lietuvos dujos

Penktadienį „Lietuvos dujos“ ir  Suomijos dujų kompanija „Gasum Oy“  pristatė bendrai kuriamą gamtinių dujų biržą. Šiuo metu jau yra patvirtinti bendrovės įstatai bei išrinkti valdymo organai, taip pat paskirtas įmonės vadovas (Haroldas Nausėda). Naujai įsteigta dujų birža savo veiklą turėtų pradėti nuo 2013 m. pradžios. „Tikimės, kad prekyba galės prasidėti iš karto po Naujųjų metų.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tirdama fizinių asmenų deklaracijas, išsiaiškino, jog kauniečių sutuoktinių pora pardavinėjo žemės sklypus, o už juos gautas pajamas deklaravo ne kaip pajamas iš individualios veiklos, bet kaip atsitiktinius pardavimus. Siekdami išvengti mokesčių jie ne tik keletą kartų sumažino dešimties žemės sklypų pardavimo kainas, bet ir nedeklaravo bei nesumokėjo mokesčių nuo gautų pajamų už parduotus 10 nebaigtos statybos gyvenamųjų namų.

Stokholmo arbitražas šiandien priėmė sprendimą byloje pagal „Gazprom“ ieškinį Lietuvos Respublikai. Šiuo sprendimu arbitražas galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą Vilniaus apygardos teisme ir atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo. „Sprendimą vertinu labai teigiamai.

Nemokama šiluma galime pasidžiaugti vasarą, o ruduo žada nemalonių staigmenų – vėl brangs kuras ir šildymas. Nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams pabrango iki 20 proc. Kokios gali būti gamtinių dujų kainos ateityje, „Lietuvos dujų“ vadovai prognozuoti nesiryžta. Ruduo grasina paploninti pinigines ir tiems, kurie namus šildo populiariausiu alternatyviu kuru – malkomis.

GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Lietuvos dujos“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „ILF Consulting Engineers Polska Sp. z. o. o“ dėl dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos galimybių studijos parengimo. Galimybių studija turėtų būti parengta 2013 metų pirmą ketvirtį. Studijos rezultatai bus pagrindas tolesniems veiksmams dėl šio projekto įgyvendinimo.

AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad 2012 m. gegužės mėn. dėl pastaruosius šešis mėnesius augusios naftos ir jos produktų kainos ir net 6 proc. kritus  euro vertei JAV dolerio atžvilgiu, 8 proc. arba 109 Lt/1000 m3 (nuo 1.360 iki 1.469) padidėjo gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams. Gegužės mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. lapkričio – 2012 m. balandžio mėnesiais buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Energetikos ministrui A. Sekmokui besidžiaugiant AB „Lietuvos dujos“ išskaidymu, aiškėja, kad valstybė koncernui „Gazprom“ už „Lietuvos dujoms“ priklausantį perdavimo vamzdyną sumokės 1 mlrd. litų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis konstatuoja, kad ši investicija – valstybės lėšų švaistymas. „2003-2004 metais „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas International“ iš Lietuvos Vyriausybės 76 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų įsigijo už 216 mln. litų.

Balandžio mėn. 1000 kub. m gamtinių dujų „Lietuvos dujų“ klientams, nebuitiniams vartotojams, pabrango 41 litu (nuo 1319 iki 1360 Lt už 1000 kub. m). „Lietuvos dujų“ teigimu, tai lėmė pastaruosius šešis mėnesius augusios naftos produktų kainos tarptautinės rinkose ir besitęsiantis euro vertės mažėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. spalio - 2012 m. kovo mėnesiais buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Dujomis namus šildantys Lietuvos gyventojai jau skaičiuoja, kiek kainuos kuras rudenį, rašo „Lietuvos rytas“. Tai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Neabejojama tik dėl vieno - gamtinių dujų kainų šuolis bus milžiniškas. Skirtingai nei užsienyje, kur jos greičiausiai atpigs. Vilnietis Vytautas Ratkevičius su nerimu sutiko žinią, kad nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos greičiausiai brangs dar 22 proc.

Bendrovės  „Lietuvos dujos“ sprendimas nuo liepos 1 d. didinti gamtinių dujų buitiniams vartotojams tarifus vidutiniškai 22 proc. priimtas neatsižvelgiant į realią gyventojų finansinę padėtį, be to, privers juos atrasti kitas kuro rūšis, mano Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Suprantu, kad tai įmonė, siekianti pelno, bet aš manyčiau, kad tai neįtikina.

„Lietuvos dujų“ valdyba patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Jei jiems pritars Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nuo liepos dujos buitiniams vartotojams brangs vidutiniškai 22 proc. Gyventojams,  kurie suvartoja iki 500 kubinių metrų, kubinis metras dujų nuo liepos brangs 19,7 proc. – nuo 2,33 iki 2,79 lito (su PVM), suvartojantiems nuo 500 iki 20 tūkst. kubų – 24 proc. (nuo 1,75 iki 2,17 lito), daugiau nei 20 tūkst. kubų – 24 proc.

Seimo vicepirmininkas, Liberalų ir centro partijos pirmininkas Algis Čaplikas bendrovės „Lietuvos dujos“ planus 22 proc. didinti dujų kainas vertina neigiamai ir sako, kad Lietuva dėl mažesnių dujų kainų turi derėtis su Rusija, su „Gazprom“. „Neigiamai vertinu (Dujų kainų didinimą – ELTA), kaip aš galiu vertinti? Su baime galvoju apie kitą rudenį, kaip ir visi. Reikia tartis su Rusija.

AB „Lietuvos dujos“ valdyba, vykdydama įstatymo nuostatas ir įvertinusi importuojamų gamtinių dujų kainų pokyčius šių metų pirmame pusmetyje bei naftos, valiutų rinkų pasaulines tendencijas, priėmė sprendimą dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams, galiosiančių nuo liepos 1 dienos, padidinimo vidutiniškai 22 proc.

AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad kylant euro vertei dolerio atžvilgiu, gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams vartotojams mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės. 2012 m. vasario mėnesį gamtinių dujų pardavimo kaina nebuitiniams AB „Lietuvos dujos“ vartotojams, palyginti su sausio mėn.

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtomis energetinio saugumo dilemomis. Kartu vartotojai vis dar kenčia nuo didelės rusiškų dujų kainos, kurią ministras A. Sekmokas žadėjo sumažinti, bet situacija nepasikeitė. Šiame kontekste verta pasvarstyti, kaip Lietuvai būtų protingiausia elgtis strateginėje perspektyvoje, nes pasirinkimas yra.

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą.

Šį pavasarį niekas neprognozuoja tokio potvynio, dėl kurio Kaunas, prie trijų upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – esantis miestas, buvo priverstas prieš dvejus metus išgyventi pavojų kupiną laikotarpį. Tačiau įvairios tarybos intensyviai ruošiasi galimam Neries (ji dažniausiai ir daugiausiai nemalonių staigmenų pateikia šalia upės gyvenantiems žmonėms) vandens lygio pakilimui.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pateikė ieškinį Lietuvos Vyriausybei į Tarptautinį arbitražo teismą. Apie tai praneša Lenta.ru. „Gazprom“ aiškina, kad į teismą Lietuva buvo paduota, kad būtų apgintos koncerno investicijos. Pareiškimą apie kreipimąsi į teismą „Gazprom“ atstovas padarė per „Lietuvos dujų“ valdybos posėdį. Posėdyje vyko balsavimas dėl „Lietuvos dujų“ ūkio pertvarkos, atsižvelgiant į Lietuvos dujų įstatymų reikalavimus.

