ligos išmoka

Nuolat sergant ir dėl to negalint dirbti gali kilti baimė, kad darbdavys norės tokiu darbuotoju atsikratyti. Ypač, jei tai – tik pirmi mėnesiai naujame darbe ar bandomasis laikotarpis. Kaunietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad prieš du mėnesius įsidarbino naujoje vietoje, tačiau pastarąjį mėnesį prabuvo nedarbingume dėl ligos. „Išties nemalonu. Buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio, 1 mėn.

Visi darbuotojai kiekvieną mėnesį sumoka socialinio draudimo įmokas. Automatiškai pinigus nuo jų algos nuskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdaviai. Tačiau norint gauti už tai priklausančią išmoką reikia pateikti atitinkamą prašymą. Taip yra su ligos išmokomis, kurios mokamos darbuotojui susirgus arba slaugant sergantį šeimos narį. Jeigu žmogus nepateikia prašymo išmokai gauti, po 12 mėnesių jam priklausantys pinigai dingsta. „Sodra“ panaudoja juos kitoms reikmėms.

Pavasariniai orai susargdino dalį dirbančių gyventojų. Tačiau net ir nedarbingumo pažymėjimai, gyventojų nesustabdo nuo seniai suplanuotų kelionių. „Sodra“ įspėja, kad iš gudraujančių darbuotojų gali atimti ligos išmokas. Viena vilnietė socialiniame tinkle šiomis dienomis ieškojo patarimų, kaip apgauti „Sodrą“ ir turint nedarbingumą, išskristi į kelionę. „Taigi, turiu nedarbingumą, tačiau laukia kelionė į Italiją. Ją pirkau prieš kelis mėnesius, atšaukti nebegaliu.

Susirgę norime ramybės ir laiko. Darbuotojams tam ir yra skiriamas nedarbingumas, ligos išmoka, kad jie atsigautų po ligos ir vėliau galėtų grįžti į darbus. Tačiau daliai darbdavių tai neatrodo svarbu. Vilnietis skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys siunčia darbo užduotis į namus ir reikalauja jas atlikti. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą. „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį.

Dirbant įprastu grafiku neaiškumų dėl ligos išmokų paprastai nekyla – jas darbuotojas gauna už kiekvieną darbo dieną. Sudėtingiau tampa tuomet, kai dirbama savaitgaliais, nes už ne darbo dienas ligos atveju „Sodra“ išmokų neskiria. „Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti.

Žmogui priklausančias išmokas „Sodra“ paprastai perveda ilgiausiai per mėnesį. Tačiau kartais užtrunka ir ilgiau nei metus. „Sodros“ aiškinimu, gyventojai turi tiek laiko laukti pinigų dėl to, kad patys blogai pateikia prašymus ar dokumentus, reikalingus pinigams pervesti.

Kai kurie gyventojams mokamų išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai pagal įstatymą perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį atsižvelgiant į pasikeitusį vidutinį darbo užmokestį. Nuo sausio prasidėjo naujas ketvirtis, dėl to išmokų dydžiai buvo vėl perskaičiuoti. Vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, nuo šių metų sausio iki kovo pakilo 18,1 euro iki 2005,9 euro. Taigi „Sodra“ skelbia, kiek dėl to padidėja ligos, vaiko priežiūros, nedarbo ir kitos išmokos.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Sirgti ar slaugyti sergantį vaiką nėra malonu, taip pat nemalonu pačiame darbo įkarštyje darbdaviui pranešti, kad dėl ligos liksite namuose ir nepasirodysite. Viskas tampa dar sudėtingiau, jei biuletenį tenka imti jau antrą kartą tik prasidėjus bandomajam laikotarpiui. Į tokią situaciją pakliuvusi moteris teiravosi, ką daryti, jei per pirmas 3 savaites naujoje darbovietėje antrą kartą susirgo vaikas: „Todėl teks antrą kartą imti nedarbingumą.

