lietuviai

Kosulys – vienas iš tų negalavimų, kurie pasireiškia itin dažnai. Atrodytų, jau tikrai šia populiaria tema žinome viską. Tačiau kodėl tuomet kosulį ne visada gydome teisingai? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė. - Kas yra kosulys – liga ar simptomas? - Kosulys yra simptomas.

Londono policijos kateris, o jam iš paskos ir specialiųjų policijos dalinių ginkluoti pareigūnai skuba gelbėti dešimtis įkaitų. O štai ir teroristų užgrobtas turistinis laivas. Jo keleivių gyvybei gresia pavojus: laivą užgrobė ginkluotas teroristas. Jis rankose laiko vokišką automatą G36, kurio dėtuvėje gali būti 30 mirtinų kulkų, ir kas žino – gal jis turi ir kitų ginklų ar sprogmenų. Tarnyboms tenka imtis ryžtingų veiksmų: teroristas nukaunamas.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Kava – gėrimas, be kurio dauguma lietuvių negali įsivaizduoti savo dienos – statistiniai duomenys rodo, kad per dieną vienas lietuvis vidutiniškai jos išgeria daugiau nei 2 puodelius! Nuolatos auga ne tik kavos vartojimas, tačiau ir pačių kavos mėgėjų reikalavimai – jie darosi išrankesni ir reiklesni kavai.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 metų rudenį, palyginti su 2015 metų rudeniu - smuko 5 procentiniais punktais iki 70 proc., o svarbiausia šalies problema gyventojai laiko kainų augimą, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje nebeliko elektros nuolaidos elektrinių viryklių naudotojams. Už sausį sunaudotą elektrą jau sumokėję žmonės to nė nepastebėjo, mat elektra šiemet atpigo. Tačiau viryklių naudotojams ji atpigo mažiau nei visiems kitiems. Vilnietė senjorė Danutė penktadienio pietums sau ir vyrui nusprendė išsivirti pupelių ir raugintų kopūstų sriubos. Keturis dešimtmečius menanti virtuvė sovietiniame daugiabutyje jau panašėja į muziejinę vertybę.

Vis daugiau lietuvių santuokas sudaro užsienyje – pernai užsienio valstybėse susituokė per 3300 porų, tai maždaug keturiais šimtais daugiau negu 2015 metais, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pernai Lietuvoje įregistruota apie 23 tūkst. santuokų. Apie 13 tūkst. registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose, maždaug 6600 santuokų sudaryta bažnyčiose, daugiau kaip 3300 – užsienyje.

Per 70 procentų lietuvių į darbą veržiasi kosėdami, čiaudėdami ir net pakilus temperatūrai. Anot specialistų, šis Lietuvos fenomenas ne dėl didelio noro dirbti, o iš baimės netekti darbo ir pajamų. Pavojingo viruso epidemijai paralyžiavus jau 11 šalies savivaldybių, tarp jų ir Kauno, Klaipėdos bei Panevėžio, darbovietėms pradeda trūkti darbo rankų. Viena pagrindinių masiško sergamumo priežasčių – net 70 procentų tautiečių prisipažįsta, jog į darbą veržiasi ir sirguliuodami.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Lietuviai suvartoja daugiausiai alkoholio Europoje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Neretai bent simbolinė taurelė, šampano butelio šūvis – neatsiejama Naujųjų metų paminėjimo dalis. Vis dėlto šalyje vis daugiau atsiranda ir mąstančių kitaip. Kol vieni sako, jog vartoja saikingai, kiti skelbia alternatyvą ir organizuoja blaivias pramogas. Taigi, kaip švęs naujuosius tautiečiai? Pastaruoju metu šalyje nemažai kalbama apie alkoholio vartojimą.

Daugiausiai lietuvių būriuojasi prie drabužių parduotuvių kasų. Skundžiamasi artimųjų dovanotais per siaurais ar plačiais megztiniais, marškiniais. Niurzga net ir dėl nepatinkančios spalvos. Būtent aprangos bei avalynės parduotuvėse po Kalėdinio savaitgalio buriuojasi daugiausiai klientų, mat po eglute palikti rūbą ar garderobo detalę lietuviai išties pamėgo. Žmonės prie kasų zuja norėdami grąžinti ar pasikeisti dovanotus megztinius, marškinėlius, batus.

