lietuvos partizanai

Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Romo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir vienybėje.

Amžinojo poilsio savo gimtinėje Dzūkijoje atgulė šalies partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Partizanas palaidotas šalia savo žmonos. Valstybinėse laidotuvėse į paskutinę kelionę partizaną išlydėjo šalies vadovai, artimieji, prisimindami kokią didelę duoklę Tigras atidavė kovoje dėl Lietuvos laisvės. Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras palydimas į paskutinę kelionę. Atsisveikinimas Vilniaus Jonų bažnyčioje.

Partizanai Lietuvoje ne tik kovojo, bet ir gyveno, mylėjo ir mylėjosi. Merginos ir meilės romanai jauniems miškuose karo įkalintiems jaunuoliams praskaidrindavo niūrias mintis, suteikdavo vilties gyventi. Istorikai tikina, kad mes nežinome, o gal ir nenorime žinoti, kad Lietuvos laisvę gynę kovotojai visų pirma buvo žmonės – su savo norais, poreikiais ir ydomis. Portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto.

Skandalingų faktų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pabėrusi rašytoja Rūta Vanagaitė taip elgiasi tik dėl to, nes siekia pasireklamuoti ir taip pasipelnyti iš knygos pardavimų. Tuo įsitikinęs publicistas Vitalijus Balkus, kuris laidai „Prieš srovę“ atskleidė ir daugiau intriguojančių detalių ir pastebėjimų apie R. Vanagaitės kūrybą. "Tai yra labai ciniškas marketingas. Tai yra dėl knygos pardavimų, naujų knygų.

Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų  vykdytus nusikaltimus. Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai. „Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst.

Peržiūrėjęs šiuometinių ir pernykščių kovo 11-osios eitynių vaizdus, užsirašiau kelias mintis. Vienos nukeliavo į socialinį tinklą „Facebook“, kitos liko užrašų knygelėje. Pabandysiu kai ką išplėtoti. Plechavičiukas upelyje Pernai su motina keliavau po Suvalkiją. Marijampolės priemiestyje Kvietiškyje pervažiavome tiltelį virš senos upelio vagos – kažkada ten būta Šešupės intako.