lietuviai

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių gyventojų. „Ferratum Group“ atlikto tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusių valstybių, tik estai (72 proc.) ir bulgarai (taip pat 72 proc.) mėnesinių namų ūkio pajamų vasaros išlaidoms skiria daugiau nei lietuviai.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.

Vedami noro kuo greičiau pasveikti Lietuvos gyventojai nesibodi imtis rimčiausių priemonių: įsigyja ir tuo pačiu metu vartoja mažiausiai po keletą vaistinių preparatų. Vaistininkai perspėja, kad tinkamo vaisto įsigijimas yra tik pusė darbo, nes net kas dešimtas žmogus yra linkęs užsiimti šiokia tokia savigyda, kai bando vaistų vartojimo pliusus ir minusus sužinoti skaitydamas jų informacinius lapelius ar tiesiog ieškodamas informacijos internete.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Ar pamenate savo pirmąjį mobilų telefoną? Daugeliui lietuvių tai buvo Nokia, ne bet kokia, o legendinis modelis 3310, pasaulyje pramintas nesunaikinamu. Ką ilgai pasaulio laukta ir prieš kelis mėnesius naujųjų Nokia vardo savininkų pažadėta legendinės Nokios nauja versija jau pasirodo rinkoje. Jei šis vaizdelis jus grąžina į 2000-uosius, tuomet jūs, arba jūsų draugai buvo vieni tų, kurie turėjo legendinį telefoną Nokia 3310. Anuomet jis daugeliui žmonių buvo vienas pirmųjų mobiliųjų telefonų.

Nuo šiol ir „braliukai“ latviai lietuvius masina pigesniu alkoholiu. Štai Saločių pasienyje atidaryta pirmoji pigių gėrimų parduotuvė. Estų kapitalo įmonė, parduotuvę atidariusi prie pat sienos, iškart sulaukė būrio ištroškusių lietuvių su piniginėmis rankose. Užsukę kainų pasidairyti kaimiečiai čia jau pakuotėmis šluoja stiprų alų ir degtinę.

Nors Lietuvos statistika rodo, kad gyventojai pernai išgėrė mažiau alkoholio nei skelbė Pasaulio sveikatos organizacija, premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai nekeičia situacijos iš esmės. „Mano supratimu, tai nieko nekeičia. Gal tai kam nors bus argumentas balsuojant elgtis kitaip“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Dauguma lietuvių palaiko kur kas glaudesnę Europos Sąjungos integraciją, rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa. Žmonių buvo klausiama apie požiūrį į penkis Europos Komisijos pristatytus Europos Sąjungos (ES) ateities raidos scenarijus. 78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant bendrus saugumo, politinius ir ekonominius iššūkius.

Siaubingas teroro išpuolis sudrebino Mančesterį. Ten besibaigiant amerikiečių pop dievaitės koncertui, didžiausioje miesto arenoje nugriaudėjo galingas sprogimas. Tūkstantinėje paauglių minioje akimirksniu kilo panika ir chaosas. Savižudžio sprogdintojo ataka nusinešė mažiausiai 22 gyvybes, apie 60 žmonių sužeista. Koncerte su žmona ir aštuonmete dukrele dalyvavęs ir savo gimtadienį ten šventęs Mančesterio lietuvis Vaidotas Vaitkevičius už tai, kad liko gyvas dėkoja stebuklui.

Lietuvos gyventojams jau teko išgyventi didžiulę krizę 2008 metais, tačiau tai nereiškia, jog panašus scenarijus nepasikartos. Ar lietuviai būtų pasiruošę atėjus „juodai dienai“? Nors taupyti imasi ne retas, ekonomistai išskiria, kad sutaupoma suma būtų nepakankama išgyventi krizę. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, jog rekomenduojama turėti finansinę saugumo „pagalvę“, kuri prilygtų bent 6 mėnesių pajamoms.

Į opiausias šalies socialines problemas negalima žiūrėti atskirai. Emigracija ir savižudybės kyla iš paprasčiausio nesijautimo tautos dalimi. O ateities tendencijos tik dar labiau liūdina. Tai Migracijos ir Priklausomybių prevencijos komisijų nariams teigė Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas, pristatydamas Lietuvos emocinės būsenos tyrimo rezultatus.

Emigracijos mastai vis labiau gąsdina tautiečius. Valdžiai sudarinėjant bendrus sutarimus dėl emigrantų stabdymo ir išvykusiųjų pritraukimo atgal į gimtinę, ekspertai tikina, kad šis dešimtmetį trunkantis procesas Lietuvai nesiseka. Ir ateityje ir toliau nesiseks. Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.