 Kol lietuviai sėdi prie Kūčių stalo ar pirmąją Kalėdų dieną dalijasi dovanomis, ką mūsų šalyje veikia kitatikiai?  Ar Lietuvoje daugiau nei 600 metų gyvenantys žydai, musulmonai ar karaimai vaikštinėja nosis nukabinę? Lietuvos Rabinas Šimšonas Izaksonas ruošia menorą Chanukai. Šiemet viena didžiausių žydų švenčių simboliškai sutapo su Kūčiomis.

Pasaulyje vienas autoritetingiausių verslo naujienų portalų „Forbes“ įtraukė „NFQ Technologies” kuriamą meta paieškos variklį „HomeToGo” į TOP-10 sparčiausiai augančių Europos verslų. „Forbes“ įvardina „HomeToGo”, kaip vieną įdomiausių ir sparčiausiai augančių verslų, kurį reikėtų stebėti 2017 metais.

16 proc. gyventojų sako per pastaruosius metus davę kyšį, rodo trečiadienį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pristatyta apklausa. 2014 metais kyšį per pastaruosius metus pripažino davę 24 proc. gyventojų. Kyšį davusių verslo atstovų skaičius per dvejus metus reikšmingai nepasikeitė. Naujausioje apklausoje kyšį pripažino davę 5 proc. įmonių atstovų, o 2014 metais – 6 procentai. Šių metų apklausoje kyšį nurodė davę 6 proc. valstybės tarnautojų. 2014 metais valstybės tarnautojų to nebuvo klausta.

Ar kada pagalvojote, kaip elgiasi žmogus, kuris pateko į bėdą ir jam gyvybiškai reikalinga pagalba? Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Tomašas, kuris pasibaisėjo lietuvių abejingumu. Gatvėje vyras pamatė kone mirtinai sušalusį žmogų, kuriam niekas nesiteikė padėti. Redakcijai laišką parašęs Tomašas tikino, kad vyras jau buvo leisgyvis, tačiau aplink buvusiems žmonėms tai buvo nė motais.

Kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus? Lietuviai žiemą vis dažniau iškeičia į šiltus kraštus ir saulėtą pakrantę. Tačiau ar dar ne per vėlu dairytis lėktuvo bilietų šventiniam laikotarpiui? Turizmo departamentas tautiečius ragina ne tik keliauti po užsienį, bet šventėms likti Lietuvoje, kur veiklos užteks kiekvienam. Kol vieni šventes sutiks namuose su šeima, kiti susikrovę lagaminus trauks į šiltus ir saulėtus kraštus.

Gruodžio 1 d. startuoja tarptautinė kampanija – „Most Wanted“ (liet. „Labiausiai ieškomi“), kurios metu 23 šalys, Europolas ir Europos aktyvios besislapstančių asmenų paieškos grupių tinklas (ENFAST) sutelkia pajėgas, siekdami sulaikyti asmenys iš labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo.

Didžiausia problema integruotis Lietuvoje pabėgėliai įvardija sunkumus ieškant būsto ir darbo, o lietuviai labiausiai baiminasi per didelių išlaidų jų integravimui, terorizmo ir nusikalstamumo grėsmių. Tai parodė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Joje dėl migracijos problemų apklausta keliolika prieglobsčio prašytojų ir tūkstantis Lietuvos gyventojų.

Lietuviai yra vieni iš mažiausiai savo įtaka valstybėje tikinčių Europos Sąjungos (ES) narių, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Paklausti, ar mano, kad jų balsas savo šalyje yra svarbus, teigiamai atsakė mažiau nei ketvirtadalis - 23 proc. respondentų iš Lietuvos. Tai antras mažiausias rezultatas tarp ES narių po Graikijos, kur savo balso svarba tiki vos 17 proc. respondentų. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius didesnis, tačiau taip pat nedidelis - po 35 proc.

Norvegijoje po žemės nuošliauža žuvę darbininkai tikrai buvo lietuviai, tai 43-ejų, 47-erių ir 27-erių vyrai, BNS patvirtino vietos policija. Paieškos darbai penktadienį kol kas neatnaujinti, įvykio vietoje policija dirba kartu su geologais, šie vertina dar vykstančius žemės judėjimus ir galimybes toliau ieškoti dingusiųjų, BNS penktadienį sakė Norvegijos policijos atstovė Tonje Taylor. Ji taip pat teigė, kad nebesitikima, jog dingusieji būtų galėję išgyventi.

