lietuvos statistikos departamentas

Lietuvoje registruoti 39 tūkst. 347 karo pabėgėliai iš Ukrainos, 16,6 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre.  Beveik 4,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų, per 12 tūkst. – nuo šešerių iki 18 metų. Praėjusią parą Lietuvoje registruota 180 pabėgėlių, iš jų – 65 nepilnamečiai, 18 vaikų buvo nesulaukę šešerių.

Pastarąjį dešimtmetį per dvi šv. Velykų dienas iš viso gimė 1708 vaikai – 866 berniukai ir 842 mergaitės, iš jų populiariausi Luko ir Emilijos vardai, rodo Registrų centro duomenys. Per dešimtmetį Luko vardu pavadinta 30 berniukų, Emilijos – 26 mergaitės.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė penktadienį pasidalijo žinia apie galimai esamus naujus Covid-19 statistikos netikslumus. Tačiau netrukus Lietuvos statistikos departamentas pateikė atsaką – teigiama, kad taip yra kuriamos melagingos žinutės. Kaip socialinėje paskyroje rašė merė, nors skirtumai šįkart nėra skaičiuojami tūkstančiais, tačiau tai turėtų labai didelę reikšmę, jeigu būtų svarstoma dėl epidemiologinių zonų skirstymo.

Lietuvoje pernai suteikta 62,5 mln. eurų paramos. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,4 proc., užsienio šalių – 30,2 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (66,7 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Praėjusieji metai Lietuvos ekonomikai buvo vieni geriausių. Daugelis ekonominių rodiklių tik augo. Netgi kitose Europos šalyse užfiksuotas lėtesnis ekonomikos augimas Lietuvai įtakos neturėjo.  Lietuvos statistikos duomenimis 2019 metais šalies ekonomika augo sparčiau nei 2018 metais. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 48,3 mlrd. eurų. Lyginant su 2018 metais, realus BVP pokytis sudarė 3,9 procentus.

2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 39 381 nuolatinis gyventojas. Tai 5 990, arba 13,2 proc.  asmenų mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.  Į Lietuvą 2018 m. sausio–lapkričio mėn. imigravo 34 437 žmonės - 16 108 (1,9 karto) žmonėmis daugiau negu 2017 m. sausio–lapkričio mėnesiais. Daugumą, net 66 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.

Lietuvos statistikos departamentas pirmadienį paskelbė atlyginimų pokyčius šių metų trečią ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, t.y prieš mokesčius, padidėjo visose apskrityse, bet daugiausia Panevėžio apskrityje. Tiesa, didėjančiomis algomis galėjo džiaugtis ne visų sričių darbuotojai. Net trečdalyje veiklų algos atlyginimai prieš mokesčius sumažėjo.

Apie žmones galima spręsti ne tik ištyrinėjus jų veidus, bet, pasirodo, ir pavardes. Duomenų apie pavardžių dažnumą galima rasti Lietuvių pavardžių duomenų bazėje, kuri sudaryta „Lietuvių pavardžių žodyno“ (autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, 1985-1989), pagrindu. Norintys pasitikrinti savo pavardės populiarumą, tai gali internete. Pavardė ne tik nusako kilmę, bet ir turi savo reikšmę, apie tai portalui tv3.lt yra pasakojęs kalbininkas Kazimieras Garšva.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų birželį mėnesį buvo 7,7 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis birželį sudarė vidutiniškai 8,6 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - birželį, palyginti su 2015-ųjų birželiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,8 punkto, o palyginti su gegužę - 0,3 punkto. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 113 tūkst. gyventojų.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, tai 21,6 proc. daugiau negu prieš metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pernai į Lietuvą imigravo 22,1 tūkst. žmonių, o tai 8,9 proc. mažiau negu 2014 m. imigrantų skaičius. Statistikos departamentas skelbia, kad iš 44,5 tūkst. emigravusių žmonių 83 proc. sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, o 17 proc. užsieniečiai, daugiausia iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.

Amžiną meilę Lietuvos gyventojai vienas kitam prisiekia trejais metais vyresni nei prieš dešimtmetį. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metais pirmą kartą besituokiančių vyrų amžiaus vidurkis buvo 27-eri, o 2014-aisiais - jau 30 metų. Pirmą kartą santuokas sudarančių nuotakų amžius per atitinkamą dešimtmetį pasikeitė nuo 25-erių iki 27-erių. Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas Donatas Burneika sako, kad vėlesnes santuokas lemia labiau vakarietišku tampantis gyvenimo būdas.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

„Skarmalų eksportas“, „analfabetų susiskirstymas geografiniu atžvilgiu“ – tokias kategorijas Lietuvos statistikos departamentas (LSD) pasirinko, norėdamas pavaizduoti nepriklausomos tarpukario Lietuvos valstybės padėtį, tuo metu sovietų atėjimas į valdžią šalyje žymimas pramonės produkcijos ir ekonomikos šuoliu.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Statistika rodo, kad nuo 2015 metų sausio palyginti su gegužės mėnesiu pabrango 6 paslaugos. Apsilankymas pas gydytoją kardiologą – 0,1 procento Apsilankymas pas gydytoją kardiologą (konsultacija, įskaitant kardiogramą), (1 vizitas) – vidutinė mažmeninė kaina gegužės mėnesį buvo 43,88 euro, sausio mėnesį – 43,83 euro.

Lietuvos statistikos departamentas nuo liepos mėnesio stebi 100 populiariausių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Per 4 mėnesius pastebėta aiški takoskyra tarp prekių ir paslaugų kainų judėjimo: pabrango 14 iš 15 paslaugų, atpigo 55 iš 85 prekių. Finansų ekspertų teigimu, vienkartinis paslaugų pabrangimas euro įvedimo periodu buvo užfiksuotos ir kitose euro zonos šalyse.

Lietuvos statistikos departamentui trečiadienį paskelbus statistinę informaciją apie 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius rugpjūtį, palyginus su liepos mėnesiu, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, jog statistika dar kartą parodo, kad nėra pagrindo didesniam nerimui dėl euro įvedimo įtakos kainoms – didžiausią įtaką nežymiems pokyčiams turi pasaulinės žaliavos kainos ir Rusijos embargas.

Statistikos departamentas pažadėjo Vilniuje posėdžiavusiam Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) seimui per kelerius artimiausius metus suskaičiuoti po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius.

2012 m. pradžioje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos (99,7 %) gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis informacinių technologijų (IT) naudojimo įmonėse tyrimo duomenimis. Plačiajuosčiu internetu naudojosi 99,3 procento įmonių.

Išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst.

Statistikos departamentas apdoroja šį pavasarį vykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenis, kurie bus paskelbti 2013-ųjų pradžioje. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje gyvena 3 mln. 54 tūkst. žmonių. Daliai gyventojų, nepanorusių dalyvauti surašyme, anksčiau grasinta baudomis. Tačiau dabar Statistikos departamentas, anot jo atstovų, atsisako galimybės taikyti tokias baudas. Iš visų Lietuvos kampelių gyventojų surašymo lapai atvežti į Statistikos departamentą.