lietuvos įmonės

Ne viena didelė Lietuvos įmonė, yaip pat kai kurios valstybės įstaigos, antradienį patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos.  Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) BNS nurodė DDoS atakas prieš Lietuvos įstaigų interneto svetaines fiksuojantis nuo savaitės pradžios, o iš viso apie jas gauti aštuoni pranešimai.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.  „Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro.

Nuo kenkėjiškos programinės įrangos „HIVE“ nukentėjo dvi lietuviškos įmonės, iš kurių reikalauta išpirkos, penktadienį pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Per maždaug pusantrų metų vykusį nusikalstamą programos taikymą, daugiau kaip 1500 įmonių pasaulyje tapo „HIVE“ aukomis. Europolo duomenimis, nusikaltėliams buvo sumokėta beveik 100 mln. eurų išpirkos. Neteisėtai užšifruoti buvo ir dviejų lietuviškų įmonių duomenys, už jų atkodavimą reikalauta išpirkos.

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai ir išteklių valdymui 2021 metais siekė 388 mln. eurų – 60 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jos siekė 243,3 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Išlaidos vandens išteklių apsaugai ir nuotekoms tvarkyti ir išlaidos atliekoms rinkti ir tvarkyti pernai sudarė didžiausią aplinkos apsaugai skirtų išlaidų dalį – jos siekė 314,6 mln. eurų ir buvo 43,5 proc. didesnės nei 2020 metais. Oro apsaugai pramonės įmonės skyrė 30,3 mln.

Lietuvos bendrovės stabdo investicijas į atsinaujinančią energetiką Ukrainoje – geru uždarbiu viliojusi rinka nuvylė: už pagamintą elektrą susikaupė milžiniškos skolos, buvo sumažintas supirkimo tarifas, rašo „Verslo žinios“. Ieškinius Ukrainos valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“ („GarPok“) yra pateikusios per penkios dešimtys bendrovių, investavusių į atsinaujinančią energetiką. Skolos už įsigytą elektros energiją spalio 16-ąją siekė 265 mln. eurų.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, iš visų bendrovėms ir įstaigoms teikiamų paslaugų labiausiai pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Krovinių tvarkymo paslaugos per metus pabrango 24,1 proc., per ketvirtį (pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu) šių paslaugų kaina šoktelėjo 13,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus transportavimo vamzdynais paslaugų kainos padidėjo 12,6 proc.

Minskui ir Maskvai balandį susitarus atstatyti buvusias naftos tiekimo apimtis Baltarusijai, naftos produktus pervežančios ir uoste kraunančios Lietuvos įmonės, iki tol jutusios krovinių stygių, dabar tikisi jų augimo. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos nafta“ vadovai sako, kad didesnio augimo tikimasi nuo gegužės. „Pagal „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, rusiškos naftos teikimas Baltarusijai prasidėjo nuo balandžio vidurio. Tarp Rusijos ir Baltarusijos pasiektas susitarimas dėl 24 mln.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas trikdo dalies Lietuvos įmonių veiklą ir gali atsisukti prieš pačius darbuotojus, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta įmonių apklausa. Iš 181 apklaustos įmonės, kas trečia teigė, kad 2012–2013 MMA didinimas jų veiklą paveikė neigiamai. Jei nuo naujų metų MMA būtų didinama 200 litų, tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių, rašoma LLRI pranešime spaudai.

Birželis savo produkciją eksportuojančioms Lietuvos įmonėms buvo antras sėkmingiausias mėnuo po Nepriklausomybės atkūrimo. Prekių eksporto metinis augimas siekė 5,2 proc., o eksporto apimtys pasiekė 6,39 mlrd. litų, teigia VšĮ „Versli Lietuva“. Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendras prekių eksportas augo 3,6 proc. iki 18 mlrd. litų. Tarp trijų Baltijos šalių šiuo laikotarpiu Lietuva pagal šį rodiklį užėmė antrąją vietą (3,6 proc.

