lietuvos draudimas

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šeštadienio naktį praūžusios audros nuostoliai sieks 1 milijoną litų, nukentėjusių draudėjų, prognozuojama, bus iki 600, o šią audrą vadina viena iš smarkiausių šiais metais. „Lietuvos draudimas“ po audringos nakties šeštadienio rytą pradėjo skambučių centro 1828 darbą, į įvykių vietas išsiųsti turto žalų ekspertai apžiūri, vertina ir registruoja žmonių patirtus nuostolius. Nuo 9.00 val.

Šiemet vaikų saugumui skirto akcijos „Apsaugok mane“ metu visos Lietuvos moksleivius apdraudusi didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skelbia per rugsėjo mėnesį registravusi 4 nukentėjusius pėsčiuosius moksleivius.

Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų staigiai sumažina greitį, pastebėję policiją, beveik pusė signalizuodami įspėja kolegas, pastebėję policijos vykdomą greičio kontrolę. Tai rodo Lietuvos gyventojų vairavimo įpročių tyrimas, kurį didžiausios šalies ne gyvybės draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ užsakymu 2012 m. rugsėjo mėn. atliko „Spinter tyrimai“. Prieš specialiai įrengtas paaukštintas perėjas ar greičio mažinimo kalnelius visada pristabdo 90 proc.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, vertindamos nelaimių sukeltus nuostolius, po kurių būtų sunku ar neįmanoma atnaujinti įprastos įmonės veiklos, pražūtingiausia įvardija tokią žalą, nuo kurios nukentėtų įmonėje dirbantys darbuotojai (žalos įvertinimo vidurkis - 4,05 balo iš 5 galimų). Tačiau pripažindamos, kad didžiausias jų turtas - darbuotojai, jais kaip turtu nepakankamai rūpinasi, tik 29 proc. draudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu.

Lietuvoje įsigaliojus naujai Europos Sąjungos direktyvai, liepiančiai atidžiau tikrinti dyzeliniu kuru varomų mašinų variklius, vis daugiau vairuotojų po patikros nebegali nė pajudėti iš vietos – varikliai tiesiog užgęsta.

Šiais metais per pirmąjį pusmetį  fizinių asmenų ne gyvybės draudimo rinka augo beveik 3 kartus daugiau (7,9 %) nei 2011 m. pirmąjį pusmetį (vos 2,9%). Draudikai sudarė 3,5 % (beveik 60 tūkst.) daugiau sutarčių nei pernai, daugėja perkančių kelis draudimo produktus. „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, vertindamas 2012 m. I pusmečio ne gyvybės draudimo rinkos rezultatus, atkreipia dėmesį į tvarų rinkos augimą.

Populiariausiu ilgapirščių grobiu išlieka dviračiai, kurie vagiami iš sandėliukų, požeminių garažų, rūsių, bet vagys susigundo ir kieme stovinčiais lauko baldais, sodo technika, žoliapjovėmis ar net šienu. Didžiausia šalies draudikė AB „Lietuvos draudimas“ pernai dviračių apdraudė 30 proc. daugiau nei 2010 metais. Draudikė sako, kad vagysčių grobis atspindi ir gyventojų gyvenimo būdą.

Gyventojai vis labiau domisi galimybe apdrausti sodybas ir sodo namelius - per 2011 m. gyventojai jų apdraudė 5 proc. daugiau. Tokią tendenciją rodo AB „Lietuvos draudimas“ duomenys. Bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, sodybų ir sodo namelių draudimas turi didelį potencialą augti ir tas augimas jau prasidėjo. „Šiuo metu vis dar neapdrausta didžioji dalis - 96 proc. turimų sodo namelių ir 73 proc.

Pirmadienį ryte stiprus vėjas ir liūtys Šalčininkų rajone plėšė stogus, daužė langus, vartė medžius ir nutraukė elektros laidus. Lietuvos draudimo bendrovės praneša registruojančios nukentėjusiųjų pranešimus ir skaičiuoja audros padarytus nuostolius. Dirba mobilieji draudikų ekipažai „Lietuvos draudimo“ žalų skambučių centras pranešė iki vidurdienio užfiksavęs 70 pranešimų iš Šalčininkų ir gretimai esančios Akmenynės.

Savaitgalį Utenoje ir kai kuriose kitose šalies vietovėse praūžus smarkioms vasaros audroms ir liūtims, draudimo bendrovės jau skaičiuoja gyventojų patirtus nuostolius. Jie, anot draudimų ekspertų, gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. „Lietuvos draudimas“:  didžiausia užregistruota žala siekia 16 tūkst. litų Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai prognozuoja, jog savaitgalio audros nuostoliai sieks 120 tūkst. litų.

Trys ketvirtadaliai (72,5 proc.) daugiabučių gyventojų tiki, kad jų butą apsaugos puoselėjami geri santykiai su kaimynais ir šarvo tipo durys. Tokie duomenys gauti „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikus didžiųjų miestų respondentų, gyvenančių daugiabučiuose, apklausą. Paradoksalu, nors žmonės tiki, kad atsitikus nelaimei, ją pastebės ir pagelbės kaimynai, du trečdaliai artimų santykių su kaimynais nepalaiko.

Pastaruoju metu Konkurencijos taryba nesismulkina – už neteisėtus susitarimus skaldo brangius antausius ir didžiausioms šalies bendrovėms, ir ištiso sektoriaus įmonėms. Keistas paradoksas: reta nubausta bendrovė pripažįsta padariusi pažeidimą net po galutinių teismų sprendimų. Šį mėnesį Konkurencijos taryba (KT) už nepagrįstai suvaržytas tiekėjų galimybes išrašė 360 tūkst. litų baudą prekybos tinklui „Iki“ ir už draudžiamą susitarimą bendra suma – daugiau kaip 5 mln.

Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Iškalbinga statistika Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus.

Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Iškalbinga statistika Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, analizuodamas keliaujančiųjų draudimo įpročius pastebi, kad keliautojai vis dažniau kelionės maršrutą imasi planuoti savarankiškai. Patys besirūpindami skrydžių bilietais, viešbučiais ir pervežimais, keliautojai dažniau pasirūpina ir apsauga nuo neplanuotų išlaidų nutrūkus kelionei, vėluojant skrydžiui, dingus bagažui.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002-2009 metų laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas.

Draudimo rinka pagal įmokas praėjusiais metais ūgtelėjo sparčiau, tačiau ne gyvybės draudimo įmonių finansiniai rezultatai nedžiugina. Draudimo įmonių vadovai, girdėdami akcininkų nepasitenkinimą, įžvelgia draudimo paslaugų įkainių kilimo perspektyvą, rašo „Verslo žinios“. Tačiau rinką prižiūrintys specialistai akcentuoja, kad draudikai dar turi galimybių susimažinti sąnaudas, o įkainių didinti neleis konkurencija.

Jei šiandien tektų perlaikyti Kelių eismo taisyklių teorijos egzaminą, didžioji dauguma jo neišlaikytų. Tai dar kartą įrodė tradicinis, jau trečiasis Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas, surengtas praėjusį savaitgalį. Geriau spręsti užduotis sekėsi tiems, kas tai darė internete, tačiau pagal egzamino taisykles bus apdovanota ir po du geriausiai miestuose pasirodžiusius dalyvius. Šiemet egzamino dalyviai labiausiai klupo ties tais klausimais, kurie buvo susiję su dviratininkais.

Šiandien vidurdienį keturiuose šalies miestuose ir internete visi norintieji dalyvavo trečiajame Nacionaliniame kelių eismo taisyklių egzamine – iš viso jėgas išbandė per 2 000 dalyvių. Ši didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ rengiama saugaus eismo propagavimo iniciatyva skirta pasitikrinti, kaip gerai dalyviai žino kelių eismo taisyklių teoriją, ir ugdyti drausmingų kelių eismo dalyvių kartą per pozityvų pavyzdį.

Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis klientams siūlomos visos įmanomos prekės ir paslaugos, jei tik jos turi nors menkiausią paklausą. Visgi tam, kad kainos ir įsigijimo sąlygos būtų patrauklios bei palankios pirkėjui produktas turi būti perkamas masiškai. Situacija dar sudėtingesnė draudimo paslaugų sektoriuje, kur kiekvieną paslaugą kompanijos vertina pagal potencialią riziką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis patvirtino, jog Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojančius susitarimus.

Po gaisro Kauno Šilainių daugiabutyje draudimo ekspertai prabyla apie rizikas, su kuriomis gali susidurti visų Lietuvos daugiabučių gyventojai. Į „Lietuvos draudimą“ jau kreipėsi keli pavieniai draudėjai, nukentėję nuo gaisro. Bendrovės žalų ekspertai įvykio vietoje apžiūri patalpas ir vertina žalą. Bendrovės klientų patirta žala nėra didelė, nes jie gyveno toliau nuo gaisro židinio.

Didžiausios šalies draudikės „Lietuvos draudimo“ Žalų centras šiandien per 3 valandas registravo tiek pranešimų apie sugadintą, nukentėjusį turtą, kiek paprastai sulaukia per visą dieną. Draudikus užplūdo skambučiai dėl vakar vakaro ir šiandien ryto nuostolių gyventojų turtui ir automobiliams. Stiprūs vėjo gūsiai vakar ne tik pažėrė paskutinio sniego, bet ir talžė namus, stogus, kaminus, kitą turtą.

Daugiau nei pusė į kalnus važiuojančių slidininkų ar snieglentininkų baiminasi susidūrimo su neblaiviais žiemos sporto mėgėjais. Kas trečias mano, kad alkoholio vartojimas neabejotinai turi įtakos gebėjimams leidžiantis nuo kalnų, o iš slidinėjančių Čekijos kalnuose visiškai negeria vos 7 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Tokius duomenis atskleidė vienos iš didžiausių pasaulyje draudimo grupių RSA Čekijoje surengta apklausa. Duomenys gauti apklausus slidinėjančius Čekijos kalnuose.

Jei išsiruošėte pasivaikščioti po sostinės senamiestį, turėtumėte atidžiai žiūrėti ne tik po kojomis, nes plikledis gali pakoreguoti jūsų pasivaikščiojimo planą, bet ir pasidomėti tuo, kas kabo virš galvos. Kasmet pasitaiko atvejų, kai žmones rimtai sužaloja nuo stogų krentantys įspūdingo dydžio varvekliai. Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, kas atsakingas už pavojingų varveklių pašalinimą nuo namų stogų ir kaip dažnai dėl to kreipiamasi į draudimo bendroves.

Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ suskaičiavo, kad 2011 metais net trečdaliu (35 proc.) sumažėjo pavagiamų automobilių, lyginant su 2010 metais. Tuo tarpu jau antri metai vagis labiau domina autodetalės. Autodetalių vagysčių skaičius prieš dvejus metus šoktelėjęs daugiau nei dvigubai, pernai stabilizavosi, bet nemažėja.

Pastarieji metai draudimo rinkai buvo ne tik ekonominio nuosmukio, bet ir labai ženklaus žalų skaičiaus augimo metai, teigia „Lietuvos draudimo“ atstovai. Jų skaičiavimu, palyginus 2010 m. su 2009 m., užfiksuotų žalų skaičius išaugo 30 proc.  Šis augimas daugiausiai susijęs su gamtos stichijomis.

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių. Draudikai savo klientams už laukinių gyvūnų sugadintą automobilį išmoka vidutiniškai 2500 litų, tuo tarpu bendrai vidutinis atlygis už sugadintą automobilį pagal kasko draudimą yra 1900 litų.

Dauguma brangių, kilmingų naminių gyvūnų – šunų, kačių – savininkų nemano, kad jų augintinius reikėtų apdrausti, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta apklausa.Tik 7 proc. apklaustųjų sakė, kad šunų ir kačių draudimas jiems būtų patrauklus, bet ir pastarieji nebuvo tvirtai nusprendę drausti savo gyvūnėlių.

Beveik 30 metų toje pačioje įmonėje, iš jų 20 – vadovo kėdėje. „Vieną kitą dinozaurą, kaip mane, vis dar galite surasti„, – šmaikštauja „Lietuvos draudimo“ vadovas Kęstutis Šerpytis. „Lietuvos draudimo" (LD) generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis prieš atsakydamas į klausimą dažnai kelias sekundes svajingai žvelgia į tolį ir vėliau pripažįsta esantis svajoklis.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje praūžusi audra ne tik laužė medžius, paliko miegamuosius rajonus be elektros, bet ir pridarė nuostolių gyventojų būstams, automobiliams bei verslo įmonių turtui. Lietuvos draudikų asociacija (LDA) skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau dabar siekia pusantro milijono litų. Nuo nuplėštų stogų iki išdaužtų balkonų Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ teigė jau užregistravusi apie 30 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas.

Šalies draudimo lyderio „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad itin neramūs pastarųjų metų žiemos ir vasaros orai, netikėti potvyniai, speiguotos žiemos, neįprastai karštos ir audringos vasaros lietuvius vis dažniau priverčia savo turto apsaugą patikėti draudimui. Po praūžusių didelių gamtos stichijų vis daugiau žmonių kreipiasi į draudikus, teiraudamiesi, kaip nuo gamtos išdaigų apsisaugoti draudimu. „2010-ieji buvo išskirtiniai metai, kai gamta mus baudė labai stipriai ir skaudžiai.

Į 85 proc. visų eismo įvykių policija nekviečiama, o kaltininkas nustatomas ir nuostoliai atlyginami remiantis incidento dalyvių užpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Prieš trejus metus įsigaliojusi tvarka palengvino policijos darbą vykstant į avarijos vietą, tuo tarpu draudikai turi būti atidesni tikrindami žmonių užpildytas deklaracijas, nes maždaug 30 - 40 proc.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ skelbia per tris žiemos mėnesius fiksavęs 15 proc. daugiau draudžiamųjų įvykių nei pernai tuo pačiu metu. Gyventojų ir įmonių nuostoliams atlyginti bendrovė jau išmokėjo 41 mln. litų.

Lietuvoje pernai užregistruota daugiau naujų ir naudotų automobilių. Ši pirmą kartą Lietuvoje registruotų transporto priemonių statistika leidžia teigti, kad automobilių rinka keliasi po krizės. Tačiau į naujus ir naudotus automobilius ėmė vis dažniau žvilgčioti vagys.

Nors ši žiema dar neįpusėjo, „Lietuvos draudimas“ perspėja rinką, kad žiema gali tapti rekordine –  jau trečią savaitę iš eilės draudiminių autoįvykių statistika auga bauginančiais tempais, pagrindinės priežastys – nevalomi keliai ir miestų gatvės, kuriuose automobiliai slidinėja ant ledo ar sniego. Per kalėdinę 2010 m. savaitę gruodžio 20-26 dienomis „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centras visoje Lietuvoje užregistravo 1917 eismo įvykių už 4 mln.

Kabantys įvairiausių dydžių varvekliai gali tapti rimtu išbandymu įmonės ar gyventojo piniginei. „Lietuvos draudimo“ ekspertai primena – saugotis varveklių ar nuo stogų slenkančio sniego turi ne tik praeiviai, bet ir pastatų – daugiabučių, individualių ar verslo paskirties – savininkai, kad krentantis ledo gabalas, ar slenkantis sniegas nepridarytų neplanuotų nuostolių.

Konkurencijos taryba pripažino, kad draudimo bendrovės  „Lietuvos draudimas“ ir „PZU Lietuva“ sudarė konkurenciją ribojantį bendrojo draudimo susitarimą dėl statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.   Už šį pažeidimą skirtos  piniginės baudos – „Lietuvos draudimas“ – 400 300 litų, „PZU Lietuva“ – 130 800 litų.

Gausus sniegas bando ne tik vairuotojų, bet ir nekilnojamojo turto savininkų kantrybę bei pasiruošimą žiemai, o draudikai skaičiuoja patirtas žalas. Iki 13 val. „Lietuvos draudimo“ Žalų centras užregistravo kiek mažiau nei 400 žalų. Bendrovė planuoja klientams kompensuoti beveik 1 mln. litų nuostolių. „Nevalyti, slidūs keliai, dėl gausiai iškritusio sniego neišvažiuojami kiemai, nepasirinktas saugus greitis – tai buvo pagrindinės šio pusdienio eismo įvykių priežastys.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ praneša prieš artėjančias šventes registruojantis „įdomių, šventinių“ krovinių vagystes. Žalų specialistams buvo pranešta, kad šiemet vagys Kalėdoms pasirūpino stipriaisiais alkoholiniais gėrimais – iš vilkiko pavogta didelis kiekis brendžio. Lapkričio pabaigoje dingęs krovinys įvertintas daugiau nei 50 tūkstančių litų suma.

Nors lapkritis džiugino sausais ir saulėtais orais, paskutinė mėnesio diena daugumai sostinės vairuotojų pridarė daug problemų kelyje. Iškritęs sniegas, vėjo gūsiai ir labai šalta naktis sukūrė išties sudėtingas eismo sąlygas. Vilniaus vairuotojai, slidžiais ir apsnigtais keliais vykstantys į darbą, turėjo išlieti nemažai prakaito, kad suvaldytų slystančius ir nestabilius automobilius.

Lietuvoje bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą yra įsigiję mažiau nei pusė – 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas yra tas, kurį įsigyti privaloma – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. „Lietuvos draudimas“ tokius duomenis šį rudenį gavo užsakęs bendrovės „Spinter“ sociologinį suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1002 respondentai.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų centro specialistai per dvi savaites užregistravo daugiausiai – net 2478 nukentėjusių nuo didžiausios pastarųjų metų audros. 1550 (62 proc.) apsidraudusiųjų jau sulaukė draudimo išmokų, jiems žalų atlyginimai pilnai sureguliuoti, likusieji išmokas gaus artimiausiu metu. Šiuo metu „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad apsidraudusiųjų turtui škvalo padarytas nuotolis sieks 3,5 mln. litų.

Šiandien dėl siautėjusios liūties draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ jau sulaukė 60 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas. Išmokoms jau rezervuota 300 tūkst. litų. Bendrovė prognozuoja, kad turto ir kasko draudimo bendri nuostoliai sieks apie 1 mln. litų. Daugiausia pranešimų sulaukiama iš Kauno, kiek mažiau – iš Vilniaus bei Utenos miestų. Vidutinė šios liūties sukelta žala gali siekti daugiau nei 3 tūkst. litų turto draudimo klientams ir apie 8 tūkst. litų kasko draudimo klientams.

Savaitę besitęsiantis potvynis gerokai pakoregavo didžiausios šalies draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" prognozuotus skaičius. Iki penktadienio pietų jau buvo užregistruoti 386 įvykiai, bendra jų žala siekia 1,7 mln. litų. "Įpusėjus savaitei pamatėme, kad mūsų prognozuoti skaičiai buvo labai optimistiški, jau vien per pirmadienį užregistravome žalų už 440 tūkst. litų, o potvynis vis dar tęsiasi.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų skambučių centro specialistai šiandien registruoja pranešimus apie pakilusio vandens padarytas žalas. Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius sparčiai auga. Šiuo metu bendrovė jau prognozuoja, jog klientų patirti nuostoliai dėl potvynio sieks 750 tūkst. Lt. „Skęstanti“ Lietuva - taip pavadinčiau dabartinę situaciją. Sulaukiam skambučių iš didžiosios dalies šalies - patvinusi Neris, Nevėžis ir kiti vandens telkiniai.

Draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" klientų nekilnojamajam turtui praėjusios savaitės atlydys atnešė apie 650 tūkst. litų nuostolių. Ši draudimo bendrovė įregistravo 262 draudžiamuosius įvykius, kai pastatus apgadino dėl drėgmės pasunkėjęs sniegas. Vidutinė tokių įvykių draudimo išmoka šiemet siekia 2,5 tūkst. litų. Nuo stogų krentantis sniegas ir ledas taip pat apgadino 64 draudėjų automobilius. Jiems padaryta žala buvo 170 tūkst. litų, vidutiniškai - po 2,7 tūkst. litų.

Ar sunkmečiu įmonės grįžta prie konservatyvaus bendravimo, ar ieško dar drąsesnių sprendimų? 2010 metų vasario 11 dieną Vilniuje, „Crowne Plaza Vilnius“ seminare „Integruok! Rinkodaros komunikacija 2010“, pranešimą skaitys „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė. „Balsas.lt savaitė“ A. Kazlauskienės klausė, kokios yra šiuolaikinės komunikacijos tendencijos.

Bendrovė „Lietuvos draudimas“ teigia, jog 2009 metais Lietuvoje išaiškino rekordiškai daug bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas. Bendrovės specialistai pernai išaiškino 272 tokius atvejus. Tai yra beveik 75 proc. daugiau nei 2008 metais, kai išaiškinti 157 bandymai sukčiauti. „Daugiausiai bandymų sukčiauti buvo privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudarė net 78 proc. visų išaiškintų sukčiavimų.