lietuvos nepriklausomybės

 Jau ne pirmą kartą įsiplieskia diskusijos dėl ketinimų liberalizuoti darbo kodekso nuostatas. Siekis padaryti Lietuvą patrauklesnę investicijoms kaip visada konfrontuoja su norais išsaugoti darbuotojų turimas socialines garantijas. Tokie jau mes esame – norime turėti ir gerą darbą, ir solidų atlyginimą, ir tvirtas socialines garantijas.

Kovo 11-osios proga, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, greta Europos institucijų Strasbūre pasodintas tikras lietuviškas ąžuolas. Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva kartu su Lietuvos Respublikos atstovybe prie Europos Tarybos Kovo 11-ąją surengta ąžuolo sodinimo ceremonija didžiausiame ir seniausiame Strasbūro Oranžerijos parke (Parc de l’Orangerie). Daugiau kaip 2 metrų aukščio ąžuolas į Strasbūrą buvo atgabentas iš Kėdainių miškų urėdijos medelyno.

 Jau rytoj minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkerių metų sukaktį. Šia proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (toliau – PLJS) pakvietė po pasaulį pasklidusius lietuvius sukurti video sveikinimą. Kovo 11-osios proga sveikinimai Lietuvai sklinda iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Venesuelos, Australijos, Kambodžos, Mianmaro, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos, Islandijos, Estijos, Rusijos, Belgijos, Nyderlandų, Graikijos, Austrijos.

 2015 m. kovo 10 d., antradienį, visoje šalyje vyko Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos (LIMA) kartu su partneriais organizuotas pirmas nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“. Jame savo istorijos žinias galėjo pasitikrinti visi šalies gyventojai ir išeiviai lietuviai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejui paminėti skirtas konkursas pritraukė nemažai dalyvių – preliminariais duomenimis, jų buvo per 32 tūkst.

Antradienį dviejų dienų oficialaus vizito į Lietuvą atvykta Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas. Oficialus vizitas prasidės Lietuvos ir Islandijos prezidentų susitikimu Prezidentūroje. Islandijos prezidentas taip pat dalyvaus iškilminguose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio renginiuose. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Islandijos vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą NATO bei Velso viršūnių susitikime priimtų susitarimų įgyvendinimą, taip pat padėtį Ukrainoje.

 Rusijos visuomenės ir opozicijos reakciją dėl Boriso Nemcovo žūties parodys sekmadienį Maskvoje vyksiantis opozicijos mitingas, sako Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, pirmas šalies faktinis vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Mes matysime, kaip reaguos ir opozicija, ir platesnė visuomenė, kuri buvo kviečiama išeiti į protesto demonstraciją. Kaip dabar vyks ta demonstracija. Ji gali būti didesnė, o gali būti žmonės išgąsdinti“, - BNS sakė V.Landsbergis.

 Legendinės majų piramidės, vešlios džiunglės, plačios upės ir tropinis karštis, indėnų palikimas, europiečių kolonijos ir daug gamtos stebuklų – visa tai pamatys, išgyvens ir patirs naujos „Kazio Pakšto „Dausuva“ –Belizas‘15“ ekspedicijos nariai. Ją rengia Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas bei Lietuvos Geografų draugija norint pagerbti didį Lietuvos idealistą, geopolitikos strategą, keliautoją ir rašytoją –Kazį Pakštą.

Ketinama apdovanoti du Vilniaus kelių policijos pareigūnus, kurie padėjo išgelbėti lašiniu užspringusio vaiko gyvybę. Apdovanojimus ketinama įteikti Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Žinoma, kad mes tą padarysime ir padarysime, matyt, mūsų atkurtos valstybės 25-mečio proga.

Pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje, kol Ukraina ginasi nuo Kremliaus vykdomo karo, sako Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras, pirmas šalies faktinis vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. Pirmadienį minint Valstybės atkūrimo dieną renginyje prie Signatarų namų Vilniuje V.Landsbergis taip pat ragino per artėjančius savivaldos rinkimus balsuoti už europietiškus politikus, o ne Rusijos rėmėjus.

 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui 2018 metais šalia Vilniaus esančiame Europos parke visuomenininkai planuoja pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. „Šis paminklas savo simboliais išreiškia pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomai Lietuvos valstybei išsaugoti ir sustiprinti“, - Seime ketvirtadienį per spaudos konferenciją projektą pristatė idėjos autorius skulptorius Gediminas Radzevičius.

 Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, jau aštuntus metus įvyks patriotiškumą ir lietuvybę puoselėjančios TV3 televizijos organizuojami tradiciniai apdovanojimai „Lietuvos garbė 2013“, pagerbsiantys paprastus Lietuvos žmones už jų nepaprastus darbus. Šia išskirtine proga ypatingoje simbolinėje vietoje – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiose iškilmėse į sceną žengs daugybė Lietuvoje žinomų garbių asmenybių. 18.30 val. ir 19.00 val.