2010 m. Lietuvoje ekonominę veiklą vykdė apie 132 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 830 tūkst. žmonių. Jos uždirbo 3,3 mlrd. litų grynojo pelno, remdamasis tyrimo duomenimis praneša Statistikos departamentas. Palyginti su 2009 m., įmonių skaičius padidėjo 2,2 proc., tačiau darbuotojų jose sumažėjo 5,2 proc. Taip pat 3 proc. sumažėjo išlaidos, tenkančios vienam darbuotojui. Labiausiai išlaidos sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (8 proc.), statybos (7 proc.

Pirmą šių metų pusmetį UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo ( SVV) subjektų paskolas suteikė 292 garantijas, kurių suma buvo 90,4 mln. Lt, garantuotų paskolų suma sudarė 62,4 mln. Lt. Daugiausia verslo paramos garantijų forma šį pusmetį prireikė labai mažoms įmonėms. Už šių įmonių imamas paskolas suteikta 53,08 proc. visų INVEGA garantijų.

Antradienį Vilniuje Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose apdovanota 12 Lietuvos ir užsienio įmonių, prisidedančių prie socialinės gerovės kūrimo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

2011 metais Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinkoje buvo sudaryti 76 sandoriai, iš jų 45 sandoriai – tarp Lietuvos įmonių, ir tai buvo vienas pagrindinių šios rinkos variklių, teigia Finansų analitikų asociacija,  atlikusi Lietuvos M&A rinkos tyrimą. Užsienio investuotojai taip pat aktyviau nei anksčiau domėjosi Lietuvos įmonėmis – sudarytas 21 sandoris. Lietuvos įmonės sėkmingai užbaigė 10 tarptautinių sandorių.

Siekdami prisidėti prie eksporto plėtros Lietuvos komercijos rūmai ir Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje vietos lietuviams rengs seminarus, kuriuose šie bus skatinami pradėti savo verslus. Seminarų metu bus pateikiama verslo pradžiai reikalinga informacija, prisistatys įmonės iš Lietuvos, ieškančios atstovų Jungtinės Karalystės rinkoje. Iš viso bus surengti 4-5 seminarai apie verslo įsteigimą, motyvaciją, finansavimą, rinkodarą, pardavimus, verslą internete.

Savo turtą bankrutavusiame banke „Snoras“ įkeitusios, tačiau visai arba iš dalies paskolų negavusios šalies įmonės gali kreiptis į kitus komercinius bankus dėl šių paskolų refinansavimo, pranešė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Pasak Spaustuvininkų asociacijos prezidentės, didėjantis eksportas Skandinavijos šalis skatina domėtis investavimo galimybėmis Lietuvoje. Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinavijos šalis sudarė daugiau kaip 66 milijonus litų. Danijos spaustuvininkai pareiškė ketinantys investuoti Lietuvoje, o iš Suomijos Lietuvos įmonės gavo naujų užsakymų. Kaip teigė Spaustuvininkų asociacijos prezidentė Erika Furman, skandinavai intensyviai galvoja steigti savo gamybą čia, Lietuvoje.

30 Lietuvos įmonių, kurios turėjo sąskaitas „Snoro“ banke, gali iškilti bankroto pavojus, Vyriausybėje sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. „Apie trisdešimčiai įmonių galėtų kilti nemokumo situacija, jeigu įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, -  teigė ūkio ministras. Ministerijos paskaičiavimais, „Snore“ sąskaitų turėjo apie 900 iš 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių įmonių.

Šių metų spalio mėnesį 601 įmonei įregistruota 700 turto areštų. (rugsėjį – 755 įmonėms įregistruota 870 turto areštų). Tai mažiausias turto areštų skaičius nuo 2007 metų spalio. Taip par per 2011 m. dešimt mėnesių areštų įregistruota mažiau nei prieškriziniais 2008 metais.

Nepaisant sumaišties pasaulinėse finansų rinkose, apie plėtrą įsigyjant kitas įmones ar verslo dalį ateinančiais metais svarsto net 1,5 karto daugiau Baltijos šalių įmonių nei tų, kurios norėtų parsiduoti. Trijose Baltijos šalyse gauti panašūs duomenys sudaro prielaidas tikėtis įmonių įsigijimo sandorių skaičiaus augimo ir Lietuvoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį 11 proc. visų spaudoje, internete, radijuje ir televizijoje pasirodžiusių verslo nuomonės lyderių pasisakymų priklausė įmonių vadovams. Dažniausiai cituojamas vadovas buvo Petras Masiulis („Tele2“). Tai paaiškėjo, įvertinus reputacijos advokatų vaidmenį šalies žiniasklaidoje tarp aktyviausių šioje srityje – bankų, telekomunikacijų ir draudimo bendrovių – sektorių atstovų.

