lietuvos verslas

Verslo akseleratorius „Tesonet“, pernai liepą investavęs į 2021 metais įkurtą startuolį – medicininių ir valgomųjų grybų ūkį „Mishkay Biotech”, Lietuvoje geriau žinomą kaip „Pjaunu grybą“, trigubina investiciją, pirmadienį skelbia portalas „Verslo Žinios“. „Mishkay Biotech” viršijo prognozes net ir augdama tvariai, ir dabar turi malonią problemą, kuomet produktų paklausa yra didesnė nei pasiūla“, – teigė vienas „Tesonet“ įkūrėjų Eimantas Sabaliauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) leido sankcijų suvaržytai Lietuvos didmeninės trąšų prekybos įmonei „PhosAgro Baltic“ keisti pavadinimą, valdybą bei įstatus.  Regionų administracinis teismas praėjusį trečiadienį patvirtino tai numatančią bendrovės ir tarnybos taikos sutartį bei nutraukė bylą, BNS informavo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Akola group“ netiesiogiai valdoma Latvijos įmonė „Linas Agro“ perka Latvijos bendrovę „Elagro Trade“. 100 proc. „Elagro Trade“ akcijų parduoda Latvijos bendrovė „Agrolats Holding“ ir trys fiziniai asmenys.  Jie ir „Linas Agro“ susitarė dėl įmonės įsigijimo už preliminarią 22 mln.

Mažmeninės prekybos įmonių aljansas „Aibė“ negali naudoti alkoholinio gėrimo prekės ženklo „Botella“ dėl jo panašumo su kitos alkoholio parduotuvės ženklu „Bottlery“, nusprendė teismas.

Rugsėjį planuojami keli papildomi traukinių reisai į Vilnių ir Kauną, ketvirtadienį pranešė Lietuvos keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“. Anot bendrovės, rugsėjo 7 dieną į Kauną iš Kazlų Rūdos miesto šventės gyventojai nemokamai bus vežami specialiai miesto savivaldybės užsakytu traukiniu.  Traukinys iš Kazlų Rūdos geležinkelio stoties išvyks rugsėjo 7 dieną 23.45 valandos.

Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams be klientų sutikimo neleisti į pagrindinių mokėjimų krepšelį įtraukti papildomų nesusijusių paslaugų ir taip didinti jo kainą.  Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.

Eksportuotų prekių kainos spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,4 proc., importuotų – 0,7 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 25,5 proc. – atpigo elektra. Rafinuoti naftos produktai atpigo 6,7 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 3,7 proc., bet pabrango kitos cheminės medžiagos – 19,9 proc., pieno gaminiai – 7,9 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Importuotų prekių kainos per metus sumažėjo virš 11 proc.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino informacijos atskleidimo reikalavimus, kurie, pasak valdybos nario Simono Krėpštos, leis šalies įmonėms mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritraukti veiklai reikalingų lėšų visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkose.  „Lietuvos įmonėms atsiveria naujų galimybių lengviau pritraukti finansavimą visame Baltijos šalių regione. Tai svarbus žingsnis skatinant Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą ir didinant viso regiono patrauklumą investuotojams.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) 2022 metais daugiau kaip 4,6 tūkst. Lietuvos verslų skyrė beveik 270 mln. eurų finansavimą ir į verslus pritraukė beveik 262 mln. eurų privačių lėšų. Pasak „Invegos“ vadovo Kęstučio Motiejūno, iš viso per 2022 metus suteikta garantijų už daugiau nei 129 mln. eurų, išduota paskolų už daugiau nei 97,7 mln. eurų. Daugiau kaip 2,5 tūkst. įmonių neatlygintinai gavo kompensacijų už beveik 24,9 mln.

Dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo įvestos sankcijos, bet ar jos tikrai veikia? Dalis Lietuvos verslų vis tik jas sugeba apeiti ir toliau vystyti verslo ryšius su agresore. Kodėl taip yra? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aleksandras Izgorodinas ir Ramūnas Vilpišauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Europos Komisija (EK) antradienį patvirtino 200 mln. eurų vertės valstybės pagalbą įmonėms, nukentėjusioms nuo energetinės krizės, – jos galės pasinaudoti mokesčių lengvatomis.  Pagalba  iki šių metų pabaigos bus teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos taikomai mokesčių atidėjimo priemonei energetiškai imlioms įmonėms.  Taip siekiama padėti Lietuvos verslui, kuris dėl karo Ukrainoje patiria veiklos sutrikimų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami. Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią. „Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc.

Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje birželio pabaigoje siekė 28,3 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei prieš metus. Jos sudarė 46,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 10 013 eurų TUI, penktadienį pranešė Lietuvos bankas ir Statistikos departamentas. Didžiausių investuotojų trejetuke buvo Vokietija (5,5 mlrd. eurų), Švedija (3 mlrd. eurų), Estija (2,9 mlrd.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pluoštinių kanapių auginimo Lietuvoje išplėtimui ir jų gaminių tiekimo rinkai palengvinimui. Žemės ūkio ministerijos parengtu Pluoštinių kanapių įstatymo projektu siekiama leisti auginti daugiau pluoštinių kanapių veislių, palengvinti jų tiekimo rinkai sąlygas.

AB „Vilniaus paukštynas“ buvo pakviestas prisijungti prie elitinio, aukštus standartus atitinkančių paukščių augintojų klubo „Aviagen Kft Ross 420 Club“. Praėjusiais metais bendrovė sėkmingai įvykdė visus reikalavimus, suteikiančius teisę patekti į prestižinę gamintojus iš viso pasaulio jungiančią organizaciją. Tai pirmas kartas, kai jos nare tapo Lietuvos įmonė. Išskirtinis įvertinimas JAV įsikūrusi įmonė „Aviagen“ yra viena iš lyderiaujančių paukščių veisėjų visame pasaulyje.

Norėdami pasilepinti po ilgos darbo dienos, dažnai užsukame į prekybos centrą, kur mūsų laukia didelis sveikų ir gardžių produktų pasirinkimas. Tačiau retai susimąstome, kokį kelią gamintojams ir produktų kokybę tikrinančioms įstaigoms tenka nueiti, kad mus pasiektų tik saugus maistas.

Pagrindinis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis finansuotos priemonės „Inovaciniai čekiai“ tikslas buvo paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. MB „Ekosula“ vadovas Vladas Šimelis neslepia: mokslo ir verslo bendradarbiavimas vykdant projektą „Pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymo tyrimai apdorojant produktą ozonu“ buvo labai įdomus ir prasmingas.

Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai (Pramonė 4.0) vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos patiria įmonės – trūksta įvairių kvalifikacijų darbuotojų, o esamiems nepakanka kompetencijų.

Nuo savo įkūrimo pradžios šimtas devynerius metus skaičiuojanti saldainių gamybos įmonė UAB „Rūta“, džiaugiasi ES investicijomis, kurios leidžia savo produkciją pristatyti tarptautinėse parodose. Aktyviai naudojosi Turbūt visi esame ragavę UAB „Rūta“ saldainių, šokolado, tačiau ne visi žinome, jog pirmieji gaminiai buvo sukurti prieš šimtas devynerius metus. Tai yra gerai Lietuvoje žinomas prekės ženklas. Tačiau produkcija mėgstama ir už Lietuvos ribų.

Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos (Veiksmų programos) antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė kartu su Lietuvos verslo atstovais lankosi Pietų Korėjoje, kur pristatys Lietuvos biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektoriaus pranašumus, taip pat šalies lazerių, finansinių technologijų, startuolių, turizmo ir tradicinių pramonės sektorių potencialą. „Pietų Korėja yra pasaulinė puslaidininkių, elektromobilių baterijų, informacinių ir ryšių technologijų pramonės šakų lyderė.

Nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusios Lietuvos įmonės nuo trečiadienio gali kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pagal ministerijos parengtą priemonę įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas.  Iš viso tam numatyta skirti 130 mln.

Smulkus ir vidutinis verslas susiduria su visa eile globalių iššūkių. Dažnai nepakanka lėšų įsigyti brangias konsultacijas, mokymus ar konkuruoti su didžiaisiais verslais, trūksta gebėjimų ar žinių kurti eksporto strategiją. ES investicinė priemonė „Expo konsultantas LT“, skatino domėtis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkos tendencijomis. Domėjosi Didžiosios Britanijos rinka Kiekvienas verslas siekia augti, klestėti, išsilaikyti. O tai padaryti mažoje Lietuvos vidaus rinkoje yra sudėtinga.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Vakarams skelbiant vis naujas griežtas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Lietuvos įmonėms traukiantis iš šių itin rizikingų rinkų, verslo atstovai sako, jog šalies įmonės jaučiasi stabiliai ir yra pasiruošusios persiorientuoti į kitas rinkas.

Transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių apyvarta (be PVM) 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 8,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 10,4 proc. (nepašalinus – 10,8 proc.). Labiausiai augo informacinių paslaugų veiklos įmonių apyvarta – 25,6 proc., taip pat kompiuterių, asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo ir kitos asmenų aptarnavimo veiklos įmonių apyvarta – 20,9 proc.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo rinką, ketvirtadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją daugiausiai elektros suvartojantiems gyventojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trečiadienio duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 66,6 tūkst. iš 98 tūkst. šios grupės vartotojų.

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki didžiulių, technologiškai sudėtingų talpyklų kūrimo.  Įmonės vadovai juokauja, kad jų produkcijos nėra tik Antarktidoje ir didžiuojasi, kad dabar drąsiai konkuruoja net su gamintojais Kinijoje ar Vokietijoje, nes klientui siūlo problemos sprendimą.

Žūrėkite sėkmės istoriją apie į visą pasaulį ekologiškus čiužinius eksportuojančią įmonę „IVO ir ko“. Verslas džiaugiasi, kad pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir ant stogo įrengus saulės jėgainę, gamyba tapo švaresnė, o investicijos netrukus atsipirks.

Pradėjusi nuo nedidelių užsakymų ir dviejų darbuotojų, per dešimtmetį bendrovė „Marškinėlis“ išaugo iki 7-ių darbuotojų kolektyvo. Dabar tai – efektyviai ir itin sparčiai auganti, įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Jungtiniai Arabų Emyratai – traukia ne tik turistus, bet ir Amerikos, Prancūzijos, Anglijos verslininkus, siekiančius, kad jų pasiūlytos idėjos Artimuosiuose rytuose virstų aukso kasyklomis. Tačiau pasiseka tik vienetams. Kodėl?  LR Žemės ūkio ministras Andrius Palionis renginio pradžioje pabrėžė, kad lietuviškos kilmės produktų galima rasti net 143 pasaulio šalyse, o eksporto apimtys stabiliai auga. Tikėtina, kad šiais metais bendras sektoriaus eksportas pasieks 5 mlrd. eurų.

Šiais metais Lietuva Pasaulinio Banko verslo sąlygų reitinge pakilo į 11-tą vietą iš 190-ies valstybių, pralenkdama tokias šalis, kaip Airija ar Vokietija.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių lošėjų, prekybos centrai pardavė daugiau užkandžių ir gėrimų, ypač nealkoholinių, tačiau kavinių pajamos augo mažiau negu buvo tikėtasi.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Kiekviena Lietuvos įmonė turi galimybę pasirinkti konkuruoti didelėse ar mažose rinkose. Vertinant pasaulio mastu – pasirinkimas iš tiesų nemažas. Jau dabar didžioji dalis Lietuvoje pagaminamų produktų eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) šalis. Tačiau, deja, prekyba su Azijos ir Afrikos šalimis nesivysto taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Žinių radijas Vizitą tęsianti prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Stambule atidarys antrąjį dvišalį Lietuvos ir Turkijos verslo forumą. Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Martynas Lukoševičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ priminė, jog tai ne pirmas toks verslo forumas. Pirmasis buvo surengtas, pernai Lietuvoje viešint buvusiam Turkijos prezidentui Abdula Giului: „Stambule vyksiančiu antruoju forumu ir Lietuva aktyviai domisi Turkijos verslininkai.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl įvykių Ukrainoje atidedamas balandį Sankt Peterburge Lietuvos pramonininkų planuotas Lietuvos ir Rusijos ekonomikos forumas. Kokių nors lietuviškos produkcijos naujų blokadų ar stabdymų, anot pramonininkų vadovo, nėra, bet kaip situacija klostysis ateityje, sunku vertinti. Ekonomistai sutaria: Vakarų investuotojų pasitikėjimą praradusi Rusija jau daro neigiamą įtaką Lietuvos verslui.