Liepos  27 dieną Lietuvos jūrų muziejuje bus atidaryta ypatinga paroda „Lietuviškai skambančios kriauklės“, pristatanti  kriaukles, kurios pavadintos iškilių Lietuvos asmenybių vardais. Tokios, išskirtinės Lietuvai, kriauklės yra penkios: Adamkaus marginelė Marginella adamkusi, Landsbergio afrikinukė Afer lansbergisi, Každailio verpstė Chryseofusus kazdailisi, Henriko marginelė Marginella henrikasi ir Danilos mureksas Haustellum danilai.

Lietuvos rekordų knygoje netrukus atsiras naujas įrašas, bylosiantis apie Klaipėdoje pasiektą rekordą. 2012 m. kovo 11 d. uostamiesčio Atgimimo aikštėje iškilę ir šventinio renginio metu iliuminuoti Gediminaičių stulpai pripažinti didžiausiais Lietuvoje ir įtraukti į šalies Rekordų knygą.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas Zigmas Vaišvila dėl sovietų agresiją neigusio Algirdo Paleckio bylos kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla. Jis teiraujasi, kodėl pareiškėjams nepateikti privalomi teikti procesiniai dokumentai, taip pat prašo juos visus nedelsiant pateikti.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Sąjūdžio dalyvis Mahiras Gamzajevas, kalbėdamas iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, sakė didžiausiu praradimu laikąs tai, kad Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo, deja, galutinai nesubrendo atvira pilietinė visuomenė. „Mums nepavyksta išlaikyti lietuvių ir visų čia gyvenančių tautų bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jėgų visai Lietuvai.

Būsiu atvira – 1990-ųjų kovo 11-ąją šioje salėje balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės mano mintyse  nebuvo  jokių minčių apie valstybę po dvidešimties metų. Tuomet džiaugėmės, išgyvenę vieną dieną, savaitę, mėnesį. Tik labai toli, neapibrėžtame horizonte buvo gražus, šviesus Laisvės  vaizdinys.

Laisvės pavasario šventė – Kovo 11-oji – ir vėl atverčia netolimos, garbingos mūsų šalies istorijos puslapį. Kaune šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventė sutampa su penktadienį prasidėjusia Kazimiero muge, todėl šį kartą Kovo 11-oji gal bus ne tik ori, bet ir linksma, gera nuotaika užkrėsianti visus, pasitinkančius pavasarį.

Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Seime vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas Anapilin išėjusių Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato atminimas.

„Šiuometinė Kovo 11-oji bus pažymėta valstybės vadovų kalbomis, linksmais koncertais bei žygiais. Tačiau Lietuvą apnikusių problemų akivaizdoje verta klausti – ar šiandien to užtenka?". Tokį klausimą kelia patriotiško jaunimo sambūris „Pro Patria“, kovo 11 d. Vilniuje rengiantis diskusiją „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Diskusija vyks kovo 11 d., 14.30 val.

Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtos iškilmės vyko Vilniuje, bet dar prieš jas, vos tik atskridęs į Vilniaus oro uostą, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) išskubėjo į Jano Sniadeckio lenkų gimnaziją Šalčininkuose. 80 proc. šio rajono gyventojų – lenkai, penktadienio numeryje rašo laikraštis „Rzeczpospolita“. Pasak Lenkijos leidinio, ši išvyka nebuvo suderinta su Lietuvos atstovais. Lietuviai apie ją buvo tik informuoti.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos įsiveržimo pavojus. 1918 m. gruodį Vilniuje sudaryta ir paskelbta Raudonosios armijos remiama V. Kapsuko vyriausybė.

Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama apginti viešąjį interesą ir pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskelbto išteisinamojo nuosprendžio Algirdui Paleckiui. Sausio 18 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, neradęs nusikaltimo požymių, išteisino dėl sovietų agresijos neigimo kaltintą „frontininką“ A. Paleckį.

Seimas ketina signataro statusą suteikti asmenims, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos priimtą deklaraciją. Antradienį Seimo narys Arimantas Dumčius pristatė poros Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo straipsnių bei priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Šiam projektui po pateikimo pritarta ir nutarta pradėti jo svarstymo procedūrą. Už jį balsavo 22, susilaikė 4 Seimo nariai.