Pirmaujančių šalies bendrovių bei valstybės institucijų atstovai birželio 2-osios vakarą susirinko Vilniuje, antrą kartą organizuojamame renginyje „Verslo gurmanai 2011“. Čia šalies verslo lyderiams buvo įteikti apdovanojimai už drąsiausias ir originaliausias verslo idėjas. Tradiciniu tampančio renginio organizatoriai tokiu būdu siekia paskatinti verslininkus dalytis kūrybiškais sumanymais, vieniems iš kitų semtis patirties bei įkvėpimo neįpareigojančioje kulinarinėje aplinkoje.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus. Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Konkurencingumo didinimui, naujų rinkų paieškai ir eksporto skatinimui Lietuvos įmonėms balandžio mėnesį dar paskirstyta daugiau kaip 4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų pagal priemonę „Naujos galimybės“. Ūkio ministro įsakymais parama suteikta 49 įmonėms. „Siekiame, kad šią paramą gautų kuo daugiau įmonių. Valstybė net ir nedidele dalimi prisidėdama prie įmonių pastangų rasti naudingų kontaktų užsienio rinkose motyvuoja verslą imtis iniciatyvos pačiam tapti pasauliniu rinkos dalyviu.

Ketvirtadienio vakarą, grojant styginiam kvartetui, Vilniaus universitete apdovanotos praeitąmet socialinėje veikloje daugiausiai nuveikusios Lietuvos verslo įmonės. Apdovanojimų ceremoniją vedęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis priminė, kad šiemet laureatus rinko 7 ekspertų komisija, kuri didžiausią dėmesį skyrė įmonių diegiamoms inovacijoms, padedančioms sumažinti verslo nešamą žalingą poveikį aplinkai.

Visuotinai manoma, kad naujos įmonės yra rizikingesnės, tačiau dalyje veiklos rūšių sunkmetis stipriau kirto rinkos senbuvėms. Tarp bankrutavusių didesnių įmonių dominavo būtent anksčiau įsteigtos įmonės. Įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko 63,5 tūkst. įmonių, veikusių 2009-2010 metais, rizikos analizę, siekdama nustatyti kiek atsparumą ekonominiam sunkmečiui skirtingose veiklose veikia įmonės amžius ir dydis. Per šią krizę bankrutavo 4,9 proc.

Minske prasidedančioje tarptautinėje parodoje TIBO 2011 Lietuvos IT sektorių pristatys asociacija „INFOBALT“ ir septyniolika jos narių. Lietuvos delegacija, dalyvaudama pirmą kartą, turi didžiausią stendą bei organizuoja specialią konferenciją. Parodos metu planuojama daugiau kaip 200 verslo susitikimų. Kartu su įmonių atstovais TIBO 2011 dalyvaus Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Kovo 1 dieną Hanoveryje (Vokietija) startavo didžiausia pasaulyje plataus vartojimo elektronikai skirta paroda „CeBIT 2011". Vos per penkias trumpas dienas šiame renginyje pateikiamas panoraminis pagrindinių skaitmeninio pasaulio rinkų vaizdas. Iš viso čia dalyvauja daugiau kaip 4200 dalyvių iš daugiau kaip 100 šalių – įdomu ir tai, jog jų tarpe yra ir keturios Lietuvos įmonės bei Technologijos.

Šiaurės miestelio technologijų parkas (ŠMTP) kartu su partneriais – bendrovėmis „Ernst & Young Baltic“, „TMD partners“ ir „BORENIUS / Švirinas ir partneriai“ – pradeda nemokamai teikti konsultacijas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms. Sertifikuoti konsultantai su įmonių vadovais iš viso praleis daugiau nei 1000 individualaus darbo valandų. Ekspertų paslaugomis galės pasinaudoti 160 mūsų šalies įmonių. Registruotis konsultacijoms galima adresu www.smtp.lt.