Ketvirtadienį Norvegijoje, Sorumo regione, po purvo nuošliauža galėjo žūti trys darbininkai iš Lietuvos. Vietos policija skelbia, kad po nelaimės dingę trys asmenys greičiausiai yra lietuviai ir jie tikriausiai žuvo. Pranešimą apie nuošliaužą policija gavo popietę. Ketvirtadienį dingusiųjų paieškai buvo pasitelkti sraigtasparniai su kameromis, reaguojančiomis į šilumą, taip pat kinologai su šunimis, tačiau paieškos nebuvo sėkmingos. Dingusiųjų paieškas numatoma pratęsi penktadienį išaušus.

Vėlinių išvakarėse pasidairius po kapines matyti, kad daugelio artimųjų kapai šiemet nusidažė ryškiai violetinėmis, geltonomis ar oranžinėmis spalvomis. Dažnam lietuviui kuklaus žiedo nepakanka - gyvas gėles ir skoningai tvarkomus kapus vis dar nustelbia dirbtinis grožis. Ne gana to, puošti kapus nesibodima net ir vonios plytelėmis. Tuo tarpu etnologai akcentuoja, kad su kapinėse įsigalėjusiu plastikinių gėlių kultu akivaizdžiai perlenkiama lazda.

Klaipėdiečiai noriai dalijasi gerumu ir nebereikalingais daiktais: paraginti padovanoti nebenešiojamų drabužių, batų, patalynės žmonės vos per keletą valandų užvertė biblioteką maišais. „Išgąsdino pavasarinė akcija, mes buvom užversti, kada rinkom savaitę, daiktais užversti buvom, nes buvo tiek daug prinešta, kad galvojom, kad jau esam kaip daiktų centras, o ne biblioteka“, - pasakoja vyr. bibliotekininkė Janina Skuodienė.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė neturinti duomenų, kad per šeštadienį Ispanijoje įvykusį sprogimą būtų nukentėję Lietuvos piliečiai. „Lietuvos konsuliniai pareigūnai susisiekė su atsakingomis Ispanijos tarnybomis ir laukia papildomos informacijos apie įvykį“, – rašoma ministerijos pranešime. Nukentėję piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, taip pat į Lietuvos ambasadą Ispanijoje ir į Lietuvos konsulatą Valensijoje.

Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje. Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo „Misijos Sibiras“ dalyviai. Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

Šį savaitgalį, rugsėjo 24 – 25 dienomis, Italijoje Madžorės (Maggiore) mieste vykusiame Pasaulio Tautų komandinio čempionato finale pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos rinktinė. Tačiau Lietuvos sportininkų kovą dėl aukštesnių pozicijų sustabdė griūtys trasoje bei atsinaujinusios senos traumos. Visgi Lietuva galutinėje Pasaulio Tautų komandinio čempionato turinyrinėje lentelėje užėmė aukštą 19 vietą iš 38 komandų.

Didžiojoje Britanijoje niekaip nerimstantys išpuoliai prieš kitataučius verčia ten gyvenančius lietuvius rimtai susimąstyti apie savo saugumą ir ateitį. Baimes dar labiau pakurstė šiomis dienomis įvykęs incidentas lietuvių gausiai apgyventame Lidse. Šiame mieste net dvidešimt 16 -18 metų paauglių 28-erių lenką vijosi kol pavijo. Pasislėpti nesugebėjč slenkas buvo žiauriai sumuštas. Lietuviams, visa laimė, dar neteko susidurti su rasistais.

Šiaurės Airijoje pirmadienio paryčiais buvo apšaudytas lietuvių namas, pareigūnai įtaria, kad išpuolis įvykdytas iš neapykantos kitataučiams. Lurgano mieste 2 valandą nakties šūviai paleisti į namo duris ir langus, pranešė vietos televizija ITV. Name gyvena devyniolikmetė lietuvė mergina ir trys jauni vyrai. Lietuviai televizijai sakė miegoję viršutiniame aukšte, o juos pažadino šūvių garsai. Prieš aštuonis mėnesius atsikėlę lietuviai sakė esantys įbauginti, bet neketinantys palikti savo namų.

Nyderlanduose, Bredos mieste, suimtas lietuvis, kuris, kaip įtariama, nudūrė savo tautietį. Apie tai parašė vietos naujienų portalas nltimes.nl. Nusikaltimas įvykdytas penktadienį, įvykio vietoje rastas sunkiai sužeistas vyras, kuris, manoma, yra 54 metų lietuvis. Kritinės būklės nukentėjusysis nugabentas į ligoninę, tačiau joje nuo sužalojimų mirė. Policija sulaikė nusikaltimu įtariamą 48 metų lietuvį, taip pat apklausė įvykio liudininkus.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį išvyksta į Rio de Žaneirą, kur palaikys Lietuvos sportininkus olimpinėse žaidynėse ir susitiks su vietos lietuvių bendruomene. Penktadienį baidarių ir kanojų irklavimo varžybose premjeras palaikys Igną Navakauską, taip pat stebės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės ir Ievos Serapinaitės kovas moterų šiuolaikinės penkiakovės šaudymo ir bėgimo kombinuotos rungties varžybose.

