lietuvos automobilių kelių direkcija

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, rašoma pranešime.

Iš pareigų nuo 2023 metų traukiasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.

Kelių direkcija pripažįsta, kad dėl prasidėjusio karo rangovai kreipėsi dėl kelių tiesimo ir remonto darbų indeksavimo, dėl ko darbai pabrango apie 11 mln. eurų. LAKD vadovas taip pat atskleidė, kokioje stadijoje yra kelio „VIA Baltica“ projektas ar gėda virtęs kelio Vilnius–Utena remontas. Seimo Ekonomikos komitete parlamentarai klausėsi, kaip šiemet vykdomi kelių remonto darbai.

Politikai niršta – nauja kelių apmokestinimo tvarka turėjo įsigalioti jau nuo sausio 1 d., tačiau projektas pradės veikti, geriausiu atveju, 2024 metais. Institucijos teisinasi, kad dėl to kalti teismai. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas pripažino, kad kelių rinkliavos procesas strigo. „Deja, tenka apgailestauti“, – teigė viceministras. Pasak jo, prie proceso įstrigimo prisidėjo teisiniai ginčai ir kelios bylos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pagrįstai išskaičiavo 13,2 tūkst. eurų delspinigių iš kelių ir tiltų statybos bendrovės „Alkesta“ už ne laiku atliktą kelių sankryžos Alytaus rajone remontą, nusprendė Apeliacinis teismas. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 27 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria teismas pernai lapkritį „Alkestos“ ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, kad direkcija teisėtai „Alkestai“ nesumokėjo 13,2 tūkst. eurų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su mokslininkais kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai išbando naują informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įrangą. Kaip trečiadienį pranešė direkcija, ši sistema išbandoma ruože nuo 41 iki 43 kilometro. Ji tamsiuoju paros metu mirksinčiu šviesos signalu įspės vairuotojus apie šalia kelio esančius ar ketinančius kelią kirsti gyvūnus. Vairuotojai raginami stebėti kelią bei šalikeles ir neišsigąsti mirksinčios šviesos.

Infliacija palietė ir darbus Lietuvos keliuose. Kelių direkcija skaičiuoja, kad dalis projektų brangs keliais milijonais eurų, tačiau ramina, kad darbai nestoja. „Sezonas įsibėgėja, vis daugiau matome dirbančių kelininkų mūsų keliuose. <...> Ką mes pamatysime rudenį arba ką mes pasakysime susitikdami su rinkėjais apie vieno ar kito mūsų strateginio kelio ar vieškelio tvarkymą?“ – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius.

Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė „Eurovia Lietuva“ už laiku nesuremontuotą kelio ruožą turės mokėti 3,3 karto mažesnius delspinigius nei paskaičiavo užsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), nusprendė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas birželio 21 dieną nutarė, kad LAKD bendrovei paskaičiuotus delspinigius turi sumažinti nuo beveik 9,2 tūkst. iki 2,8 tūkst. eurų. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai rugpjūtį priimtą nutartį.

Šalies keliai antradienį sausi, tačiau sniego provėžų esama rajoniniuose keliuose, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Provėžotų, kai kur padengtų prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu kelių daugiausia yra Šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje bei Telšių, Joniškio ir Mažeikių rajonuos. Vairuotojų prašoma atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, ypač važiuojant miškingose vietovėse ir rinktis saugų greitį. Lietuvoje antradienį be kritulių.

Eismo sąlygos dėl snygio ir šlapdribos ketvirtadienio popietę šalyje išlieka sudėtingos, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Pietvakarių ir šiaurės vakarų Lietuvoje bei Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Molėtų, Rokiškio, Alytaus, Raseinių ir Šiaulių rajonuose magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos vietomis padengtos šlapio ar pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Sekmadienį mūsų regioną apglėbs Skandinavijos anticiklonas, tačiau saulės bus nedaug dėl žemų debesų. Sekmadienį kai kur truputį palis. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 4–9 m/s. Temperatūra 2–7 laipsniai šilumos.  Šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis, daugiausia šiaurės ir vakarų Lietuvoje drėgnos arba šlapios.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekdama priminti apie atšvaitų ir kitų saugaus eismo priemonių naudojimą, trečią spalio ketvirtadienį organizuoja Atšvaitų dieną.  Šios dienos tikslas – priminti pėstiesiems, kad einant tamsoje ar esant blogam matomumui būtina su savimi turėti taisyklingai pritvirtintus atšvaitus, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis, paraginti naudoti atšvaitus.

  Transporto infrastruktūros projektavimo bendrovei „Kelprojektui“ nepavyko sustabdyti 0,6 mln. eurų preliminarios vertės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) surengto tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo galimybių studijos konkurso.

Seimas pradeda svarstymus dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pertvarkos iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Direkcija prieš metus jau buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.  „Visos direkcijos akcijos toliau priklausys valstybei“, – sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, antradienį Seimui pristatydamas įstatymų pataisas. Už jų svarstymą balsavo 63 parlamentarai, trys buvo prieš, o 30 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos lapkritį.

Viaduko ties posūkiu į Tarandę Vilniuje, magistralės Vilnius–Panevėžys pradžioje, statybos konkursas ir toliau lieka sustabdytas, kol teismas galutinai išnagrinės tiltų statybų bendrovės „Tilsta“ pretenzijas konkurso organizatorei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 9 dieną atmetė LAKD prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir paliko galioti rugpjūtį Vilniaus apygardos teismo priimtą direkcijai nepalankų sprendimą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vienai didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Panevėžio keliai“ turi sumokėti 60,4 tūkst. eurų, kuriuos bendrovei vėluojant baigti žvyrkelių asfaltavimo darbus direkcija vienašališkai įskaitė kaip delspinigius.

Kovo 15 d. baigiasi technologinė pertraukai ir oficialiai, jei orų sąlygos tinkamos, prasideda kelių statybos darbų sezonas. Šiais metais pagal sutartis numatyta pabaigti didžiąją dalį darbų, vykdomų kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat pradėti vykdyti kitus reikšmingus kelių plėtros ir priežiūros projektus, rašoma pranešime spaudai.

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.  Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

Nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai prie valstybinės reikšmės kelių  gyvenvietėse bus įrengiami pagal prioritetinę eilę, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).  Pagal eilę, kurioje yra 2,37 tūkst. kelių, pirmiausia bus tvarkomi takai Čekoniškių gyvenvietėje, kelyje Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė, Kalotėje – kelyje Klaipėda-Kretinga ir Utenoje – kelyje Vilnius-Utena.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) žada kitąmet pradėti statyti tunelį į šalia Vilniaus esančią Tarandę – dabar Vilniaus-Ukmergės kelio posūkyje į sparčiai augančią gyvenvietę susidaro didelės spūstys, čia didelė avarijų rizika.   LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius žada, kad šį gruodį bus skelbimas Tarandės tunelio statybos  rangovo konkursas.

Atėjus vasarai ne vienas tautietis planuoja atostogas ir keliones po Lietuvą. Kas traukia prie Baltijos jūros, kas prie vieno iš ežerų, o kas leidžiasi į kelią pažinti savo šalį. Tačiau šiemet kelionės automobiliu gali sukelti papildomų rūpesčių, nes ne vienas pagrindinis šalies kelias išgyvena remonto laikotarpį. O kur darbininkai ir kelio rekonstrukcijos, ten ir automobilių spūstys.

Įvairiais gandais apipinta daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema fiksuoja įvairius su automobiliais susijusius duomenis, tačiau vairuotojai gali būti ramūs – jei sistema užfiksuos jus viršijant greitį, baudos negausite. Iki šiol tebelieka neaišku, ar sistema veikia pilnu pajėgumu.

Lietuvos automobilių ir kelių direkcija praneša, kad dėl Baltijos kelio 30-mečio minėjimo rugpjūčio 23 dieną keliuose Vilnius–Panevėžys (A2) bei Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) bus ribojamas eismas ir trumpuose ruožuose, ties Baltijos kelio atminimo vietomis, mažinamas leistinas važiavimo greitis. Taip pat LAKD informuoja, kad atitinkamuose kelio A2 ruožuose bus atšaukiamas automagistralės režimas, leistinas važiavimo greitis bus ribojamas iki 90 km/val.

100 naujų vidutinio greičio matuoklių, kurie skirti 50 kelio ruožų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paskelbė viešųjų pirkimų konkursą ir atskleidė, kur stovės greičio mėgėjus fiksuojantys įrenginiai. Šiuo metu Lietuvoje yra 25 kelių atkarpos, kur veikia vidutiniai greičio matuokliai.

Rezultatas – nulis. Puiku! Ypač tuomet, kai kalbame apie žmonių žūtis mūsų šalies keliuose ir gatvėse. Prie šio siektino rezultato, kai nė viena mirtis keliuose nėra toleruotina, gali prisidėti kiekvienas. Tam ir skirtas Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamas renginys „Nevairuok išgėręs“, kuris vyks balandžio 6-ąją, minit Saugaus eismo dieną, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Šiemet kelių ereliams prasprūsti bus sudėtingiau. Planuojami pastatyti 170 naujų greičio matuoklių. Nors Kelių direkcija pernai sutaupė beveik 80 mln. eurų, jos vadovas prakalbo, kad dabar skiriamo finansavimo gali neužtekti visiems numatytiems projektams, o pagrindinis dėmesys kitais metais bus skiriamas naujų kelių tiesimui ir greičio matuoklių įrengimui.

Nors šį mėnesį bus išjungti visi momentiniai (stacionarūs) greičio matuokliai, vadinamieji „inkilai“, greičio mėgėjai džiaugtis neturėtų. Lietuvoje toliau veiks naujesnės kartos įrenginiai matuojantys vidutinį greitį, o per artimiausius metus tokių ruožų skaičius padidės daugiau nei penkis kartus.

Šiais metais popierines vinjetes pakeitė elektroninės, o prieš pat šventes Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia jų įsigijimo sistemą. Vienu atveju mokestį susimokėsite be administravimo mokesčio, kitu teks pakrapštyti piniginę. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nuo gruodžio 22 d. elektroninių vinječių platinimą administruos be tarpininkų. Interneto svetainėje www.keliumokestis.lt elektronines vinjetes bus galima įsigyti be aptarnavimo mokesčio.

„Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 61,73 km. šiemet pradėjo veikti pirma sistema mūsų šalyje, kuri nustato atstumą tarp dviejų eismo dalyvių. Ji vairuotojams parodo atstumą iki priešais esančios transporto priemonės. Sistema realiu laiku įvertina šiuos duomenis: nustato saugaus atstumo nesilaikymo tarp judančių transporto priemonių faktą ir apie tai informuoja atstumo nesilaikantį eismo dalyvį.

Visus darbuotojus civilinės atsakomybės draudimu apdraudusi Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Sveikatos apsaugos ministerija yra vienos iš nedaugelio valstybės įstaigų ar bendrovių, turinčių tokį draudimą. Draudikų atstovai sako, kad tokia praktika yra itin reta dėl per didelės rizikos.

Artėjant vasarai, vis dažniau su nerimu vairuotojai dairosi į kelius. Ne paslaptis, kad šiltasis sezonas pasižymi aktyviu kelių remontu ir rekonstrukcijomis, kurios sukelia nemažai galvos skausmo keliaujantiems. Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kokie numatyti svarbiausi 2018 m. darbai. Pokyčiai keliuose aplink Vilnių Kantrybės išbandymas laukia važiuojančių į didžiuosius Lietuvos miestus: Kauną ir Vilnių.

Iš viso Lietuvoje jau veikia 25 vidutinio greičio matuokliai. Prognozuojama, jog vairuotojai jau balandį sulauks ir pirmųjų baudų dėl greičio viršijimo, kurį užfiksavo būtent ši sistema. Tačiau atidesni vairuotojai pastebėjo, kad tokių matuoklių viename iš pagrindinių šalies kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda nėra. Taip pat pastaruoju metu šiame kelyje sumažėjo ir stacionarių greičio matuoklių.  Sektoriniai greičio matuokliai matuoja vidutinį automobilio greitį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, kad Lietuvos keliai tarnautų visuomenei, būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Siekdama šio tikslo, Kelių direkcija sudarė žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą. 1009 kilometrai asfaltuojamų žvyrkelių parinkti pagal specialias metodikas.

Teisėsaugos akiratyje atsidūręs valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ generalinis direktorius Vladislavas Molis atleistas iš pareigų. Taip pat atleista vyriausioji įmonės buhalterė Birutė Rankauskienė, o generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Eirošius pats parašė pareiškimą išeiti. Daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V.Molis atleistas už šiurkščius pažeidimus bei įmonei padarytą žalą, dėl jo veiklos Susisiekimo ministerija kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais nuolat daugėja. Kone kasdien Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centras gauna informaciją apie praėjusią parą įvykusius eismo įvykius, tame tarpe ir su gyvūnais. Pastarųjų kasdien būna vidutiniškai apie 10. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, tai yra tik įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu būna sugadinti automobiliai, sužalojami žmonės ar patys gyvūnai.

Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas, gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku, dabar - stebėtojų tarybos nariu Nerijumi Eidukevčiumi.

Apie pokyčius šaltuoju sezono vairuojantiems, primena Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vairuotojai, prisiminkite, kad artėjant žiemai keičiasi taisyklės keliuose: Nuo lapkričio 1-osios (iki kovo 31 d.) automagistralėse ir greitkeliuose lengvaisiais automobiliais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Nuo lapkričio 10-osios (iki kovo 31 d.) šalies keliuose draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis.

Kyšio ėmimu iš kelių ir tiltų statybos bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovų įtariamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojas Artūras Aušra paleistas į laisvę ir pusmečiui nušalintas nuo pareigų. „A.Aušrai yra pakeista kardomoji priemonė į švelnesnę - į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir Lietuvos be leidimo. Jis taip pat nušalinamas nuo jo užimamų pareigų pusei metų“, - BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas. Daugiau nei 9,5 tūkst.

Teisėsauga trečiadienį pranešė įtarianti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos skyriaus vedėjas paėmė kyšį iš kelių ir tiltų statybos įmonės „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą laimėti viešuosius pirkimus. Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, pirkimų vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Šiemet sukanka 25 metai, kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. kovo 1 dieną buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šią sukaktį mininti LAKD kovo 15-ąją surengė atvirų durų dieną. Per atvirų durų dieną apžvelgta LAKD veikla, prisiminti svarbiausi nepriklausomų Lietuvos kelių istorijos momentai, apdovanoti LAKD nusipelnę asmenys.

 Įrengdama greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nesirūpina, kiek bus surinkta baudų – svarbiausia esą sumažinti eismo įvykių skaičių tam tikruose kelių ruožuose. Savo ruožtu policijos pareigūnai aiškina, jog, esant dabartinei tvarkai, vairuotojai prieš greičio matuoklius pristabdo, o vėliau vėl spaudžia akceleratorių.

Policija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija iki metų pabaigos organizuos daugybė įvairių priemonių, skirtų eismo saugumo situacijai gerinti.

Prasidėjus pavasario polaidžiui, kada keliai yra ypač silpni ir labai greitai pažeidžiami, kaip ir kiekvienais metais kelininkai yra priversti uždrausti krovininių transporto priemonių eismą, ribojant jų maksimalią leidžiamą masę.

2012 m. rugsėjo 5 d. susisiekimo ministro įsakymu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos kuruojamiems projektams buvo skirta 30,056 mln. litų papildomų ES paramos lėšų, t.y. 2012 metų ES lėšų panaudojimo valstybinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektams finansuoti limitas buvo padidintas nuo 189,405 mln. Lt iki 219,461 mln. Lt.

Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise bus perduota Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Regioninės įmonės po reformos tik vykdys kelių priežiūros darbus.

Trečiadienio rytą Lietuvoje kritulių nėra, tačiau ant kelių kai kur susidarė plikledis, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Naktį vakarinėje šalies dalyje silpnai snigo. Pietų, Šiaurės, Rytų ir Vidurio Lietuvoje kritulių nebuvo. Rytą vakarinėje šalies dalyje keliai daugiausia drėgni, Tauragės rajone vietomis padengti plikledžiu, šie ruožai barstomi.

(Papildyta 10:44 val.) Dėl prastų oro sąlygų – stipraus vėjo – laikinai nutrauktas keltų eismas iš Klaipėdos senosios perkėlos į Smiltynę. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai informavo VE.lt, kad atšaukiami 9.00–12.00 val. suplanuoti keltų reisai. Jie bus atnaujinti atsižvelgus į oro sąlygas. Tačiau, tikėtina, kad vidurdienį oro sąlygos dar nebus palankios keltams išplaukti. Vakarų krypties vėjo greitis šeštadienio rytą Klaipėdoje siekė apie 20 metrų per sekundę su stipresniais gūsiais.

Savaitgalio naktimis dėl didžiagabaričių krovinių kolonos bus ribojamas greitis greitkelyje Klaipėda-Vilnius, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Spalio 22 d. 00 val. kroviniai pajudės iš Klaipėdos ir bus gabenami magistraliniu keliu A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda iki Grigiškių. Spalio 23 d. 00 val. iš Grigiškių kroviniai pajudės link Vilniaus miesto ir bus gabenami Gariūnų ir Oslo gatvėmis, Laisvės prospektu, Tūkstantmečio ir Žirnių gatvėmis.

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.