Tyrimų duomenimis, daugiau kaip 80 procentų įmonių el. paštu siunčiamą informaciją vertina kaip efektyviausią rinkodaros priemonę ir net 65 proc. įmonių šiemet ruošiasi didinti biudžetą rinkodarai el. paštu. Kompanija „Synergy Effect“, siekdama padėti įmonėms vykdyti tiesioginę rinkodarą nebrangiomis priemonėmis, sukūrė naują marketingo komunikacijų įrankį – DigiMail.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, arba kas 6 šalies bendrovė, per įvairias paramos priemones praėjusiais metais gavo  2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų. „Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,“– sako ūkio ministras Dainius Kreivys. Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė daugiau kaip 70 procentų sumažintam Garantinio fondo 2011 metų biudžetui. Tai reiškia, kad 9 000 darbuotojų, kurių įmonės patyrė bankrotą, 2011 metais negaus jiems priklausančių išmokų už neišmokėtus atlyginimus, atostogas ir kt. Tikėtina, kad šios išmokos juos pasieks tik 2012 metais.

Pramonės įmonių vadovai kitąmet tikisi palankesnių metų investicijoms. Jie prognozuoja, kad investicijos 2011 metais augs: kad investicijos didės, teigė 37 proc. įmonių vadovų, kad mažės – 8 proc., o 12 proc. investicijų nenumatė. Pramonės įmonių vadovų spalio – lapkričio mėnesių apklausos rezultatai rodo, jog investicijos pramonės įmonėse 2010 metais, palyginti su 2009 metais, mažėjo, tačiau mažiau nei prieš metus, pažymi Statistikos departamentas.

Penktadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė įteikė apdovanojimus nominacijos „Metų gaminys 2010“ laureatams. Šalyje svarbiausiu verslo bendruomenės įvertinimu įmonėms laikomo konkurso „Lietuvos metų gaminys 2010“ apdovanojimams nominuotos 76 įmonės iš 15-os šalies ūkio šakų.

Statistikos departamentas atliko apdirbamosios gamybos, statybos ir paslaugų įmonių vadovų apklausą apie veiklos finansavimo galimybes. Tyrimo duomenimis, dažniausias verslo plėtros finansavimo šaltinis – skolinimasis. Plėsti verslą skolindamiesi 2010 m. ketino 28,2%  apklaustųjų. Šis procentas lyginant 2010 m.  su 2007 m., sumažėjo 7,5 procentinio punkto.

Per Lietuvą ritasi grupinio pirkimo banga. Momentiniais pasiūlymais ir didelėmis nuolaidomis noriai naudojasi ne vien tik pirkėjai. Naudą įžvelgia ir vis daugiau įmonių, kurios pačios kreipiasi į internetinio grupinio pirkimo organizatorius. Sparčiai besiplečianti verslo niša pritraukia ir daug naujų dalyvių. Šiuo metu Lietuvoje grupines nuolaidas organizuoja virš 10 internetinio verslo bendrovių. Pasak vieno populiariausių grupinio pirkimo portalo „Beta.

Kas trečias Lietuvos įmonių vadovas yra svarstęs galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje, rodo „Macroscope tyrimai“ . Socialinių tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“ apklausė 1000 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, siekdami išsiaiškinti, kaip jie vertina šešėlinę ekonomiką. Tyrimas atskleidė, kad 34 proc. įmonių vadovų galvojo apie verslo perkėlimą į užsienį dėl palankesnių sąlygų.

Krizė atėjo ir sujaukė visų planus. Pirmiausia, verslininkų, o paskiau ir visų kitų mirtingųjų. Greičiausiai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje verslininkai kapitalizmo grimasas pamatė iš arti. Bendrovių pelnus staiga pakeitė nuostoliai, o suvaldyti bet kokį procesą darėsi vis sunkiau. Išgyvenant pasaulinę ekonomikos krizę protingiausi greit suprato, kad reikia rizikuoti ir priimti netradicinius sprendimus. Vienas jų – laikini vadovai, kurie įmonę išgelbėja nuo bankroto.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonių pelnas ūgtelėjo 66 proc., tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas 67 proc. smukinas. Per trečiąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas sudarė beveik 0,9 mlrd. litų. Pelnas didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektorius.