioms ligomis kaip vėžys ar kraujotakos sutrikimai. Tiesa, ne ką mažiau svarbu nepažeisti savo vyturio, pelėdos ar kolibrio režimo.

Naujausia koronavirusų atvejų banga, kurią sukėlė itin užkrečiami Omicron subvariantai BA.4 ir BA.5, primena, kad kova su koronavirusu dar toli gražu nesibaigė. Kai kurie mokslininkai nustatė skirtumus tarp ligos, kurią sukelia naujausios atmainos, ir tarp jos pirmtakų. Vienas įspėjamasis ženklas atsiranda naktį, perspėjo imunologas. Paaiškėjo, kad naujausi variantai geriau nei ankstesnės atmainos išvengia vakcinų ir kitų antikūnų gydymo būdų.

Buvusi „TV“ pagalbos gelbėtoja Deimantė Šmitė savo socialiniuose tinkluose pranešė serganti Laimo liga. Moteris ilgą laiką jautėsi puikiai ir net neįtarė, kad ją galėjo užklupti ši erkių platinama klastinga liga. Todėl dabar ji ragina kitus nieko nelaukti ir skubėti pasitikrinti. Deimantė savo pilve įsisegusią erkę rado prieš tris savaites. Ilgą laiką moteris jautėsi gerai ir buvo įsitikinusi, kad laiku pastebėta erkė nepadarė jai jokios žalos.

Tūkstančius lietuvių sujaudino emigrantę Verą Kazragytę ir jos šeimą ištikusi nelaimė. Vos 18-likos sulaukusi moters dukra Orinta atsidūrė komoje ir buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Naujienų portalui tv3.lt praėjusią savaitę lietuvė sakė neparandanti vilties, kad jos dukra atsigaus. Tačiau šeštadienį, liepos 9-ąją, savo „Facebook“ paskyroje Vera pranešė skaudžią žinią, kad jos dukros išgelbėti nepavyko.  Orinta prastai pasijuto ir nualpo darbe birželio 16 dieną.

20-metė mergina buvo skubiai nugabenta į ligoninę ir keturias dienas praleido intensyviojoje terapijoje dėl toksinio šoko sindromo. Katie Knigh keturias dienas praleido reanimacijoje ir buvo vos kelios valandos nuo mirties po to, kai mėnesinių metu naudojo netinkamą tamponą.