Prasidėję „Brexit“ procesai sunerimti verčia visos Europos gyventojus Jungtinėje Karalystėje. Lietuviai, išsakę savo nuomonę apklausoje, nurodė, kad į Lietuvą grįžti neplanuoja, o jei reikėtų pasirinkti, daugiau nei pusė rinktųsi Jungtinės Karalystės pilietybę. Jungtinės Karalystės atsiskėlimo data planuojama 2019 metų balandžio mėnesį. Šalyje gyvena maždaug 170 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Lietuvos močiutės ruošiasi antram futbolo čempionatui. Pirmą kartą Lietuvos futbolo istorijoje sudarytos futbolo komandos iš močiučių sparčiai populiarėja. Vyresnio amžiaus moteris paspardyti kamuolį subūrė marijampolietis futbolo treneris. Viskas įsivažiavo taip, kad greičiausiai bus surengtas tarptautinis močiučių futbolo čempionatas. Įtraukti močiutes į šią sporto šaką mintis kilo marijampoliečiui futbolo treneriui Martynui Karpavičiui. Pirmos komandos surinktos prieš porą metų.

Siūlymui Lietuvoje įvesti visuotinę karinę tarnybą Lietuvoje pritaria trečdalis gyventojų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Tyrimo metu 8 proc. respondentų sakė manantys, kad Lietuvos kariuomenėje privalomai turėtų tarnauti visi vaikinai ir merginos, dar 23 proc. buvo už tai, kad privalomai tarnautų tik vaikinai. 25 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad Lietuvos kariuomenėje liktų dabartinė tvarka, kai šaukiama dalis vaikinų. 34 proc.

Prieš Velykas lietuviai apgulė Lenkijos parduotuves. Šią savaitę, nuo ryto iki vakaro, Suvalkų prekybos taškuose nusidriekė milžiniškos tautiečių eilės. Lietuviai iš lentynų šluoja beveik viską, kas po ranka papuola. Tautiečiai dėžėmis tempia dešimtis kilogramų įvairiausios mėsos, dešreles ir kitus produktus. Lenkiškus produktus lietuviai krauna ne tik į mašinų bagažines, bet ir į priekabas. Taigi, eilėje prie kasos reikia laukti ir valandą. O kai kurių produktų lentynos - tuščios.

Po ketvirtadienį įvykusių pasaulio jaunių IIA diviziono kovų, rinktinėms beliko sužaisti po vienintelį mačą, o po jo paaiškės visų rinktinių užimtos vietos. Situacija prieš paskutinį turą yra gan kebli, o dauguma rinktinių vis dar gali stipriai pagerinti savo poziciją, arba nukristi į vietas, kuriose jie savęs nenorėtų matyti.

Visuomet atsiranda kalbančių, kad aprangos klausimu esame labai konservatyvūs ir stilingų žmonių Lietuvoje turime labai mažai. Bet tai – visiška netiesa! Vien žvilgtelėjus į sostinės gyventojų ir miesto svečių aprangą pasidaro akivaizdu, kad stilingų žmonių čia tikrai netrūksta.

Per šventes daugelis lietuvių, susėdę prie gausiai įvairiais patiekalais nukrautų stalų, praranda saiko jausmą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sveikos mitybos principų reikėtų laikytis ne tik kiekvieną dieną, bet ir švenčiant Velykas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šventiniai patiekalai greitai genda. Neapkraukite skrandžio Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 valandų, o žarnyne – net iki 30 valandų.

Šiauliuose 24 metus su senu sovietiniu ir kiek naujesniu Rusijos valstybės pasu gyvenanti 79 metų Tamara praėjus 26-eriems metams nuo Lietuvos valstybės įkūrimo pagaliau nusprendė oficialiai gauti teisę gyventi Lietuvoje. Su tokiu prašymu moteris atėjo pas Seimo narį. Šis tik skėsčioja rankomis, nes tokia atvejo dar nebuvo matęs. Moteris dabar teisinasi, esą kažkada jai siūlyta tvarkytis leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau ji sako tuomet tiesiog neturėjusi pinigų.

Baltarusijoje neseniai vykusius opozicinius protestus finansavo Jungtinių Valstijų ir Vokietijos fondai, penktadienį pareiškė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. „Jie įsižeidė – išgirdo mano pareiškimą Mogiliove. Lukašenka apie Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją. O jeigu taip ir yra?! Amerikiečių, vokiečių fondai skyrė pinigų per lenkus ir lietuvius. Didžioji dalis pinigų liko ten, bet ir mūsiškiai gyveno ir gyvena neblogai.

Užsienio reikalų ministerija neturi duomenų, kad trečiadienį per teroro išpuolį Londone būtų nukentėję Lietuvos piliečiai. Prie Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų trečiadienį per incidentą peiliu subadytas vienas policininkas, užpuoliką pašovė ginkluoti policininkai. BBC skelbia, kad subadytas policininkas neišgyveno. Tuo metu ant gretimo Vestminsterio tilto automobilis mirtinai pervažiavo vieną moterį ir sunkiai sužeidė dar mažiausiai dešimt žmonių.

Kosulys – vienas iš tų negalavimų, kurie pasireiškia itin dažnai. Atrodytų, jau tikrai šia populiaria tema žinome viską. Tačiau kodėl tuomet kosulį ne visada gydome teisingai? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė. - Kas yra kosulys – liga ar simptomas? - Kosulys yra simptomas.

Londono policijos kateris, o jam iš paskos ir specialiųjų policijos dalinių ginkluoti pareigūnai skuba gelbėti dešimtis įkaitų. O štai ir teroristų užgrobtas turistinis laivas. Jo keleivių gyvybei gresia pavojus: laivą užgrobė ginkluotas teroristas. Jis rankose laiko vokišką automatą G36, kurio dėtuvėje gali būti 30 mirtinų kulkų, ir kas žino – gal jis turi ir kitų ginklų ar sprogmenų. Tarnyboms tenka imtis ryžtingų veiksmų: teroristas nukaunamas.

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą? Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių.

Kava – gėrimas, be kurio dauguma lietuvių negali įsivaizduoti savo dienos – statistiniai duomenys rodo, kad per dieną vienas lietuvis vidutiniškai jos išgeria daugiau nei 2 puodelius! Nuolatos auga ne tik kavos vartojimas, tačiau ir pačių kavos mėgėjų reikalavimai – jie darosi išrankesni ir reiklesni kavai.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 metų rudenį, palyginti su 2015 metų rudeniu - smuko 5 procentiniais punktais iki 70 proc., o svarbiausia šalies problema gyventojai laiko kainų augimą, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Lietuvoje nebeliko elektros nuolaidos elektrinių viryklių naudotojams. Už sausį sunaudotą elektrą jau sumokėję žmonės to nė nepastebėjo, mat elektra šiemet atpigo. Tačiau viryklių naudotojams ji atpigo mažiau nei visiems kitiems. Vilnietė senjorė Danutė penktadienio pietums sau ir vyrui nusprendė išsivirti pupelių ir raugintų kopūstų sriubos. Keturis dešimtmečius menanti virtuvė sovietiniame daugiabutyje jau panašėja į muziejinę vertybę.

Vis daugiau lietuvių santuokas sudaro užsienyje – pernai užsienio valstybėse susituokė per 3300 porų, tai maždaug keturiais šimtais daugiau negu 2015 metais, pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pernai Lietuvoje įregistruota apie 23 tūkst. santuokų. Apie 13 tūkst. registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose, maždaug 6600 santuokų sudaryta bažnyčiose, daugiau kaip 3300 – užsienyje.

Per 70 procentų lietuvių į darbą veržiasi kosėdami, čiaudėdami ir net pakilus temperatūrai. Anot specialistų, šis Lietuvos fenomenas ne dėl didelio noro dirbti, o iš baimės netekti darbo ir pajamų. Pavojingo viruso epidemijai paralyžiavus jau 11 šalies savivaldybių, tarp jų ir Kauno, Klaipėdos bei Panevėžio, darbovietėms pradeda trūkti darbo rankų. Viena pagrindinių masiško sergamumo priežasčių – net 70 procentų tautiečių prisipažįsta, jog į darbą veržiasi ir sirguliuodami.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Lietuviai suvartoja daugiausiai alkoholio Europoje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Neretai bent simbolinė taurelė, šampano butelio šūvis – neatsiejama Naujųjų metų paminėjimo dalis. Vis dėlto šalyje vis daugiau atsiranda ir mąstančių kitaip. Kol vieni sako, jog vartoja saikingai, kiti skelbia alternatyvą ir organizuoja blaivias pramogas. Taigi, kaip švęs naujuosius tautiečiai? Pastaruoju metu šalyje nemažai kalbama apie alkoholio vartojimą.