Atšalus orams, vis dažniau gyventojai dirbti negali, nes suserga patys arba turi slaugyti susirgusius artimus žmones. Jeigu dirbate oficialiai, tokiais atvejais jums priklauso ligos išmoka. Vis dėlto jos negausite, jeigu „Sodrai“ laiku nepateiksite prašymo. Praėjusiais metais apie 80 tūkst. dėl to galėjo prarasti apie 14 mln. eurų – vidutiniškai maždaug po 175 eurus kiekvienas.

Prasidėjus rudeniui, daugėja sergančių gyventojų. „Sodra“ skaičiavo, kad rugsėjį sulaukė daugiau ligos išmokų prašančių žmonių. Tačiau įspėja, kad dėl jos būtina pateikti prašymą, kitaip pinigų gyventojai negaus. Be to, sergantys darbuotojai turėtų likti namuose, kitaip iš jų ligos išmoka gali būti atimta. Tačiau daugiausiai gyventojai skundžiasi painia tvarka dėl prašymų pateikimo. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad užpernai baigė universitetą ir pradėjo dirbti.

Kai kurios socialinio draudimo išmokos yra susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tokių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Ketvirtadienį naujienų portalą tv3.lt „Sodra“ informavo, kiek šios išmokos bus didinamos nuo spalio 1 d. Išmokos susirgus ir negalint dirbti Bene dažniausiai gyventojams išmokamos ligos išmokos. Jos priklauso tada, kai susirgęs žmogus tampa nedarbingu arba negali eiti į darbą dėl to, kad slaugo vaiką ar kitą šeimos narį.

Dalis „Sodros“ išmokų yra susietos su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tokių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį.  Savo interneto svetainėje „Sodra“ jau skelbia, kokių dydžio išmokų gyventojai gali tikėtis, jeigu jos bus paskirtos nuo liepos pradžios. Išmokos susirgus ir negalint dirbti Bene dažniausiai gyventojams išmokamos ligos išmokos.

Paprastai daugelis žino, už ką gauna pinigų į banko sąskaitą. Tačiau kartais praturtėti galima ir visai netikėtai. Turbūt keisčiausia, kai neaišku, už ką pinigų perveda valstybinės institucijos – pavyzdžiui, „Sodra“. Visiškai netikėtai tokią „dovaną“ neseniai gavo ir naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Nemenką sumą jai pervedusi „Sodra“ paaiškino, kokiais atvejais gali būti, kad žmogus už tą patį dalyką pinigų gauna du kartus.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

Atrodytų, kad mokantys mokesčius ir „Sodros“ įmokas visais atvejais turėtų gauti ir didesnes išmokas nei tie, kurie nedirba ir įmokų nemoka. Tačiau iki Lietuvoje galioja kitokia tvarka. Valdininkai pripažįsta tokią neteisybę ir imasi permainų. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis keičiamos kai kurių mažiausių išmokų skaičiavimo tvarka.

Dalis minimalių ir maksimalių socialinio draudimo išmokų dydžių yra susieta su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Priklausomai nuo jo, įmokų dydžiai perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį. Su kovu baigiasi pirmasis šių metų ketvirtis. O nuo balandžio prasidėjus antrajam metų ketvirčiui perskaičiuojami kai kurių išmokų dydžiai, kadangi VDU, pagal kurį jos skaičiuojamas, didėja nuo 1787,10 euro iki 1887,80 euro.

Dabar galiojanti išmokų mokėjimo tvarka ir jų dydis neskatina žmonių dirbti. Daugiau pinigų galima gauti nieko neveikiant. Be to, išmokų suma net nesiekia dydžio, kuris leistų užtikrinti minimalius žmonių poreikius. Atsižvelgdama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai registravo atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Jas dar turėtų priimti Seimas, bet dėl išmokų didinimo jame paprastai sutariame beveik vienbalsiai.

Teigiama, kad kuo daugiau gyventojai mokesčių sumokės, tuo didesnes socialines garantijas jie turės. Pavyzdžiui, kuo didesnis gyventojų atlyginimas ir sumokamos įmokos, tuo didesnė ir jų nedarbo išmoka bus, jeigu jie neteks darbo. Tačiau ne visos išmokos priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taip nutikus, darbuotojams skiriamas nedarbingumo pažymėjimas arba biuletenis. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kada bus sumokėti pinigai už nedarbingumo laikotarpį. „Sodra“ primena, kad ligos išmoka yra paskiriama per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

„Sodra“ pripažįsta sulaukianti skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, primena „Sodra“. PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys.