2010 metus siūloma paskelbti Muziejų metais. Tokį nutarimo projektą Seimui antradienį pateikė parlamentarė Dalia Teišerskytė. Po pateikimo už šį projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 8. Toliau Seimo plenariniame posėdyje siūlymas paskelbti ateinančius metus Muziejų metais bus svarstomas gruodžio 15 d. Teikiamu projektu taip pat siūloma Vyriausybei sudaryti Muziejų metų komisiją.

2009 m. pavasarį Energetikos ministras A.Sekmokas žarstė pažadus visuomenei, tikindamas Lietuvą, kad siekia netiesiogiai įtakoti (…nebent per rinką ir konkurenciją tarp teikėjų) energetinių resursų kainas (2009-05-19 "Vilniaus diena" ir kt.). Nurodoma, kad dujų tiekimo rinkoje nėra konkurencijos, todėl kaip alternatyvus kuras Lietuvoje būtų naudojamas mazutas.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Ateinančius 2010 metus Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais. Ketvirtadienį už tokį nutarimą vienbalsiai balsavo 50 Seimo narių. Seimas svarstė galimybę paskelbti 2010 metus taip pat ir Durbės bei Žalgirio pergalių metais.

Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.    Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje bus paminėtos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Žalio 80-osios gimimo metinės. Seimo parodų galerijoje signataro atminimui skirtą parodą pristatys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Žalys gimė 1929 m. spalio 5 d. Šiaulių apskrityje.

Prieš keletą dienų Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija (Liustracijos komisija) pripažino, kad ekspremjerė Kazimira Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.

Lietuvos prezidentės  Dalios Grybauskaitės politinis pažadas jau artimiausiu metu inicijuoti  Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba sukėlė staigų ir  įdomiai surežisuotą kelių lenkų kilmės politikų antpuolį prieš valstybinę kalbą. Antai neseniai išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, vos atvykęs į Briuselį, iš karto puolė skųstis, kad  lietuviškose valstybinėse įstaigose negalima kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti vietovių ir gatvių pavadinimų.

Būdamas 81-erių, mirė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Medardas Čobotas, pranešė Lietuvos radijas. Medicinos mokslų daktaras, docentas M. Čobotas 1990-aisiais buvo išrinktas deputatu į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, o 1992 metais - į Seimą. Nuo 1995-ųjų dirbo Trečiojo amžiaus universiteto rektoriumi. M. Čobotas taip pat daug metų aktyviai dalyvavo Lietuvos ir sostinės politiniame bei visuomeniniame gyvenime.

Naikinant apskričių administracijas tarp dangaus ir žemės atsidūrė Jono Basanavičiaus tėviškėje įkurtas muziejus ir Atgimimo ąžuolynas. "Neaišku, ar mūsų muziejus išliks", - neslėpė nerimo dėl ateities Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, esančios tautos patriarcho J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė. Anot jos, šiuo metu muziejaus, kuris prižiūri ir Atgimimo ąžuolyną, steigėja yra Marijampolės apskrities viršininko administracija.

Pirmadienį istorinėje Prezidentūroje Kaune buvo paminėtos 135-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės. Minėjimo dalyviai prie paminklo Prezidentui A. Smetonai padėjo gėlių. Renginyje dalyvavo ir Vyriausybės, Seimo bei Kauno miesto savivaldybės, šiemet mininčios Lietuvos laikinosios sostinės statuso Kaunui suteikimo 90-ąsias metines, atstovai. Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime.

Generalinė prokuratūra (GP) pranešė, kad neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių. Nors niekas to ir neteigė. Išsisukinėdama iš kvailos padėties, GP ir jos vadovas Algimantas Valantinas galutinai susipainiojo savo mele. "2009 metų liepos 28 d. "Lietuvos žinių" dienraštyje spausdintoje Rimanto Varnausko publikacijoje "Prokuratūra pradėjo amžiaus tyrimą" rašoma, kad: "(...) prokurorai (...) ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr.

Neseniai Sąjūdžio komisija Vytauto Pociūno mirties aplinkybėms tirti paskelbė, kad Generalinę prokuratūrą (GP) ištiko krizė ir pribrendo būtinybė tirti pačios GP veiksmus. Tačiau ši nesnaudžia - prokurorai, nesugebėdami išnarplioti vos prieš keletą metų įvykdyto nusikaltimo, ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių (1851 11 23 - 1927 02 16) tyrimo, verto tūkstantmečio jubiliejaus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė Arvydą Pocių kariuomenės vadu. Tai valstybės vadovė padarė vadovaudamasi Konstitucija ir Seimui pritarus. A. Pocius Seimo "palaiminimą" gavo ketvirtadienį. Už tokį nutarimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš - 6, susilaikė 40 parlamentarų. Paramą šalies vadovės pasirinktai kandidatūrai deklaravo Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Ąžuolo, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos.

