lietuvos kariuomenė

Lietuvos kariuomenės vadovybė su vienu iš NATO korpuso vadų Jürgenu-Joachimu von Sandrartu (Jiurgenu-Joachimu fon Zandrartu) aptarė šalies gynybos planus. Kaip pirmadienį informavo kariuomenė, susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu savaitgalį viešėjęs J.J. von Sandrartas aptarė pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje ir šalies lūkesčius kariniame lygmenyje. Daug dėmesio skirta strateginio lygmens pratyboms ir gynybos planų aptarimui.

Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo kylantį dezinformacijos srautą. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo fiksuoti 407 unikalūs neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, o gruodžio mėnesį tokių buvo identifikuota 327. Pasak pranešimo, priešiškos informacinės aplinkos aktyvumas sausį palaipsniui augo, o nuo sausio 23 dienos iki mėnesio pabaigos buvo aukščiausias per visą mėnesį.

Lietuvos kariuomenė apmokė Ukrainos karius kovoti naudojant švedišką priešlėktuvinį pabūklą L70 ir vykdyti karo policijos operacijas, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip skelbiama pranešime, Karinės oro pajėgos paruošė priešlėktuvinio pabūklo L70 operatorius, kurie geba paruošti pabūklą mūšiui, kovoti su oro taikiniais, po mūšio prižiūrėti ir atlikti smulkų remontą.

Tuoj bus metai, kaip Putino Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą ir Vakarus. Tačiau net ir tai nepažadina Lietuvos politikų, kurie tikisi pražiemoti tyliai karą ir praslysti taip nieko rimčiau ir nepadarius dėl mūsų visų saugumo.  Atrodo, kad mūsų politikai nesusigaudo žemėlapyje ir mano, kad Lietuva yra kažkur prie Viduržemio jūros tarp Prancūzijos ir Ispanijos, o ne apsupta Rusijos ir Baltarusijos.

Lietuvą apskriejo žinią apie dar vieną netektį. Mirė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas, majoras Andrius Dilda. Žinią apie Andriaus Dildos mirtį pranešė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. „Šiandien gedime kartu su artimaisiais... Lietuva neteko doro ir garbingo karininko. Šeima – mylimo vyro, sūnaus, tėčio. Ilsėkis ramybėje.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių šauktinių. Kai kurių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių paieška ir kas jiems gresia? Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vadovas Arūnas Balčiūnas LRT radijui sakė, kad dalies šauktinių surasti negali. Tačiau karo prievolininkus padėti rasti gali neseniai keisti dokumentai arba institucijų suteikiama informacija.

Buvę šauktiniai prabilo apie susirgimus erkių platinamomis ligomis ir kaltina Lietuvos kariuomenę, kad ši per pratybas neužtikrina tinkamos apsaugos nuo parazitų. Esą kariams dalijamų repelentų trūksta, o kai kariai suserga, esą atsakomybės kariuomenės vadovybė kratosi. Kariuomenės atstovai sako, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaraisiais metais tikrai ėmė augti, tačiau kaltinimus, esą kariai visai neapsaugoti – atmeta.

Lietuvoje antradienį minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 32-osios metinės, pranešė Lietuvos kariuomenė. „32-ejus metus KASP kūrėsi, stiprėjo ir rengėsi šalies gynybai įkvėptos trijų savanorių kartų, visada pasižymi aukšta vidine motyvacija, įgijusios vertingos patirties tarptautinėse operacijose“, – pranešime spaudai cituojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Linas Kubilius. Minėjimas prasidės Šv.

Lietuvai priešiškos informacijos srautas, palyginti su 2021 metais, šiek tiek sumažėjo, sako Lietuvos kariuomenės atstovė. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai, tuo metu 2021 metais šis skaičius siekė 5030.  „Matome, kad atvejų skaičius šiek tiek krito – 31 mažiau negu pernai, nors dar prieš keletą mėnesių atrodė, kad tikrai...

Dėl Rūdninkų poligono plėtros Lietuvos kariuomenės Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono (PJVIB) kariams pernai darbo išaugo keliskart, pranešė kariuomenė. Ketvirtadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad sprogmenų paieškos bei neutralizavimo darbai pernai vyko itin dideliu intensyvumu: nors šiek tiek sumažėjo neplaninių operacijų, keliolika kartų išaugo planinių operacijų apimtys.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia svarstyti visus pasiūlymus, kurie Lietuvą priartina prie visuotinės gynybos principo. Taip prezidentas komentavo idėjas trumpinti šauktinių tarnybos trukmę ar įvesti visuotinį šaukimą. G. Nausėdos teigimu, Prezidentūra tikėjosi ir turėjo didelių lūkesčių, kad tiek pasiūlytas privalomos tarnybos trukmės trumpinimas, tiek visuotinio šaukimo klausimas atsidurs partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.

Devyni Lietuvos kariuomenės kariai antradienį išvyko į pusės metų trukmės tarptautinę NATO vadovaujamą operaciją NS2T (angl. NATO Support to Turkey) Adanoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai į šią misiją išsiųsti šeštą kartą. „2023 metais Lietuva išliks aktyvi tarptautinių pastangų užtikrinti saugumą ir stabilumą dalyvė.