Lietuvos krepšininkams baigus pasirodymą olimpiadoje, kelionei namo ruošiasi ir sirgaliai. Žmonės nesigaili skyrę tūkstančių eurų tolimai kelionei ir bilietams. Beje, Lietuvos krepšininkų kovos Rio de Žaneire tapo puikia proga susitikti lietuviams iš viso pasaulio. Marilja Navickaitė su teta Neidi atvyko į Rio de Žaneirą palaikyti Lietuvos rinktinės sunkiose olimpinėse kovose. Mergina – lietuvių kilmės. Jos proseneliai prieš 90 metų atvyko gyventi į Braziliją.

Pirmadienį – dešimtą Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dieną – iš lietuvių startuos dviratininkė Simona Krupeckaitė, buriuotoja Gintarė Scheidt, disko metikė Zinaida Sendriūtė bei Lietuvos krepšinio rinktinė. Dviračių sportas. Pirmadienį 16 val. Lietuvos laikui sprinto aštuntfinalio dvikovą su olande Elis Ligtlee pradės Simona Krupeckaitė. 22 metų Olandijos dviratininkė – praėjusio sezono sprinto rungties lyderė, 2015 m. Europos čempionė, praėjusių metų pasaulio vicečempionė.

Dar labiau nei prie televizijos ekrano aistros per krepšinio rungtynes kunkuliavo Brazilijos arenoje. Lietuvos krepšininkus Rio de Žaneiro arenoje gyvai palaikyti atvyko apie porą šimtų lietuvių sirgalių. Skanduoti už lietuvius daug didesnėje brazilų minioje išdrįso ne tik Brazilijoje gyvenantys lietuviai, bet ir atvykę iš Anglijos, Australijos ir net Lietuvos. Tie, kas kelionę pradėjo planuoti daugiau nei prieš pusmetį, namo nuomai ir bilietams tikisi išleisti ne daugiau 2 tūkst. eurų.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Ugniagesiai gelbėtojai praneša pasikeitusią Lietuvoje žūstančių žmonių priežasčių tendenciją. Paaiškėjo, kad gaisruose žūstama rečiau, tačiau padaugėjo nelaimių vandenyje. Per septynis mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 7 tūkst. gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,6 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (2015 m. – 76), iš jų 3 vaikai (pernai – 6), o 112 gyventojų (pernai –132) patyrė traumų.

Likus penkioms dienoms iki Rio de Žaneiro olimpiados, lietuviai yra tarp aktyviausiai žaidynėmis besidominčių interneto vartotojų, rodo antradienį paskelbti duomenys. JAV informacinių technologijų giganto „Google“ administruojama platforma „Google Trends“ apskaičiavo, kad per pastarąsias 24 valandas Lietuva buvo dešimta šalis tarp tų, kurios aktyviausiai ieškojo informacijos apie olimpines žaidynes. Pirmoje vietoje buvo Urugvajus, antroje - Brazilija, o trečioje - Naujoji Zelandija.

Europiečiai labiausiai baiminasi imigracijos ir terorizmo pavojaus, bent jau taip rašoma naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje. Terorizmas yra antra dažniausiai nurodoma problema (48 proc. lietuvių ir 39 proc. europiečių). Terorizmas minimas daug dažniau nei ekonominė padėtis (19 proc., sumažėjo 2 procentiniais punktais), valstybių narių viešųjų finansų padėtis (16 proc.

Latvijos mieste Ventspilyje penktadienį prasidėjo šešiolikamečių Baltijos taurės krepšinio turnyras. Jo pradžia buvo sėkminga Lietuvos atstovams, kurie susitiko su Estijos rinktinėmis. Merginos estes įveikė 90:54 (34:11, 19:12, 21:12, 16:19), o vaikinai Estijos bendraamžius nugalėjo 100:79 (26:27, 14:16, 24:19, 36:17). Merginų rinktinė, vadovaujama Daliaus Ubarto, jau iš pradžių parodė estėms, kad pergalė bus lietuvių.

