lietuvis

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) liepos 21 – rugpjūčio 16 dienomis vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies ir pasaulio lietuvius, ir užsienio šalių piliečius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą. „Šiais metais į Lietuvą pasaulio lietuvius kvietė sugrįžti Lietuvos dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas.

Net pusė Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti. Su tokia pačia baime praėjusiais metais susidūrė ir panaši dalis kaimynės Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį gyvenančių su Europos Sąjungos valiuta.

Kasmet vykstantis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas sutelkia tautiečius pasidalyti patirtimi ir įžvalgomis, suteikia puikią galimybę aptarti, kaip pagerinti šalies konkurencingumą, paskatinti tarptautinę plėtrą bei socialinę ir kultūrinę pažangą mūsų šalyje.

 Dėl praėjusią savaitę Londone įvykdyto lietuvio nužudymo kaltinimai pateikti jaunam britui IT specialistui. Nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusį ketvirtadienį šiaurės vakarų Londone, skelbia Britanijos spauda. 20 Terae'is Eusebe'as kaltinamas nudūręs 38 metų lietuvį, kurio vardas ir pavardė neskelbiami. Šioje byloje taip pat buvo suimtos 16 ir 17 metų merginos bei 19 metų vaikinas. Visi jie vėliau buvo paleisti už užstatą ir privalės prisistatyti rugsėjį.

Po savaitės prasidėsiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime Lietuvos ir tarptautinės kompanijos karjeros galimybėmis mėgins prisivilioti užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius jaunus lietuvius. Verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalio metu vyksiančioje Karjeros mugėje prisistatys informacinių technologijų, audito, personalo atrankos, teisės, telekomunikacijos, rinkodaros paslaugų įmonės ir koorporacijos.

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Beveik 80 proc. mūsų šalies gyventojų neplanuoja papildomų priemonių šeimos finansiniam saugumui užtikrinti prieš įvedant eurą. Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje. Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc.

Lietuviai baiminasi, kad sulaukus 40-ies metų ar peržengus šią amžiaus ribą darbą surasti tampa sudėtinga net ir išsilavinusiems bei patyrusiems specialistams. Tokia tendencija išryškėjo suskaičiavus specialistų paieškos portalo cvmarket.lt vykdytos apklausos duomenis. Respondentų buvo teiraujamasi, ar jie mano, kad 40-mečiam specialistui netekus darbo kitą susirasti būtų sudėtinga. Daugiau nei pusė apklaustųjų (51 proc.

Tūkstančiai ligonių kasdien visame pasaulyje miršta dėl pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų. Efektyvų sprendimą, kaip padėti sunkiai sergantiems, neįgaliems žmonėms, pasiūlė KTU startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūrusi įmonė „Alovita“, kurianti analogų pasaulyje neturinčia funkcinę slaugos lovą su šoninio pavertimo funkcija, rašoma pranešime spaudai. „Idėja sukurti tokią lovą gimė iš asmeninių paskatų.

Lietuvių tolerancija ir supratimas, kas yra gerai, o kas – ne, dažnai stebina visą Europos Sąjungą. Tolerancijos klausimas dažnai smukdo šalį kitų valstybių akyse – tiek kalbant apie seksualines mažumas, tiek ir apie smurtą artimoje aplinkoje ar paprasčiausiai padarytas klaidas ir patirtas nesėkmes… Balsas.lt redakcija gavo skaitytojo laišką, kuriame keliaujantis lietuvis pasakoja, kas jį gąsdina sėdint oro uoste.

„Žmonės neskiria pabėgėlių nuo imigrantų, kol neišsiaiškina, kodėl jie yra Lietuvoje. Todėl sunku pasakyti, koks yra jų požiūris į mus. Apie žmones manau taip – jei jie netolerantiški, tai taip jau yra, todėl į tai žiūriu paprastai“, - radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ant bangos“ sakė dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos atstovė Gintarė Guzevičiūtė patvirtino etiopės mintis.

Australijoje, Perto oro uoste, šeštadienį sulaikytas 34 metų lietuvis, rankiniame bagaže gabenęs 2 kilogramus metamfetamino, remdamasis Australijos žiniasklaida pranešė portalas 15min.lt. Į Pertą vyriškis atvyko iš Singapūro. Muitinės darbuotojai į jį dėmesį atkreipė dėl to, kad jo rankinė buvo neįprastai sunki. Patikrinę vyro daiktus, rankinėje jie rado plastikinį maišelį su narkotikais. Dar penkis tokius pat maišelius pareigūnai aptiko lietuvio lagamine.

Lietuva pirmą kartą šalies istorijoje turės savo atstovą Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komitete. Birželio 10 d. Niujorke vykusiuose rinkimuose į komiteto narius prof. dr. Jonas Ruškus jau pirmajame ture nurungė gausų kandidatų būrį iš didesnių valstybių ir taps vienu iš 9 komiteto narių, renkamų 2015–2018 m. kadencijai. Naujasis komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof.

Lietuviai pagal fizinį aktyvumą linkę į kraštutinumus - beveik du trečdaliai Lietuvos piliečių niekada nesimankština ar nesportuoja arba tai daro retai, o vienas iš septynių gyventojų sportu ir mankšta užsiima reguliariai. Pagal abu - tiek reguliaraus fizinio aktyvumo, tiek pasyvumo - rodiklius Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkį. Niekada sportu ir mankšta neužsiima arba sportuoja retai 63 proc. Lietuvos piliečių (ES vidurkis - 59 proc.), 15 proc.

Lietuvos vaikų apsauga ir gerovė bei galimybės priimti geriausiai vaiko interesus atitinkančius sprendimus, kuomet kompetentingos užsienio valstybių institucijos vaiko teisių ir teisėtiems interesams užtikrinti iš užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių paima jų nepilnamečius vaikus, kelia susirūpinimą.

Lietuvoje pamažu nyksta tradicija remontuoti ar įsirengti butą pačiam. Vis daugiau naujo buto ieškančių lietuvių nenori rūpintis apdaila – jie linkę įsikelti į jau pilnai įrengtą būstą ir taip sutaupyti laiko. Tokias tendencijas atskleidė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ir nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ gegužę atlikta apklausa. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 53 proc.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Netoli Pagėgių atstatytas ąžuolinis kryžius – tai vokiečių padėka lietuviams, pokary priglaudusiems jų našlaičius, vadintus „vilko vaikais“. Į naujo kryžiaus pašventinimą susirinko apie šimtą „vilko vaikų“ ir jų šeimų narių. Jie sakė gerai pamenantys baisumus, kuriuos patyrė pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Žmonės nesijaučia laimingi ir ramūs, nes jiems trūksta teisingo realybės matymo. Taip teigia Lietuvoje viešintis Tibeto budizmo vienuolis Gešė Gyaltenas, iškilaus mokytojo Čoden Rinpočė mokinys. Anot jo, budistiniai mokymai aktualūs ne tik rytiečiams. „Tai aktualu ir lietuviams, nes žmonės ne tik Rytuose, bet ir Lietuvoje neišnaudoja viso savo pažinimo potencialo“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako Gešė Gyaltenas.

Neringa Urtaitė Pagal Giedriaus Valančiaus – naujosios kartos aludario iš bravoro „Volfas Engelman“ – ne vienerius metus mintyse brandintą receptūrą pagaminto alaus populiarumas nustebino ir patį jo kūrėją, ir daug mačiusius bravoriečius. „Tik spėk suktis...“ – juokauja jie. Mat naujojo alaus paklausa net keturis kartus pranoko lūkesčius. Nors čia ne ką tepaskubėsi – gero alaus gimimas reikalauja laiko. Be to, visą gamybos procesą akylai stebi pats Giedrius.

Netikėtai gautus 5 tūkstančius litų maždaug trečdalis arba 29 proc. respondentų išleistų būsto remontui, maždaug tiek pat apklaustųjų šią pinigų sumą atidėtų pensijai, taupymui ir investavimui, rodo atlikta gyventojų apklausa. Savo ateities pensijai netikėtai gautą 5 tūkst. litų sumą atidėtų 7 proc. Lietuvos gyventojų, o taupymui ir investavimui minėtą pinigų sumą skirtų 23 proc. apklausos respondentų.

Lietuvos gyventojų, kurie sako visiškai netaupantys, skaičius palyginti su praėjusiais metais sumažėjo daugiau nei dukart. Taupymo tikslo apklausos respondentai teigia kaupiantys lėšas pensijai, netikėtoms išlaidoms ar kelionėms ir pramogoms, tačiau didžiausia dalis jų arba 27 proc. gyventojų sako, kad taupo pinigus konkrečiam daiktui įsigyti, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Pensijai taupantys sako 16 proc.

 Teismas Škotijoje išteisino lietuvį, kuris buvo kaltintas paauglės išprievartavimu. Škotijos policijos pareigūnai vyko į Lietuvą, kur vietos policija sulaikė pagal Europos arešto orderį ieškotą 33 metų Marių Gintvainį ir pargabeno jį į Škotiją teismui. Tačiau čia buvo įrodytas jo nekaltumas, skelbia Škotijos spauda. M. Gintvainis stojo prieš teismą Livingstone, tačiau po penkias dienas trukusio teismo prisiekusiesiems prireikė vos valandos jį išteisinti.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų savo atostogų finansinį planą iš viso pamiršta ir tų išlaidų, kurių prireiks poilsio metu, nesuplanuoja jau anksčiau, rodo bendrovės „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos duomenys. Apklausa atskleidė, kad 47 proc. respondentų atostogų išlaidas planuoja, taupo pinigus ir rengiasi numatytoms išlaidoms atostogų metu. Vis dėlto beveik tiek pat arba 48 proc.

Pernai mūsų šalies gyventojai per dieną namuose prie televizoriaus praleido keturiomis minutėmis ilgiau nei 2012 m., t. y. 3 val. 40 min. ir aplenkė estus, kurie iki šiol ilgiausiai užtrukdavo prie TV ekranų. Tai didžiausias rodiklis iš visų trijų Baltijos šalių. Kita vertus, kaimynės Lietuvą lenkia kitų žiniasklaidos produktų vartojimu – estai daugiausia klauso radijo ir naršo internete, latviai aktyviausiai varto spaudą, rašoma pranešime spaudai.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Lietuvos verslininkai kasdien suka galvą, kaip pagerinti įmonės rezultatus ir gauti didesnį pelną, o Rytų Ukrainoje dirbantys lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jie kaupia kruopų atsargas, gyvena jausdami nuolatinį nerimą ir net nežino, kurioje šalyje nubus kitą rytą. Prieš mėnesį kalbinome lietuvių verslininkus, kurie, pasibaigus Maidano revoliucijai, rodos, galėjo lengviau atsikvėpti.

„Manau, kad lietuviai moka naudotis pinigais. Pasvėriau aplinkybes, kad lietuvių pajamos yra apie 40 proc. mažesnės negu vidutinės mūsų regione“, – portalui balsas.lt sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „O dalis išlaidų, ypač susijusios su būsto eksploatavimu, šildymu, yra tikrai europinės. Žmonės sugeba sutilpti, netgi sutaupyti, pakeliauti, pasilinksminti. Pavyzdžiui, indėlių sumos bankuose yra stulbinančios“, – kalbėjo ekonomistė.

Paskutiniu metu smarkiai eskaluojama rusų kilmės žmonių, gyvenančių kaimyninėse šalyse, padėtis. Stebėdami įvykius Kryme, kai kurie ne Rusijoje gyvenantys rusai taip pat nori tokių pokyčių. Pavyzdžiui, Estijoje neseniai vyko mitingas, kuriuo rusai norėjo parodyti, kad solidarizuojasi su rusais. Dar vienas toks mitingas Taline bus surengtas balandžio 20 dieną. Ką Estijos rusai galvoja, kaip jie gyvena, Balsui.lt pasakoja... lietuvis.

Šv. Velykų išvakarėse, balandžio 19-ąją, šeimoms skirtos futbolo šventės „Žvaigždžių diena“ metu paaiškėjo, kuris vaikas atstovaus Lietuvai FIFA pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje. Programos „Į stadioną su žvaigžde“ nugalėtoju tapo dešimtmetis Augustas Grabažis iš Kauno. Į Braziliją Augustas vyks su rungtyse jam padėjusiu tėčiu Andriumi Grabažiu.