Dažniausiai darbuotojams skiriamos išmokos priklauso nuo jų pačių darbo užmokesčio ir to, kiek jie sumoka įmokų „Sodrai“. Tačiau uždirbantiems mažiausiai ir daugiausiai yra taikomi minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai. Įstatyme jie yra susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) Lietuvoje. Jeigu VDU didėja, taip pat didėja maksimalios ir minimalios išmokos, keičiamos kiekvieną metų ketvirtį. Nuo spalio mėnesio prasideda paskutinis 2022 m. ketvirtis.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar išplėsti ligos išmokų gavėjų ratą tuo metu, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga. Todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant ekstremaliosios situacijos ar karantino.

„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, rašoma pranešime spaudai.   Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.

Darbuotojui susirgus, nuo balandžio 1 d.  kiekvienas darbdavys mokės jam ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, nesigilindamas, ar darbuotojas turi ligos socialinio draudimo stažą. Iki šiol darbuotojai, neturintys būtino ligos socialinio draudimo stažo, negaudavo ligos išmokos nei iš darbdavio, nei iš „Sodros“. „Sodros“ mokamos ligos išmokos ir toliau bus skiriamos įprasta tvarka.

Kai kurių socialinio draudimo išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai yra susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje. Kiekvieną ketvirtį perskaičiuojant VDU, taip pat atitinkamai keičiami ir išmokų dydžiai. Balandį prasideda II metų ketvirtis, dėl to bus pakeisti kai kurių išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Kiek didėja ligos išmokos Bene daugiausia gyventojų gauna ligos išmokas, kurios mokamos susirgus ir esant laikinai nedarbingam ar prižiūrint namiškius.

Dėl sveikatos problemų negalintys dirbti asmenys kreipiasi į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, tačiau ne visi žino, kad yra privaloma laikytis gydytojo nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Pažeidus taisykles ligos išmoka gali būti nutraukiama. Specialistai paaiškino, nuo ko priklauso ligos išmokų dydžiai ir kokias pareigas turi darbuotojai gavę nedarbingumo pažymėjimą.

Augant COVID-19 atvejams, didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai tik ir ieško progos nedirbti. Todėl siūlo, kad visų profesijų darbuotojai galėtų dirbti sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad tai būtų pavojinga aplinkinių sveikatai. Šią savaitę fiksuotas dar vienas susirgusiųjų rekordas – per vieną parą naujų ligos atvejų fiksuota jau beveik 10 tūkst.

Beveik dešimtadalį savo algos kiekvienas samdomas darbuotojas Lietuvoje sumoka kaip ligos ir sveikatos draudimo įmokas. Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje išlaidos gyventojų socialinei apsaugai ligos atveju yra vienos mažiausių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.

Darbuotojų atstovai primena, kad medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams užsikrėtusiems COVID-19 darbo metu priklauso didesnė nei įprastai ligos išmoka. Darbuotojų atstovė tikina, kad dažnai patys darbuotojai apie ją pamiršta ir nepaprašo gydytojų tam reikalingų dokumentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.

Dar tik įpusėjo rugsėjis, tačiau mokyklos ir darželiai, įvairios įmonės jau skaičiuoja vis daugiau koronaviruso protrūkių. Darbuotojai, o taip pat ir vaikai turėję kontaktą su sergančiu koronavirusu privalo izoliuotis. O juos prižiūrintys tėvai taip pat lieka namuose. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tėvams suteikiamas nedarbingumas ir kokio dydžio išmoka jiems mokama.

