lietuvos bvp

Lietuva užima antrą vietą pasaulyje pagal moterų vadovaujančiose pozicijose skaičių ir mobiliojo ryšio plėtrą, trečią – pagal įmonių pelno apmokestinimo lygį, o ketvirtą – pagal BVP augimą.

Analitikų prognozės gali nudžiuginti tuos, kurie dar neturi įsigiję būsto, - šiais ir kitais metais prognozuojamas iki 30 proc. nekilnojamojo turto kainų mažėjimas. Kita vertus, galimybes ir norą pirkti gali sumenkinti dviženklė infliacija, kurios didėjimą iš dalies nulems elektros kainų šokas, rašo „Lietuvos žinios“. Prognozuodami šalies ūkio raidą analitikai renkasi vis niūresnį tembrą. „Danske Bank“ mano, kad šiais metais Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 5 proc.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Praėjusią savaitę gavome iškart du praėjusius metus apibendrinančius pranešimus – parlamentui metinį pranešimą perskaitė valstybės vadovas, o vykdomosios valdžios vadovas pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaitą.

Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko analitikai teigia, kad šiais metais šalies ekonomikos padangėje toliau kaupsis debesys. Ekspertai pastebi, kad faktas, jog pastaraisiais mėnesiais labiausiai smuktelėjo ne makroekonominiai rodikliai, o namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, verčia manyti, kad esminis šalies ūkio būklės pablogėjimas dar prieš akis.

Įspūdinga Baltijos šalių ūkio plėtra lėmė rimtas disproporcijas, – teigia SEB analitikai. SEB grupės analitikai šiandien paskelbtoje  pusmetinėje Vidurio ir Rytų Europos šalių regiono (VRE) ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“ konstatuoja, kad regionas kol kas išsaugojo spartų ūkio kilimo tempą, nepaisant pastaruoju metu itin komplikuotos globalinės makroekonominės situacijos. Tam įtakos turėjo menka VRE valstybių eksporto priklausomybė nuo JAV rinkos.

„Standard&Poors“ agentūra sumažino ilgalaikio Lietuvos Respublikos skolinimosi litais ir užsienio valiuta reitingą nuo A iki A–, o trumpalaikio – nuo A–1 iki А–2. „SEB“ ekspertai mano, kad dėl atskirų rodiklių vertinimo galima ginčytis, tačiau pripažįsta, kad nurodyta ekonomikos kryptis - teisinga. Tai yra pirmasis mūsų šalies kredito reitingo sumažinimas po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, išaugo 8,7 proc., pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas prie Lietuvo Respublikos vyriausybės.  Pernai BVP labiausiai augo dėl žemės ūkio, statybų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmonėse sukurtos pridėtinės vertės augimo. Vienam gyventojui pernai teko 28 632 litai BVP – 9,3 proc. daugiau nei 2006 metais, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 8057 litai, arba 8,6 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ekonomika šalyje lėtės, tačiau ir vėl padidino šių metų šalies BVP ir infliacijos prognozę – paskutinį kartą pernai spalį tikslinti skaičiai išaugo atitinkamai 0,7 proc. punkto iki 8,1 proc. ir 2,2 proc. punkto iki 7,9 proc. Anksčiau skelbta, kad BVP Lietuvoje šiemet augs 7,4 proc., o vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sieks 5,7 proc. Paskutiniaisiais duomenimis, praėjusių metų trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP buvo 10,8 proc.

Esami dėkingi TV3, kad kovos su alkoholizmu reikalą padarė tokį aktualų. Dar daugiau, dėkojame TV3 už tai, kad akivaizdžiai parodė, koks galingas yra alkoholio biznis, pasiruošęs bet kokiems veiksmams ir bet kokiam šantažui, ginant savo pagrindinį interesą: kad lietuviai alkoholio kiekvienais metais išgertų vis daugiau. Tapo visiškai akivaizdu, kodėl lig šiol pastangos kovoti su alkoholizmu buvo bevaisės.

Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“.   Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste.

Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi. Ekspertai prognozuoja, kad kiti metai bus lūžio metai – nuo jų priklausys, kaip toliau plėtosis šalies ekonomika bei verslas, rašo "Klaipėda". Ragina pasispausti Bankų ekspertai vieningai sutaria, kad Lietuvos ekonomikos spurtas baigėsi, artėjame prie ekonomikos lėtėjimo fazės. Kol kas nesutariama, ar sulauksime skausmingo ekonomikos nuosmukio, ar laipsniško lėtėjimo.

Teiginiai, jog Kauno ekonomika smarkiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkių, ne iš piršto laužti. Tai patvirtina Statistikos departamento Kauno teritorinės statistikos valdybos pateikti duomenys, apie tai kalba žinomi šalies ekonomistai, rašo "Laikinoji sostinė".Neseniai atlikta sociologinė apklausa parodė, kad Kaunas pagal gyvenimo kokybę tarp 60 šalies savivaldybių užima tik 49-ąją vietą.

Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 8,6% - 0,6 procentinio punkto daugiau nei buvo prognozuota vasaros pradžioje. Ir 1,4% daugiau nei Finansų ministerija (FM) prognozavo kovo mėnesį, rašo "Vz.lt".Kitąmet BVP turėtų augti 5,3% (tiek pat buvo prognozuota ir kovą). 2009-2010 metais BVP turėtų augti atitinkamai 4,5% ir 5,2%. Tiek pat buvo prognozuota ir kovą.

Baigęs savo sunkiausius darbus – ilgus mėnesius svarstyti tikrai ar tariamai prasižengusius šalies pareigūnus, generolus bei kitus įdomesnius darbuotojus, šiek tiek pasidairęs po politinę padangę (bent jau vykdomosios valdžios ataskaitų išklausęs) Seimas pagaliau atkreipė savo dėmesį ir į nacionalinę ekonomiką. Ėmėsi svarstyti jos stabilumo, konkurencingumo, augimo, restruktūrizavimo problemas? Ne, ką jūs! Seimas nukreipė žvilgsnį į valstybės pinigus.

Naujausio JAV Centrinės žvalgybos valdybos kasmet leidžiamo žinyno „CIA World Factboook“ duomenimis Lietuvos BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, 2006 m. sudarė 15 300 JAV dol. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 66 vietoje pasaulyje. Lietuvą pralenkė abi Baltijos kaimynės: Latvija užėmė 64 vietą (16 000), Estija – 55 (20 300 dol.

„Eurostat“ duomenimis pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP prieaugis lyginant su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu sudarė 8 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 4 vietą ES. Pirmoji vieta atiteko Latvijai (10,7 proc.), antroji – Estijai (9,9 proc.), trečioji – Slovakijai (9 proc.). Po Lietuvos seka Lenkija (6,8 proc.). Mažiausiai BVP augo Prancūzijoje (2 proc.) ir Portugalijoje (2,1 proc.). „Eurostat“ BVP prieaugio skaičiavimai aprėpia 18 ES šalių, duomenų apie likusias 9 šalis kol kas nėra.

Vadinama buvusios Sovietų sąjungos „Silicio slėniu“, vystymosi dinamika ir šiuolaikinių technologijų deriniu pasižyminti Lietuva tampa naujuoju Eldoradu investuotojams. Užsieniečio žvilgsnis į Lietuvą. Iš tolo nedidelis dviejų aukštų pastatas paskęsta Vilniaus šiaurės vakarų priemiesčių pilkume. Tačiau už kuklių durų, kur atvykėlius pasitinka ES vėliavos lipdukas, lankytojams atsiveria galybė aukštųjų technologijų laboratorijų.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas artimiausiais metais turėtų sulėtėti iki 5 proc. per metus. Priešingu atveju šalies ūkiui gali grėsti "perkaitimas", kurio galimybę didina dar didesnę įtampą juntančios Latvijos ir Estijos ekonomikos.Tokį ūkio plėtros scenarijų patvirtina vienos didžiausių Šiaurės Europos ir Baltijos šalių finansinių grupių "Danske Bank" (Danija), valdančios AB SAMPO banką, atlikta Lietuvos ekonomikos apžvalga.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2006 metų ketvirčiu, padidėjo 7,1 procento. Vienam šalies gyventojui teko 5803 litai BVP. Sausio-kovo mėnesiais veikusiomis kainomis BVP sukurta už 19,643 mlrd. litų, pranešė Statistikos departamentas.

Pirmuoju (bus dar du) įverčiu praeitų metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,4 proc. Maždaug triskart spartesnis nei „senojoje“ Europoje Lietuvos ūkio augimas tęsiasi. Slenkam teigiama kryptimi. Padidėjo kodėl? Pirmiausia todėl, kad dar maždaug 25 tūkstančiais pagausėjo dirbančiųjų šalies ekonomikoje (2005 m. dirbo 1,474 mln. žmonių, o 2006 m. jau 1,5 mln.). Antra, kiekvieno dirbančiojo darbo našumas vidutiniškai pakilo 5,1 proc.

Kai pinigų per mažai, kyla klausimas – ką daryti? Kai jų daugiau negu paprastai, vėlgi tas pats klausimas. Kai po ilgų deficito dešimtmečių Billo Clintono prezidentavimo pabaigoje Amerikoje (labai trumpam) prasidėjo biudžeto pertekliaus laikai, siūlytojai, kaip tą panaudoti, susiskirstė į dvi pagrindines stovyklas.

„Lietuvą vaizduojuosi kaip didžiulę buhalteriją“, – maždaug taip perfrazuodama klasiką galėjo pasakyti buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Violeta Latvienė. Palikdama postą pareiškė, kad džiaugiasi įdiegusi visuotinę mokesčių deklaravimo sistemą.

Prieš pat Velykas Lietuvos Vyriausybė pateikė Seimui ir visiems piliečiams savo 2005 metų veiklos ataskaitą. Ją sudaro 131 puslapis, ji visa pilnutėlė faktų apie visokeriopą Vyriausybės veiklą visose viešojo gyvenimo srityse. Konkrečių faktų, skaičių ir teiginių tiek daug, kad skaitytojas pasijunta tarsi didžiuliame sandėlyje – Vyriausybė atvedė jį ten ir rodo: štai, žiūrėk, kiek „daikčiukų“ sukaupėm vien per 2005 metus.

Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti. Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc.

Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas. Šis biudžetas mažytis – jis sudaro apie vieną procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). ES mastu tas vienas procentas 2005 m. yra 104 milijardai eurų. Daugiau kaip 40 proc.

Pernai atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis norimas vaikų skaičius Lietuvoje siekia 2,3, tačiau realiai šeimoje auginamų vaikų vidurkis tėra 1,3. Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – tėvų baimė dėl vaiko ateities. Pagal tarptautinį „Dialog“ projektą atliktas reprodukcinės elgsenos tyrimas, kurį finansavo Europos Komisija, parodė, kad neatitikimas tarp norimo ir realiai turimo vaikų skaičiaus egzistuoja visose 14-oje tirtų Europos valstybių. Tačiau Lietuvoje šis skirtumas vienas didžiausių.

Prieš kelias dienas "Financial Times" parašė, kad Lietuva ir Estija bus nepriimtos į Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), taigi negalės įsivesti euro, nes yra pernelyg skurdžios. Esą Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų taryba, birželį spręsianti šį klausimą, tą priežastį užmaskuos kurio nors formalaus kriterijaus neįvykdymu, bet tikroji priežastis bus būtent tų nacionalinių ūkių menkas išsivystymo lygis. „Skurdumas“ ar „neturtingumas“ yra, žinoma, labai netikslūs terminai.

Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl demokratija – pati sudėtingiausia valdymo forma – pastaruoju metu taip sėkmingai plinta po pasaulį? Demokratijos sėkmės mechanizmas primena komercinę gero automobilio, filmo ar kompiuterinės programos sėkmę. Tiesa, reklamos (propagandos) įtaka čia neabejotina. Pavyzdžiui, pusę didžiausių Holivudo filmų biudžeto dažnai skiriama reklamai, todėl įdomesnis filmas gali konkurencinėje kovoje pralaimėti nuobodesniam, bet geriau išreklamuotam.

Liko jau visai nedaug laiko, ir sužinosim, ką Kalėdų senis mums šiemet paliko po eglute. Kai kurias dovanas jau gavome - susiderėta dėl palyginus dosnios ES struktūrinės paramos, o per balsavimus dėl ES finansinės perspektyvos Lietuvos ministras pirmininkas A. Brazauskas taip narsiai grūmėsi, kad kartą buvo netgi vienintelis, ją vetavęs (http://www.omni.

Yra anekdotas, kuriame klausiama – „kas paėmė Bastiliją“? Šiais laikais kai kuriuose sluoksniuose (o ypač šiaurėje) pasakojamas toks pusiau anekdotas „kas pražiopsojo „Skype“? Neapsimetinėsiu technologijų ekspertu, nes ir pats apie „Skype“ išgirdau mažiau nei prieš metus ir užsiregistravęs tapau vartotoju numeris penkiasdešimt trys milijonai kažkelintu.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina, bet konservatoriai susilaukė premjero pagyrų ir, net sunku patikėti už ką, už „Mažeikių naftos“ privatizavimą. Sakysite, negali būti. Gali. Bet apie tai kiek vėliau. Didžioji konservatorių kaltė tūkstančius kartų pagrįstai ir nepagrįstai eskaluota per visus rinkimus ir debatus buvo tiek nuvalkiota, kad kitokios nuomonės niekas nenorėjo girdėti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) gyventojui yra beveik 2,4 karto mažesnis nei išsiplėtusios Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ES statistikos biuras "Eurostat" ketvirtadienį paskelbė, kad 25 ES narių BVP vienam gyventojui, įvertinus perkamąją galią, 2002 metais siekė 21,17 tūkst. eurų (73,1 tūkst. litų). Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 8,977 tūkst. eurų (31 tūkst. litų), arba 42,4 proc. ES vidurkio. Kaimyninės Latvijos BVP vienam gyventojui siekė 39 proc., Estijos - 46,6 proc.

Statistikos departamentas paskelbė pradinius bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2004 metais rezultatus - BVP padidėjo 6,6 proc. Apskritai paėmus, toks Lietuvos ekonomikos ūgtelėjimas pasigėrėtinas. Jis gerokai viršija ir taip jau neprastą mūsų ūkio augimo vidurkį 1995-2003 metais (tai yra po to, kai buvo atlikti drastiški ūkio sistemos pokyčiai ir ekonomika pradėjo augti), kuris lygus 5,4 proc.

Metų virsmas sužadina norą žinoti - o kaip bus tais naujais metais? Gal kažkas keisis? Grėsmę jie neša ar džiaugsmą? Ir seniau, ir dabar viskas susiveda į spėjimą, koks bus kitų metų derlius, t.y. nacionalinės ekonomikos būklė. Nes kiekvienam aišku, kad jei javai gerai derės (seniau) arba bus, kas nuperka mūsų gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas (dabar) - tai bus ir gyvenimas sotesnis, ir dienos linksmesnės; ir atvirkščiai.

Tryliktoji atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybė visai rimtai įsipareigojo vykdyti jei ne populistinius, tai populiariausius pažadus: per ketverius kadencijos metus padidinti vidutinį darbo užmokestį iki 1800 litų, o vidutinę pensiją - iki 650 litų.

Š.m. spalio 20–23 d. parodų centre „Litexpo“ vyks jau vienuolikta didžiausia Baltijos regione tarptautinė informacinių technologijų, telekomunikacijų bei raštinės įrangos paroda „Infobalt 2004“. Kaip ir kiekvieną rudenį, š. m. spalio 20–23 d. parodų centre „Litexpo“ vyks jau vienuolikta didžiausia Baltijos regione tarptautinė informacinių technologijų, telekomunikacijų bei raštinės įrangos paroda „Infobalt 2004“, kurią kasmet aplanko per 70 tūkst.

Periodiškai pasamprotaujama, kokią įtaką daro užsieniuose dirbančių lietuvių uždarbiai Lietuvos ekonomikai. Atrodytų, jokios įtakos - žmonės gelbstisi nuo vargo, ir tiek. Ne visai taip. Analitikai jau anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad besitęsiantis Lietuvos ūkio kilimas tam tikra dalimi aiškintinas užsienyje dirbančių lietuvių atgabenamais pinigais. Tai visiškai pagrįsta nuomonė.

Olimpinės žaidynės jau praūžė, olimpiečiai grįžo namo, o graikai baiminasi depresijos, ištiksiančios po olimpiados. Tačiau žiniasklaida vis dar gyvena olimpinėmis nuotaikomis, prisimindama įdomiausias akimirkas ir sportininkų pasiekimus. Nemažai užsienio spaudoje dėmesio sulaukė pradžioje sensacingai pasirodę Lietuvos krepšininkai. Skaudūs jų lemiami pralaimėjimai taip pat virto sensacija.

Su dr. Margarita Starkevičiūte kalbėjomės apie tai, kodėl Lietuvoje trūksta jaunų lyderių. Yra talentingų vadybininkų, specialistų, tačiau pagrindinis klausimas - ar jiems bus leista pasireikšti, teigia žinoma ekonomistė. Per 15 nepriklausomybės metų ne tiek daug iškilo naujų lyderių politikoje, administracijoje, pagaliau ir versle. Kodėl? Kodėl nereikia jaunų lyderių? Gal skamba ir banaliai, bet naujiems lyderiams atsirasti trukdo monopolizuota šalies ekonomika.

Opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius Europos Sąjungos nare tapusiai Lietuvai siūlo rinktis Estijos kelią ir dešiniųjų valdymą. "Lietuva ES turi gyventi pagal paprastą formulę - dešiniųjų valdžia, kuri pasiekia, kad per artimiausius 2 metus pagal Lisabonos kriterijus mes pasivejame Estiją. Tai ilgalaikės europietiškos sėkmės formulė. Visa kita yra tuščias populizmas", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius.

Su ekonomiste Margarita Starkevičiūte kalbėjomės apie tai, kaip stojimas paveiks Lietuvos ekonomiką, žmonių gyvenimą, ir, aišku, apie politiką. “Turime būti dėkingi politologams, kurie gąsdindami populizmo baubu jau beveik įtikino, kad rimtas politikas turi nieko arba mažai ką žadėti žmonėms, neva nebūti populistas. Labai patogi pozicija naujų idėjų stokojantiems politikams”, - sako M. Starkevičiūtė.

Skandinavijos finansų grupės "Nordea" rinkų tyrimo padalinys naujausioje Lietuvos ūkio perspektyvų apžvalgoje prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika, šaliai įstojus į Europos Sąjungą, 2004-2005 metais vidutiniškai augs po 7,6 proc. per metus. "Nordea" analitikų manymu, tokiu sparčiu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu negalės pasigirti nė viena iš 25 Europos Sąjungos valstybių.

Sostinės taryba trečiadienį patvirtino Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginį planą. Plane numatytos svarbiausios abiejų miestų bendradarbiavimo kryptys, padėsiančios įgyvendinti perspektyviausius Vilniaus ir Kauno plėtros projektus bei didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Rengiant strateginį planą buvo apibendrinta Lietuvos ir pasaulio miestų bei regionų patirtis ir vyraujančios tendencijos.

Vilniaus banko finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs po 6,8 proc., o 2006-aisiais - 6,5 procento. BVP galiojusiomis kainomis išaugs atitinkamai 8 proc., 8,5 proc. ir 8,5 procento.Šios prognozės paskelbtos antradienį Vilniaus banko analitikų pristatytoje naujausioje makroekonomikos apžvalgoje. "Artimiausi treji metai daugeliu požiūrių bus panašūs į praėjusius metus.

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ne tik Europoje, bet ir vienas didžiausių pasaulyje. Išankstiniais duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 10,6 proc., o per visus 2003 metus BVP augimas, palyginti su 2002-aisiais, siekė 8,9 proc. Vienam gyventojui praėjusiais metais teko 15,879 tūkst. litų BVP - 9,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis.

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ne tik Europoje, bet ir vienas didžiausių pasaulyje. Išankstiniais duomenimis, paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 10,6 proc., o per visus 2003 metus BVP augimas, palyginti su 2002-aisiais, siekė 8,9 proc. "Pagal svarbiausius makroekonominius rodiklius Lietuvai praėję metai buvo geriausi nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikai išaugus 10,6 proc., per visus 2003 metus BVP augimas, palyginti su 2002-aisiais, siekė 8,9 proc. 2002 metais Lietuvos BVP išaugo 6,8 proc. ir palyginamosiomis kainomis sudarė 50,8 mlrd. Lt. Didžiausio šalyje komercinio Vilniaus banko analitikai prognozavo, kad 2003 metais mūsų šalies BVP augs 7,5 proc. Finansų ministerija planavo - 6,8 proc. realaus BVP augimą.