Kariuomenė šią savaitę pasieniečiams perdavė dar 1187 komplektus vokiškų automatinių šautuvų G-36. Kaip ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šiais metais iš kariuomenės pasieniečiai iš viso gavo ginklų už 3,5 mln. eurų – 1687 komplektus G-36. Spalio pradžioje VSAT padalinius pasiekė 500 tokių komplektų. Kiek anksčiau pasieniečiai buvo gavę dar 200 NATO standartus atitinkančių automatinių šautuvų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvoje svarstoma kurti kariuomenės diviziją. Pasak jo, turėti tokių ambicijų leidžia perkama divizijos lygmens ginkluotė, tokia kaip raketinės artilerijos sistemos HIMARS. „Mes irgi turime ambiciją, na, pavyzdžiui, gaudami divizijos lygmens pajėgumus kaip HIMARS sukurti lietuvišką diviziją ateityje“, – antradienį transliuotame interviu „Delfi“ sakė A. Anušauskas. Kariuomenės divizijoje paprastai tarnauja nuo 10 iki 15 tūkst.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra politinis, ir atsisako jį komentuoti. „Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade“ įsigijimo iš Jungtinių Valstijų Vyriausybės, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak jos, kartu su koviniais dronais bus įsigyjama dronų paleidimo ir valdymo įranga, simuliatorius personalo rengimui bei priežiūros paketas. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių karių skaičių. Prezidento Gitano Nausėdos pateiktas nutarimas didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti Lietuvos karių skaičių priimtas už balsavus 122 Seimo nariams, susilaikė du parlamentarai.

Kitąmet į privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pakviesti 4038 prievolininkus. „Nustatau: bendrą karo prievolininkų, 2023 metais pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių – 4038“, – nurodoma antradienį pasirašytame krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė. Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, kad Lietuva perduotų jo šaliai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. „Nenorėčiau komentuoti ar kalbėti už politikus, bet aplikybių tikrai nėra pasikeitusių“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė V. Rupšys.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. „Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Seimas svarsto Lietuvos kariams suteikti mandatą dalyvauti Ukrainos kariuomenės mokymo operacijose. „Nutarimo projekto pagrindas yra siųsti Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti naujoje Europos Sąjungos karinėje paramos Ukrainai operacijoje Europos Sąjungoje ir Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“, – praėjusią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė užsienio rei...

Po pratybų Lietuvos kariuomenėje dingo automatinis šautuvas G-36, Karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, ginklo pasigesta pasibaigus karinėms pratyboms. Tikslus laikas bei pratybos pranešime nenurodomi. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, Lietuvos kariuomenė pranešime skelbia komentarų žiniasklaidai neteikianti „Karinės paskirties turtu Lietuvos kariuomenėje disponuojama vedant griežtą apskaitą“, – teigiama pranešime.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė dvigubina rengiamų kursų Ukrainos kariams apmokyti apimtis, trečiadienį pranešė ministerija.  „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės rengtuose kursuose per 2022 metus jau paruošta apie 500 Ukrainos kariuomenės karių. Siekiant kuo greičiau sustiprinti šalies atsparumą, mokymų tempas bus dvigubinamas – 2023 metais Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių, iš jų 1100 – Lietuvoje“, – nurodoma pranešime.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Kariuomenės dienos proga, rašoma pranešime spaudai. „Gerbiamas Ukrainos Kariuomenės vade, mieli kariai, Sveikinu jus Kariuomenės dienos proga. Šiais metais ši diena ypač prasminga. Ginate savo namus, savo žmones. Pasaulis vis klausinėja, tai kada ir kur ta Ukrainos pergalė? Jūs jau laimėjote. Pasipriešinę, sustabdę. Sugrąžinę vėliavas į miestus. Tikėjimą bei viltis gyventojams. Nesustokite.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Šią savaitę į Mumaičiuose, Šiaulių raj., esančius Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos sandėlius atkeliavo antroji dalis 50-ies šarvuotųjų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle), praneša Krašo apsaugos ministerija. Pagal 2019 m. Krašto apsaugos ministerijos ir JAV Vyriausybės pasirašytą sutartį Lietuvos kariuomenei iki 2024 metų bus pristatyti 200 visureigių.

Lietuvos kariuomenė už beveik 32 mln. eurų perka karinės paskirties visureigių „Mercedes-Benz“, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įsigijamo transporto priemonių kiekio ministerija pranešime neįvardijo. Sutartį dėl visureigių pirkimo šią savaitę pasirašė Gynybos resursų agentūra. Visureigius pristatys bendrovė „Veho Lietuva“. „Prieš šešerius metus iš Nyderlandų kariuomenės įsigyti „Mercedes-Benz“ GD 290 pasiteisino ir buvo sėkmingai naudojami Lietuvos kariuomenės.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pirmadienį pradeda oficialų vizitą Jungtinėse Valstijose. Jis Vašingtone susitiks susitiks su Jungtinių Valstijų Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku A. Milley – aukščiausiu šios valstybės kariniu pareigūnu, kurio užimamos pareigos atitinka JAV kariuomenės vado pareigas.