Įsisiautėjus pandemijai, valstybė pernai ligos išmokoms išleido pusantro karto daugiau nei ankstesniais metais, tačiau lengvai dalytų pinigų srautą jau ketinama mažinti. Ligos išmokos siūloma nemokėti tais atvejais, jei COVID-19 susirgę asmenys nebus pasiskiepiję be pateisinamų priežasčių. Sprendimus dėl to Vyriausybė žada priimti jau šią savaitę.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vyriausybė iš antivakserių, kurie nuo COVID-19 nesiskiepija ne dėl medicininių priežasčių, ketina atimti ligos išmokas, mokamas susirgusiems ir darbo pajamas dėl ligos praradusiems asmenims. Iki šiol ligos išmokos nebūdavo mokamos tik tais atvejais, kai asmuo įgydavo traumą darydamas nusikaltimą, pats susižalodavo sveikatą, apsimesdavo sergančiu arba tapdavo nedarbingas dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Vyriausybė griežtina toną prieš nesiskiepijančius tautiečius. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pranešė, kad piktybiškai be jokių pateisinamų priežasčių nesiskiepijantiems dirbantiesiems, kurie užsikrės koronavirusu, planuojama nebemokėti ligos išmokų. Šiuo metu dirbantis asmuo, kuris yra draustas ligos socialiniu draudimu, susirgęs turi teisę gauti ligos išmoką.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Seimas galutinai pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Už įstatymo pakeitimą balsavo visi 126 posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Pagal naujas nuostatas išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo.

Po Velykų Lietuvos mokyklose prasidės moksleivių atostogos. Atostogų metu ugdymas nėra vykdomas, todėl tėvams, kurie karantino metu prižiūri namuose besimokančius pradinukus, ligos išmokos už atostogų laikotarpį nėra mokamos, rašo „Sodra“. Anksčiau išduoti nedarbingumo pažymėjimai galios ir per atostogas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau. Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu.

Medikai, pedagogai ir pareigūnai pasipiktinę. Net jei koronavirusu užsikrėtė darbe, nereiškia, kad gaus 100 procentų siekiančią profesinės ligos išmoką. Štai, pavyzdžiui, medikai tokią išmoką gauna, tik jei užsikrečia nuo sergančio paciento, bet ne, jei, pavyzdžiui, nuo kolegos. Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.

Pandemijai tebesitęsiant, kitų metų pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai ir kada skiriama didesnė ligos išmoka susirgus COVID-19 vykdant profesinę veiklą.

Trečiadienį galutiniu balsavimu Seimas pakeitė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Be kita ko, jame numatyta, kad dėl karantino ar ekstremalios padėties net ir galint dirbti nuotoliniu vaikų į darželius bus galima nevesti, o tuo metu tėvams bus mokama ligos išmoka. Už  tokį įstatymo projektą balsavo 121 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 4. Priimtą įstatymo projektą dar turės pasirašyti prezidentas.

Penktadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu nusprendė pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pataisomis bus numatyta galimybė tėvams neleisti vaikų į darželius, patiems juos prižiūrint – nedirbti ir gauti ligos išmoką. Komiteto sprendimas nėra galutinis, už įstatymo pataisas antradienio posėdyje dar turės balsuoti visas Seimas.

Seime prieš galutinai priimant kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius kitus teisės aktus, registruotas pasiūlymas vaikus prižiūrintiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, mokėti ligos išmokas. Penktadienį tokį pasiūlymą keičiamam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime atstovaujantys parlamentarai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Dėl įvesto karantino, kurį žadama pratęsti kone iki Kalėdų, tūkstančiai darbuotojų jau yra arba netrukus bus išleisti į prastovas. Paprastai tokiais atvejais mokama mažesnė alga.

Nuo šeštadienio vidurnakčio visoje Lietuvoje prasideda trijų savaičių karantinas. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą susirgus? Ar bus mokama ligos išmoka, jei žmogus turi privalomai izoliuotis arba jei prižiūri namuose pradinuką, kuris mokosi nuotoliniu būdu?  Išplatintame pranešime „Sodra“ primena svarbiausią informaciją apie nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas.

Vyriausybei priėmus galutinį sprendimą, nuo šeštadienio Lietuvoje būtų skelbiamas visuotinis karantinas, taip pat ekstremali padėtis. Nors bus daug naujų ribojimų, vaikų darželiai ir pradinės mokyklos toliau veiks, jei galės užtikrinti rekomendacijas.