Beveik pusė lietuvių apie nuosavo būsto įsigijimą pradėjo galvoti vos tik įstoję į universitetą ar jį baigę, t.y. būdami 20-25 metų amžiaus. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa parodė, kad didžiausiai daliai apklaustųjų nuosavo būsto klausimas tampa aktualus sulaukus būtent šio amžiaus. Beveik 28 proc. apklausos dalyvių atsakė, jog apie nuosavo būsto pirkimą pradėjo mąstyti būdami vyresni nei 25-erių metų amžiaus. Dar mažiau – apie 12 proc.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų užpildyti pajamų mokesčio deklaraciją bando patys arba kreipiasi pagalbos į pažįstamus, tačiau stabiliai didėja skaičius žmonių, kurie už profesionaliai atliktą šią paslaugą sutinka mokėti. Kiekvienais metais Valstybinė mokesčių inspekcija parengia apie 1,5 mln. preliminarių deklaracijų, tačiau jas pateikia tik apie 850 tūkst. gyventojų. Pusė milijono žmonių pretenduoja atgauti 200–230 mln. Lt.

Stebint viešus kivirčus Lietuvoje, kartais atrodo, kad čia vyksta trys milijonai karų. Kartais priežastys, lemiančios karus, kone absurdiškos: pavyzdžiui, lenkiški gatvių pavadinimai įvardijami kaip grėsmė lietuvių kalbai, o kur dar meilė arba neapykanta – tai ES, tai Rusijai, tai Amerikai, tai kam tik nori. Kad karai, o ypač prieš įsivaizduojamas grėsmės, skurdina Lietuvą, čia vis dar neatrasta mintis.

Skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, ilgalaikė nuoma lietuviams yra nepriimtina. Net 80,2 proc. šalies gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste ir tik 13,6 proc. lietuvių, esant palankioms sąlygoms, sutiktų nuomotis ilgą laiką (15 ar daugiau metų). Dar 6,2 proc. teigia, jog nėra apsisprendę šiuo klausimu. Tokius duomenis atskleidė informaciją apie gyvenamąją aplinką teikiančio projekto Kurgyvenu.lt atliktas vartotojų nuomonių tyrimas. „Nuosavas būstas simbolizuoja stabilumą.

Visuomenės apklausos duomenimis, tautiečiai iš draugų labiau linkę skolintis pinigus negu daiktus. Tiesa, vis tik 16 proc. teigia, jog iš draugų jie nieko nesiskolina. Šiuos rezultatus atskleidė „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad iš draugų skolinasi pinigus (45 proc.), antroje vietoje knygos (30 proc.), trečioje – turistavimo įranga (22 proc.). Pinigus skolinantys dažniau įvardino vyrai, jauniausi tyrimo dalyviai.

Senas pokštas apie lietuvį – amžiną nuosavos pirkios statytoją – palaipsniui tampa kultiniu. Artėjant didžiausiai statybų parodai Baltijos šalyse „Resta 2014“, domimės, ar mitas apie lietuvius kaip statybininkų tautą turi nors kiek pagrindo. Pasirodo, kad statybų sektoriuje dirbantys specialistai lietuvius statybininkų tauta vadina ne tik juokais. „Lietuviai yra ne tik krepšininkų tauta.

Po Krymo aneksijos maždaug pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia Lietuvos nepriklausomybei iškilusią grėsmę, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamo tyrimo duomenimis, 29,2 proc. apklaustų žmonių mano, jog grėsmė nepriklausomybei iškilo pastaruoju metu. 22,9 proc. laikosi nuomonės, kad toks pavojus egzistavo visuomet. Kad pavojaus šalies nepriklausomybei nėra, manė 30,6 proc. respondentų. Dar 17,3 pro.

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami.

Jungtinėse Amerikos Valstijose programinės įrangos kūrėjo profesija per metus iš septintos vietos pakilo iki pirmos ir šiemet įvardijama kaip patraukliausia profesija – iki 2022 m. jai planuojamas beveik 23 proc. augimas. Kaimyninėje Estijoje septynmečiai jau nuo pirmos klasės mokomi programavimo pagrindų. Lietuvoje, kuri pasaulyje garsėja IT sektoriaus plėtra, vis dar populiariausios socialinių mokslų studijos, nors specialistų IT rinkoje itin trūksta.

Remiantis ne gyvybės draudimo bendrovės BTA trejų metų duomenimis, balandžio – gegužės mėnesiais Lietuvos keliuose kasmet daugėja eismo įvykių. 2012 m. užfiksuota 6 proc. daugiau eismo įvykių nei 2011 m., pernai - 3 proc. daugiau nei 2012 m. Specialistų teigimu, šias tendencijas lemia oro sąlygos, aplaidūs vairuotojų padangų keitimo įpročiai bei budrumo praradimas keliuose.

Stebuklai vyksta ne tik per Kalėdas. Airių visame pasaulyje šiandien švenčiama Šv. Patriko diena įkvepia linksmintis ir lietuvius. Šeštadienį per Užupį tekančios Vilnelės vanduo tapo ryškiai žalias, o vakar mažieji Ozo parko kvartalo gyventojai virto leprikanais. Taip vadinami mistiniai atsiskyrėliai, vengiantys ryšių tiek su mirtingaisiais, tiek su nemirtingomis būtybėmis elfais.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.

Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. Nepalankiai vertinančiųjų buvo 7 %, ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje UAB „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų taip pat paprašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis.

13 metų Švedijoje gyvenati Edita Saaf rado būdą, ką daryti su Lietuvos ilgesiu. Birželio mėnesį Švedijoje vyks 10-oji tarptautinė užsienio lituanistinių mokyklų stovykla „Draugystės tiltas“. Toks projektas, anot E. Saaf, leidžia emigrantams pasijusti lietuvių bendruomenės dalimi. „Tikslas yra susiburti į vieną vietą, pabūti kartu ir pamatyti, kad nesame vieni. Tikslas yra tam tikra prasme sugrįžti į Lietuvą, pasijausti kartu, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Saaf.

Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, paneigė Vakarų nuogąstavimus, kad čia atgimė nacionalizmas, kuris yra nepakantus kitoms mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms grupėms. Dabar Lietuva susilaukia vis didesnio dėmesio šiuo klausimu. Tai kas gi pasikeitė? Akivaizdu, kad pasikeitė ne tiek pati situacija, bet požiūris į ją. Tiksliau pasakius, net ne pasikeitė, bet tik įgavo viešas formas.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

Lietuvoje įsisiūbavus Valentino dienos tradicijoms, netikėtas susituokusių žmonių atvirumas. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad beveik penktadalis (16,09 proc. vyrų ir 15,97 proc. moterų) antrąsias puses turinčių lietuvių teigia turintys arba ieškantys meilužio ar meilužės. Tačiau neištikimybės teigia negalintys toleruoti 63 proc. suaugusiųjų. Šių metų sausio mėn. pabaigoje apklausą atlikusios pažinčių ir erotinių prekių svetainės suaugusiems.

Seinuose gyvenantys Lenkijos lietuviai ketvirtadienį apkaltino vietos valdžią diskriminuojant juos dėl taikomų mokesčių kultūros ir švietimo veiklai. Mieste veikiantis Vyskupo A.Baranausko fondas pranešė apskundęs Seinų burmistro sprendimą reikalauti 35 tūkst. zlotų (29 tūkst. litų) už nekilnojamąjį turtą ir mokyklinį autobusiuką, nors lenkiškos mokyklos ir kultūros namai nuo tokio mokesčio atleidžiami. „Tai yra miesto mero piktybiškumas ir nepalankumas lietuvių tautai.

Lietuviai pradėjo naudotis galimybėmis laisviau gydytis svetur, kurios atsirado pernai į mūsų šalies teisę perkėlus Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas, pagal kurias tai galima laisviau daryti ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi vos dešimt žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

Labiausiai tinkamu premjero pareigoms gyventojai laiko socialdemokratų lyderį, dabartinį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, iš karto po jo šiame reitinge atsidūrė „tvarkietis“ aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. A.Butkevičių geriausiai tinkamu užimti premjero postą mano esant 31,9 proc. Lietuvos gyventojų, parodė sausio 16–26 dienomis vykdyta apklausa. Portalo delfi.

Vairuojantiems lietuviams būdinga ne tik atvira agresija, bet ir pasyvi, kai vairuojama laikantis taisyklių, bet kiti vairuotojai nervinami ir provokuojami, interviu portalui LRT.lt sako psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė. Tyrimų duomenimis, net 95 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje bent retkarčiais patiria neigiamų emocijų. Ypač daug įtampos patiria pradedantieji vairuotojai.