Liepos 24 d., penktadienį, 11–15 val. – atvirų durų valandos Seimo parodų galerijoje. Lankytojams pristatoma Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų portretai Baltarusijos ir Ukrainos rinkiniuose“. Taip pat eksponuojama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 75-osioms gimimo metinėms paminėti skirta paroda.

Trečiadienį Seimui planuojama teikti nutarimo projektą dėl Arvydo Pociaus kandidatūros į kariuomenės vado pareigas. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas nutarimo projektas, kuriame siūloma pritarti NATO vadavietėje Jungtinėse Valstijose tarnaujančio brigados generolo Arvydo Pociaus skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu. Toks projektas teikiamas, vadovaujantis Konstitucija ir atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą.

Seime iškilmingai prisiekusi būti ištikima Lietuvai ir jos konstitucijai, sąžiningai eiti pareigas ir būti visiems lygiai teisinga Dalia Grybauskaitė oficialiai pradeda eiti prezidentės pareigas. Pagal konstituciją, išrinktas prezidentas pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus ankstesnei kadencijai, kai prisiekia tautai.

Sekmadienį istorinėje Kovo 11-osios salėje rengiamas iškilmingas posėdis, skirtas išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės prisaikdinimui. Po invokacijos, kuriai atlikti pakviestas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kalbės Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas Seimo vardu padėkos Respublikos Prezidentui V. Adamkui. Toliau vyks prisaikdinimo ceremonija.

Sekmadienį Vilniuje vyks iškilminga išrinktosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija. Inauguracijos renginiai prasidės iškilmingu Seimo posėdžiu, kuriame prisieks Prezidentė D. Grybauskaitė.

Lietuvos energetikos sistemą kontroliuojančios bendrovės LEO LT sukūrimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, o privatūs savininkai turi atlyginti valstybei nuostolius, patirtus už užmokestį ekspertams, išeitines išmokas LEO LT vadovams bei išmokėtus atlyginimus jos darbuotojams, taip pat daugiau nei metus nemokamą naudojimąsi Kruonio hidroakumuliacine (KHA) ir Kauno hidroelektrine.

Dviejų dienų Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), Vilniuje, Prezidentūroje, prasidėsiantis ketvirtadienį, siųs "Gedimino laiškus" pasauliui, kad Lietuva - palanki investicijoms šalis ir laukia su verslo idėjomis atvykstančių tautiečių, litvakų bei kitų galimų investuotojų. Taip vieną iš pagrindinių PLEF tikslų įvardija užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Armino Narbekovo pristatyti nereikia. Per savo įspūdingą karjerą jis įmušė tiek įvarčių ir laimėjo tiek apdovanojimų, kad UEFA buvo išrinktas „Auksiniu žaidėju“ – geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku. Nors jo profesionalūs futbolo bateliai jau pakabinti ant vinies, 44 metų sulaukęs A. Narbekovas vis dar atrodo jaunatviškai: puikios sportinės formos, pakilios nuotaikos ir niekada nepraleidžiantis progos pajuokauti.

Prieštaringai vertinamam Lietuvos Sąjūdžio veikėjui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Virgilijui Juozui Čepaičiui skirta valstybinė signataro renta pagal jo prašymą. Vyriausybė trečiadienį nutarė jam signataro rentą skirti nuo šių metų sausio 6 dienos. V. Čepaitis po prisipažinimo, jog bendradarbiavo su KGB, iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė. Prašyme skirti rentą jis teigia, jog šiuo metu draudžiamųjų pajamų neturi.

Seimo Kovo 11-osios salėje baigiama rekonstrukcija. Už 3,5 mln. litų sumontuota nauja kondicionavimo sistema, pakeistos lempos, išimti kai kurių balkonų stiklai. Susidėvėjęs krėslų gobelenas paliktas autentiškumui išsaugoti. Kitą mėnesį Vilniuje vyksiančios Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) vasaros sesijos dalyviai galės dirbti kokybiškai.

Gegužės 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija svarstė 2009-04-30 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir signataro Zigmo Vaišvilos prašymą dėl informacijos apie kandidatus į LR Prezidentus pateikimo ir veiksmų atlikimo (www.nepriklausomybe.lt ir www.zigmasvaisvila.lt). Sprendimą priėmė tik vienu klausimu – dėl kandidačių D. Grybauskaitės ir K.D. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su TSRS KGB.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila prašo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išregistruoti Dalią Grybauskaitę iš kandidatų į Lietuvos Prezidentus kaip galimai neatitinkančią Konstitucijos ir Prezidento rinkimų įstatymo reikalavimų dėl negyvenimo Lietuvoje daugiau kaip pastaruosius trejus metus.