Vyriausybės pasitikėjimą praradęs „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius teigia, kad vos įgyvendinus alternatyvius rinkos projektus – saugyklos, suskystintų dujų terminalo ir jungties su Lenkija statybas, kaipmat gali pasirodyti, kad šių sistemų nė nebereikia. Pasak V. Valentukevičiaus, Energetikos ministerijos kuruojamos projektuojamos alternatyvos – terminalas, saugykla ir jungtis pačios savaime neužtikrins mažesnės dujų kainos. „Viskas čia pigs, pigs, pigs.

Reaguodamas į Lietuvoje sustiprėjusias diskusijas dėl rusiškų dujų kainų, Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ pareiškė, kad kainas nustato rinka. „Mūsų kompanija reguliariai konsultuojasi su Lietuva („Lietuvos dujomis“) tiek dėl tiekiamų gamtinių dujų potencialių kiekių, tiek ir dėl jų kainų.

Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.

Šilumos tiekimo įmonėms ir dujas parduodančioms bendrovėms „Lietuvos dujos“ bei „Dujotekana“ sudarius beveik tokias pat kaip ir 2011-aisiais gamtinių dujų tiekimo sutartis, šilumos tiekėjai didesnių kainų pokyčių 2012 m. neprognozuoja. „Praėjusią savaitę pasirašytos sutartys rodo, kad gamtinių dujų sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams, o tuo pačiu - šilumos vartotojams, nepateiks. Dujos išlieka brangiausias kuras.

Seime skinasi kelią Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors ekspertai joms visiškai nepritaria. Seime nerimsta aistros dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kurias parlamentui pateikė Darbo partijos frakcijos nariai. Nuomonę šiuo klausimu vis keitęs Ekonomikos komitetas rengiasi lemiamam balsavimui.

2012 metais gamtinių dujų kainos vartotojams nesikeis, bet brangs gamtinių dujų skirstymo paslaugos. AB „Lietuvos dujos“ Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pranešė, kad neketina keisti tarifų gyventojams ir toliau taikyti 2011 m. antrąjį pusmetį galiojančias kainas. Sprendimas priimtas tikintis, kad naftos ir jos produktų kainų dinamika bei valiutų (JAV dolerio ir euro) santykis išliks tokie pat, kaip ir gamtinių dujų tarifų gyventojams skaičiavimo metu.

Vyriausybė penktadienį per posėdį patvirtino bendrovės „Lietuvos dujos“ atskyrimo planą. Pagal jį „Lietuvos dujų“ veikla ir nuosavybė turės būti atskirta iki 2015 metų. Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, derybose dėl bendrovės atskyrimo dalyvavo jos akcininkas vokiečių kompanija „E.ON Ruhrgas“ ir Europos Komisija. Tuo tarpu pagrindinis akcininkas - rusų dujų milžinė „Gazprom“ - nedalyvavo. „Derybos vyko pakankamai intensyviai ir ilgai.

Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo tarnyba atliko kratas Rusijos energetikos bendrovės „Gaprom“ padaliniuose, esančiuose ES šalyse, bei susijusiose bendrovėse. Ne išimtis ir „Lietuvos dujos“, kurių 37,1% akcijų valdomos šios Rusijos bendrovės. Neteisėti veiksmai rinkoje, galintys pakenkti konkurentams, įtarimai užkertant kelią prie vamzdynų prisijungti kitoms įmonėms, pastangų plėsti tiekėjų tinklą apsunkinimas – pagrindiniai tarnybos tyrimo klausimai.

„Lietuvos dujų“ patalpose antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai. (Papildyta 21.32) Patikrinimai ir kratos dujų sektoriaus įmonėse antradienį atliktos maždaug dvidešimtyje objektų dešimtyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pranešė Europos Komisija. Kaip skelbia TV3 „Žinios“, tyrimas pradėtas Europos Komisijos prašymu. Siekiama išsiaiškinti, ar „Gazprom“ nepiktnaudžiauja savo įtaka Europos ir Lietuvos dujų rinkoje. Lietuvai priklauso 17,70 proc.