Daugiausiai lietuvių būriuojasi prie drabužių parduotuvių kasų. Skundžiamasi artimųjų dovanotais per siaurais ar plačiais megztiniais, marškiniais. Niurzga net ir dėl nepatinkančios spalvos. Būtent aprangos bei avalynės parduotuvėse po Kalėdinio savaitgalio buriuojasi daugiausiai klientų, mat po eglute palikti rūbą ar garderobo detalę lietuviai išties pamėgo. Žmonės prie kasų zuja norėdami grąžinti ar pasikeisti dovanotus megztinius, marškinėlius, batus.

 Kol lietuviai sėdi prie Kūčių stalo ar pirmąją Kalėdų dieną dalijasi dovanomis, ką mūsų šalyje veikia kitatikiai?  Ar Lietuvoje daugiau nei 600 metų gyvenantys žydai, musulmonai ar karaimai vaikštinėja nosis nukabinę? Lietuvos Rabinas Šimšonas Izaksonas ruošia menorą Chanukai. Šiemet viena didžiausių žydų švenčių simboliškai sutapo su Kūčiomis.

Pasaulyje vienas autoritetingiausių verslo naujienų portalų „Forbes“ įtraukė „NFQ Technologies” kuriamą meta paieškos variklį „HomeToGo” į TOP-10 sparčiausiai augančių Europos verslų. „Forbes“ įvardina „HomeToGo”, kaip vieną įdomiausių ir sparčiausiai augančių verslų, kurį reikėtų stebėti 2017 metais.

16 proc. gyventojų sako per pastaruosius metus davę kyšį, rodo trečiadienį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pristatyta apklausa. 2014 metais kyšį per pastaruosius metus pripažino davę 24 proc. gyventojų. Kyšį davusių verslo atstovų skaičius per dvejus metus reikšmingai nepasikeitė. Naujausioje apklausoje kyšį pripažino davę 5 proc. įmonių atstovų, o 2014 metais – 6 procentai. Šių metų apklausoje kyšį nurodė davę 6 proc. valstybės tarnautojų. 2014 metais valstybės tarnautojų to nebuvo klausta.

Ar kada pagalvojote, kaip elgiasi žmogus, kuris pateko į bėdą ir jam gyvybiškai reikalinga pagalba? Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Tomašas, kuris pasibaisėjo lietuvių abejingumu. Gatvėje vyras pamatė kone mirtinai sušalusį žmogų, kuriam niekas nesiteikė padėti. Redakcijai laišką parašęs Tomašas tikino, kad vyras jau buvo leisgyvis, tačiau aplink buvusiems žmonėms tai buvo nė motais.

Kur sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus? Lietuviai žiemą vis dažniau iškeičia į šiltus kraštus ir saulėtą pakrantę. Tačiau ar dar ne per vėlu dairytis lėktuvo bilietų šventiniam laikotarpiui? Turizmo departamentas tautiečius ragina ne tik keliauti po užsienį, bet šventėms likti Lietuvoje, kur veiklos užteks kiekvienam. Kol vieni šventes sutiks namuose su šeima, kiti susikrovę lagaminus trauks į šiltus ir saulėtus kraštus.

Gruodžio 1 d. startuoja tarptautinė kampanija – „Most Wanted“ (liet. „Labiausiai ieškomi“), kurios metu 23 šalys, Europolas ir Europos aktyvios besislapstančių asmenų paieškos grupių tinklas (ENFAST) sutelkia pajėgas, siekdami sulaikyti asmenys iš labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašo.

Didžiausia problema integruotis Lietuvoje pabėgėliai įvardija sunkumus ieškant būsto ir darbo, o lietuviai labiausiai baiminasi per didelių išlaidų jų integravimui, terorizmo ir nusikalstamumo grėsmių. Tai parodė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Joje dėl migracijos problemų apklausta keliolika prieglobsčio prašytojų ir tūkstantis Lietuvos gyventojų.

Lietuviai yra vieni iš mažiausiai savo įtaka valstybėje tikinčių Europos Sąjungos (ES) narių, rodo „Eurobarometro“ duomenys. Paklausti, ar mano, kad jų balsas savo šalyje yra svarbus, teigiamai atsakė mažiau nei ketvirtadalis - 23 proc. respondentų iš Lietuvos. Tai antras mažiausias rezultatas tarp ES narių po Graikijos, kur savo balso svarba tiki vos 17 proc. respondentų. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius didesnis, tačiau taip pat nedidelis - po 35 proc.