Tarptautinėse operacijose įgyta patirtis stiprina Lietuvos saugumą, sveikindamas iš Malio grįžusius karius penktadienį Kaune sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dalyvaudami tarptautinėse operacijose mūsų kariai stiprina mūsų šalies saugumą. Lietuvos kariai operacijoje MINUSMA tarnauja Vokietijos kontingento sudėtyje, o visi puikiai suprantame, kad Vokietija mums yra ypatingos svarbos sąjungininkė“, – kariuomenės paskelbtame pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva išlieka Rusijos imperinių ambicijų taikinyje. Taip jis kalbėjo Katedros aikštėje Vilniuje minint 104-ąsias Lietuvos kariuomenės atkūrimo metines. „Tuo metu, kai nuožmus priešas puola ir niokoja Ukrainą, turime aiškiai suprasti, kad ir mūsų valstybė yra Rusijos imperinių ambicijų taikinyje“, – trečiadienį sakė prezidentas.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pasveikino Lietuvos kariuomenę su jos 104-osios įkūrimo metinėmis.  Jis padėkojo už lietuvių tautos pagalbą sunkią ukrainiečiams akimirką ir palinkėjo Lietuvai klestėjimo, bei kuo greičiau visiems kartu pasidžiaugti pergale prieš rusų agresiją. Jis pažymėjo, kad šiame nesąžiningame kare, kurį prieš Ukrainą pradėjo Rusijos Federacija, ukrainiečiai su lietuviais stovi petys į petį.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sveikina karius Lietuvos kariuomenės dienos proga. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sveikinime pabrėžė Lietuvos kariuomenės profesionalumą, modernumą. „Be tiesioginės misijos saugoti, ginti Lietuvos valstybę ir žmones, mūsų kariuomenei tenka vis daugiau naujų uždavinių.

Lietuvoje trečiadienį minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kaip pranešė kariuomenė, įvairiuose šalies miestuose vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija. Sostinėje, Kaune ir Jonavoje minėjimai prasidės mišiomis.

Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių. Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo. Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.

Lietuvoje šeštadienį pradedamos minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kaip pranešė kariuomenė, per įvairiuose miestuose vyksiančius renginius vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija. Minėjimo renginiai šeštadienį prasidės mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.

Nuo lapkričio 19 d. visoje Lietuvoje prasideda Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginiai. Prieš 104-ius metus, 1918 m. lapkričio 23 d., atkurta Lietuvos kariuomenė, kuri jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę, rašoma pranešime spaudai. 104-osioms Lietuvos kariuomenės metinėms paminėti vyks mūsų karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija.

Bet kokiai Vakarų valstybei sudėtinga būti pasiruošus sureaguoti iškart, kalbėdamas apie mirtiną raketos smūgį Lenkijoje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. „Tikrai būtų sudėtinga.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako sutariantis su šalies vadovais ir kitais politikais dėl bendros Lietuvos pozicijos, kad Vokietijos brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje. Tai jis žurnalistams Seime teigė po ketvirtadienį vykusio susitikimo Seime su Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais bei valdančiųjų konservatorių vadovybe. „Susitikimo tikslas buvo ne priekaištauti, o suderinti mūsų pozicijas dėl brigados dislokavimo ir komunikavimo.

Sprendžiant, ar perduoti Ukrainai haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, bus vertinamas Lietuvos nacionalinis saugumas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį lrt televizijai sakė jis.

Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis. „Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė. Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.

Antradienį Tauragėje netikėtai mirė karys. Anot kariuomenės pranešimo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione 1999 metais gimęs jaunesnysis eilinis blogai pasijuto rytą. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis nuvežtas į Tauragės ligoninę. Netrukus ten jis ir mirė. Mirties priežastis kol kas neskelbiama. Jaunesnysis eilinis tarnybą batalione pradėjo šiemet. Antradienį atvykęs į tarnybos vietą jis turėjo vykdyti kuopos budėtojo funkcijas.

Antradienį,  apie 6 val. ryto, gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą dėl skubaus donoro organo pergabenimo, buvo aktyvuotas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, rašoma pranešime. Iš 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilęs sraigtasparnis su medikų komanda nuskrido į Rygą, kur paėmę donoro organą jį pergabeno į Lietuvą. Po 14 val.

Trečiadienį Kauno mieste prasidės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jų metu kariai turės ginklus, naudos civilines transporto priemones, pranešė savivaldybė. Vykdomų užduočių metu nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ir ginklai, pranešė savivaldybė. Pratybos vyks iki lapkričio 4-osios vidurnakčio.

Lietuvos kariuomenės instruktorių mokymo grupė kartu su sąjungininkais tęsia Ukrainos karių rengimą Jungtinėje Karalystėje. Mokymų metu atliekami koviniai šaudymai, vykdomas išgyvenimo įgūdžių žiemos metu kursas, formuojami taktikos įgūdžiai teorinėse ir praktinėse paskaitose.