Rugsėjo 26 d. gautas AB „Lietuvos dujos“ valdybos nario Romo Švedo pranešimas apie atsistatydinimą iš bendrovės valdybos nario pareigų. Pastaruoju metu Lietuvos energetikos sektorius sulaukė daug visuomenės kritikos dėl didelių kainų ir valdininkų nekompetencijos. Valdantieji priėmė pataisytą Gamtinių dujų įstatymą, kuris atvėrė kelią galimam AB „Lietuvos dujos“ suskaldymui.

Prezidentūra neigiamai vertina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) siūlymą Energetikos ministerijai įsteigti valstybinę įmonę gamtinių dujų importui į Lietuvą ir panaikinti licencijas dabartiniams importuotojams.

Trečiadienį vykusiame energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovų susitikime vėl įvardytos pagrindinės šio sektoriaus problemos: aukštos šilumos kainos, skirtinga vietos šilumos ūkių padėtis, dėl ko šilumos kainos atskirose savivaldybėse skiriasi iki 2 kartų, 70 proc.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje nereguliuojama gamtinių dujų pardavimo kaina visiems didesniems vartotojams. Kartu su naująja Gamtinių dujų įstatymo, pagal kurį bus išskaidyta bendrovė „Lietuvos dujos“, redakcija tyliai prasmuko sprendimas nebereguliuoti dujų kainų visiems vartotojams, išskyrus buitinius ir kitus smulkius, rašo „Lietuvos rytas“. „Nors nutarimai, nustatantys tiekimo kainos viršutines ribas, formaliai nepanaikinti (tai bus padaryta rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje), faktiškai įst...

Valdantieji priėmė pataisytą Gamtinių dujų įstatymą, kuris atvėrė kelią AB „Lietuvos dujos“ suskaldymui. Įstatymas numato, jog  Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų. Šiuo įstatymu neva siekiama sukurti konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Lietuva, pasistačiusi savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, sudarytų konkurenciją „Gazprom“ tiekiamoms dujoms, ir tai leistų rusiškų dujų kainą vartotojams sumažinti apie 30 proc., sako Premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas teigė teigiamai vertinąs Seimo priimtą naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą.

Seimui ketvirtadienį atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo gavybos ir tiekimo dauguma AB „Lietuvos dujos“ akcininkų mano, kad skubotos naujojo įstatymo priėmimo aplinkybės bei turto nusavinimo motyvai yra klaidingi, o pasirinktas modelis netinkamas Lietuvos gamtinių dujų verslo sąlygomis. „Ne tik šio, bet ir alternatyvių ES 3-iajame Energetikos pakete numatytų modelių įgyvendinimo pasekmės nebuvo įvertintos.

Rusijos gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, praneša Energetikos ministerija. Jos teigimu, šiuo žingsniu „Gazprom“ siekia daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas „Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.

Vos spėjome atsikratyti didžiulių, kai kam net infarktą sukeliančių sąskaitų už šildymą, ir štai naujas išbandymas. Per patį karštymetį nuo liepos 1 dienos bendrovei „Lietuvos dujos“ už vadinamąjį žydrąjį kurą jau vėl turėsime mokėti brangiau. Ta data, be kitų priežasčių, pasirinkta, ko gero, neatsitiktinai. Atostogaujantys, vasaros šiluma besimėgaujantys mūsų tautiečiai nė nepajus, kad kiekvienas jų namo ar buto skaitiklio apsisukimas nuo vidurvasario jau brangesnis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) penktadienį nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ per 15 dienų pakoreguotų ir sumažintų antram šių metų pusmečiui gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Neįvykdžius nurodymų, VKEKK įgyja teisę vienašališkai nustatyti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.

„Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams nuo liepos dujų kainas nori didinti maždaug penktadaliu. Kainų komisija prognozuoja, kad šiemet gamtinių dujų kainos iš viso šoktels beveik trečdaliu, todėl neišvengiamai brangs ir centralizuotai tiekiama šiluma. Komisija ragina šilumos ūkius valdančias savivaldybes ką nors daryti, kad kainos taip nekiltų. Savivaldybės sako neturinčios tam pinigų.Šiemet rekordiškai kylančios dujų kainos pasivijo ir buitinius vartotojus.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.

Įsivėlusi į konfliktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas.Praėjusią žiemą šalies gyventojus šokiravo didžiulės sąskaitos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau padidėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis išlaidomis šildymui ir verslui, o dabartinė valdžia, užuot ėmusis racionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ ir Lietuvos Energetikos ministerijos atstovai balandžio 14 dieną Maskvoje pradėjo derybas. Kaip tvirtinama oficialiame „Gazprom“ pranešime žiniasklaidai, abi šalys sutarė toliau tęsti „draugiškas derybas“. Tokia formuluotė, pastebėjo „Interfax“, gali reikšti, kad kelis mėnesius trukęs konfliktas tarp „Gazprom“ ir Lietuvos yra beveik pasibaigęs. Žiniasklaida primena, kad anksčiau „Gazprom“ atstovai derybose su Lietuva vartojo visai kitokias formuluotes.

Mažosios „Lietuvos dujų“ akcininkės – Energetikos ministerijos – siūlymas dividendų mokėjimą pakeisti nemokamų akcijų dalybomis yra nepriimtinas kitiems smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija. „Lietuvos dujų“ valdyba yra pasiūliusi dividendams skirti 120 mln. litų, tuo tarpu Energetikos ministerija siūlo iš bendrovės lėšų didinti įstatinį kapitalą 151,7 mln. litų, naujas akcijas nemokamai išdalinant bendrovės akcininkams.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ketina bylinėtis su Lietuva dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimų. Tai žurnalistams pareiškė „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas ir „Lietuvos dujų“ valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas. „Mes bylinėsimės ir laimėsime“, – V. Golubevą cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. V. Golubevas pabrėžė, kad Lietuvos pusė pati pažeidžia susitarimą, taip pat ir dėl perkamo dujų kiekio. Lietuva esą turi pirkti per metus 5 mlrd.

Energetikos ministerija bendrovei „Gazprom“ išsiuntė pakartotinį kvietimą susitikti Briuselyje ir tartis dėl teisingos dujų kainos.Bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartyje „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis. Tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad šios nuostatos „Gazprom“ nesilaikė ir taip pažeidė „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį.

Energetikos ministerija ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo pašoma pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

Lietuva, kaip mažasis „Lietuvos dujų“ akcininkas, ir toliau teisėtais būdais gins savo interesus, teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams pirmadienį. Energetikos ministerija gavo dviejų „Lietuvos dujų“ valdybos narių Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo atsakymus į raštą "„Lietuvos dujoms“, kad jos vykdytų savo įsipareigojimus lygiai visiems akcininkams.

Energetikos ministerija reikalauja, kad „Lietuvos dujų„ valdybos nariai Valerijus Golubevas ir Kirilas Selezniovas, kartu esantys ir „Gazprom“ valdybos nariais, atstovaujantys „Gazprom“ interesams, atsistatydintų iš pareigų. Reikalaujama, kad atsistatydintų ir „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius. „Lietuvos dujoms“ nepašalinus netinkamų veiksmų, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl „Lietuvos dujų" veiklos tyrimo.

Aprūpindama Pajūrį gamtinėmis dujomis, vyriausybė skelia eilinį antausį „Lietuvos dujoms“. Energetikos ministerija 20 milijonų litų iš elektros perdavimo sistemos vystymo lėšų skirs Klaipėdos dujų skirstymo stoties statybai ir kitiems magistralinio dujotieko iš Jurbarko į uostamiestį darbams atlikti.