Ekonominė situacija Lietuvoje sparčiai gerėja, tačiau lietuviai nustoti bėgti iš Tėvynės, panašu, net nesiruošia. Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs – lietuvius krautis lagaminus verčia jausmas, jog į jų duris ekonominis atsigavimas dar nepasibeldė. Vilniaus universiteto profesorius tikina, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, nes nemato galimybių savęs realizuoti, tačiau pamiršta, kad už savo gerovę galima kovoti ir čia.

Žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo. Statistikos departamentas pranešė, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 procentinio punkto. Iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Savaitgalį Vilniaus "Credit24" arenoje prie Baltojo tilto praūžęs Rytų Europos (EEVZA) jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas sėkmingai susiklostė Lietuvos atstovams. Mūsiškiai tiek merginų, tiek vaikinų varžybose iškovojo bronzos medalius. Į turnyro pusfinalius pateko penkios Rusijos ir trys lietuvių poros. Šiame etape Lietuvos tinklininkams įveikti varžovų nepavyko.

Labiausiai žmonės pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama visuomenės nuomonės apklausa. Ugniagesiais gelbėtojais pasitiki 91,9 proc. apklaustųjų, antroje vietoje – policija, kuria pasitiki 59,7 proc. apklaustųjų, toliau – kariuomenė (57 proc.), švietimas (49,7 proc.), „Sodra“ (51,7 proc.), Bažnyčia (54 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (44,4 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį susitiks su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais aptarti lietuvybės išsaugojimo, kovos su propaganda klausimus. „Prezidentė aptars pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį stiprinant lietuvybę, stiprinant ryšius su Tėvyne, kovojant su priešiška propaganda“, – BNS informavo prezidentės Spaudos tarnyboje.

Sekmadienį Prancūzijoje pasibaigęs Europos futbolo čempionatas visą mėnesį ne tik diktavo šio žaidimo gerbėjų gyvenimo ritmą, bet ir koregavo įprastus mitybos įpročius. Vieno prekybos tinklo Lietuvoje duomenimis, per keturias čempionato savaites gerokai išaugo įvairių užkandžių pardavimai – futbolo aistras Lietuvos gyventojai dažniausiai užkando sūriais ir šaltai rūkytais mėsos gaminiais, kurių pardavimai čempionato metu, lyginant su tuo pačiu metu pernai, išaugo trečdaliu.

Trečiadienį 21 val. lietuviai visame pasaulyje sustojo kelioms minutėms, kad atiduotų pagarbą savo Tėvynei ir padainuotų Tautišką giesmę. Užgimusi minint Lietuvos tūkstantmetį, ši unikali mūsų tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių piliečių ir bendruomenių, jau tapo naujųjų laikų tradicija. Tai mus visus vienijantis įvykis ir gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius ir reikšmingus dalykus.

Pagal lietuvių kilmės ukrainiečių ir jų šeimų perkėlimo iš karo nualintų Rytų Ukrainos teritorijų programą į Lietuvą persikėlė per šimtą tokių asmenų, BNS pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šiol iš Ukrainos Donecko, Lugansko sričių ir Krymo bei Sevastopolio į Lietuvą persikėlė 124 asmenys“, – rašoma VRM atsakyme.

Didžiosios Britanijos lietuviai ištikti šoko po referendumo, per kurį britai nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), sako tos šalies lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė. „Esame šoke. Tiesiogine prasme šoke. Didžioji dauguma tikėjomės, kad maža persvara bus nubalsuota už likimą“, - BNS penktadienį sakė D.Asanavičiūtė. „Niekas nebežino, kas bus“, - pridūrė ji.

Lietuvos septyniolikmečiai pergale pradėjo Pasaulio čempionatą Saragosoje. Ketvirtadienio vakarą lietuviai 74:57 (24:12, 17:14, 19:17, 14:14) parklupdė Argentiną. „Džiaugiamės pradėję čempionatą pergale. Džiugu, kad perėmėme iniciatyvą jau pirmajame kėlinyje ir išlaikėme kontrolę savo rankose. Žaidėme komandinį žaidimą. Taip turėtų būti ir ateityje”, – sakė Lietuvos U17 vaikinų rinktinės vyr. treneris Gediminas Petrauskas.

Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį vykstant referendumui dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), vietos lietuvių atstovė Dalia Asanavičiūtė reiškia apmaudą, kad Lietuva nesuteikė jai galimybės turėti dvigubą pilietybę, o todėl ji negali balsuoti pati. „Labai, labai apmaudu.