Norvegijoje po žemės nuošliauža žuvę darbininkai tikrai buvo lietuviai, tai 43-ejų, 47-erių ir 27-erių vyrai, BNS patvirtino vietos policija. Paieškos darbai penktadienį kol kas neatnaujinti, įvykio vietoje policija dirba kartu su geologais, šie vertina dar vykstančius žemės judėjimus ir galimybes toliau ieškoti dingusiųjų, BNS penktadienį sakė Norvegijos policijos atstovė Tonje Taylor. Ji taip pat teigė, kad nebesitikima, jog dingusieji būtų galėję išgyventi.

Ketvirtadienį Norvegijoje, Sorumo regione, po purvo nuošliauža galėjo žūti trys darbininkai iš Lietuvos. Vietos policija skelbia, kad po nelaimės dingę trys asmenys greičiausiai yra lietuviai ir jie tikriausiai žuvo. Pranešimą apie nuošliaužą policija gavo popietę. Ketvirtadienį dingusiųjų paieškai buvo pasitelkti sraigtasparniai su kameromis, reaguojančiomis į šilumą, taip pat kinologai su šunimis, tačiau paieškos nebuvo sėkmingos. Dingusiųjų paieškas numatoma pratęsi penktadienį išaušus.

Vėlinių išvakarėse pasidairius po kapines matyti, kad daugelio artimųjų kapai šiemet nusidažė ryškiai violetinėmis, geltonomis ar oranžinėmis spalvomis. Dažnam lietuviui kuklaus žiedo nepakanka - gyvas gėles ir skoningai tvarkomus kapus vis dar nustelbia dirbtinis grožis. Ne gana to, puošti kapus nesibodima net ir vonios plytelėmis. Tuo tarpu etnologai akcentuoja, kad su kapinėse įsigalėjusiu plastikinių gėlių kultu akivaizdžiai perlenkiama lazda.

Klaipėdiečiai noriai dalijasi gerumu ir nebereikalingais daiktais: paraginti padovanoti nebenešiojamų drabužių, batų, patalynės žmonės vos per keletą valandų užvertė biblioteką maišais. „Išgąsdino pavasarinė akcija, mes buvom užversti, kada rinkom savaitę, daiktais užversti buvom, nes buvo tiek daug prinešta, kad galvojom, kad jau esam kaip daiktų centras, o ne biblioteka“, - pasakoja vyr. bibliotekininkė Janina Skuodienė.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė neturinti duomenų, kad per šeštadienį Ispanijoje įvykusį sprogimą būtų nukentėję Lietuvos piliečiai. „Lietuvos konsuliniai pareigūnai susisiekė su atsakingomis Ispanijos tarnybomis ir laukia papildomos informacijos apie įvykį“, – rašoma ministerijos pranešime. Nukentėję piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, taip pat į Lietuvos ambasadą Ispanijoje ir į Lietuvos konsulatą Valensijoje.

Už pusšešto tūkstančio kilometrų nuo Vilniaus įsikūrusi Igarka tapo vienu didžiausių lietuvių tremties taškų sovietinės okupacijos pradžioje. Atgimimo metais į šį nedidelį miestą parvežti mirusių lietuvių palaikų vyko nedidelė Lietuvos entuziastų grupė, o jų pėdomis sutvarkyti didžiausių Lietuvos tremtinių kapinių į Igarką šiemet atvažiavo „Misijos Sibiras“ dalyviai. Šią savaitę visi jie pirmą kartą susitiko Užsienio reikalų ministerijoje.

Šį savaitgalį, rugsėjo 24 – 25 dienomis, Italijoje Madžorės (Maggiore) mieste vykusiame Pasaulio Tautų komandinio čempionato finale pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos rinktinė. Tačiau Lietuvos sportininkų kovą dėl aukštesnių pozicijų sustabdė griūtys trasoje bei atsinaujinusios senos traumos. Visgi Lietuva galutinėje Pasaulio Tautų komandinio čempionato turinyrinėje lentelėje užėmė aukštą 19 vietą iš 38 komandų.

Didžiojoje Britanijoje niekaip nerimstantys išpuoliai prieš kitataučius verčia ten gyvenančius lietuvius rimtai susimąstyti apie savo saugumą ir ateitį. Baimes dar labiau pakurstė šiomis dienomis įvykęs incidentas lietuvių gausiai apgyventame Lidse. Šiame mieste net dvidešimt 16 -18 metų paauglių 28-erių lenką vijosi kol pavijo. Pasislėpti nesugebėjč slenkas buvo žiauriai sumuštas. Lietuviams, visa laimė, dar neteko susidurti su rasistais.