lietuviai

Kokiomis nuotaikomis po rinkimų nakties atsibudo Lietuvos gyventojai? Kokių pokyčių žmonės tikisi iš naujos valdžios ir ko labiausiai baiminasi?  Štai, ką sako kauniečiai:  „Žinokite, aš jums atvirai pasakysiu – vieni būsimi vagys, pakeitė kitus buvusius vagis. Nieko gero nebus!“ „Nenoriu laisvės, dar konservatoriai tai dar nieko, bet jau kai ten homoseksualizmas ir dar kanapės, ir dar stambesnis verslas – tai nelabai.“ „Moterys valdžioje, pasikeitimai, lauksime rezultatų.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius džiaugiasi užsienio lietuvių aktyvumu per Seimo rinkimų pirmąjį turą. Jo vestam Socialdemokratų darbo partijos sąrašui į Seimą nepatekus, o jam pačiam pralaimėjus rinkimus vienmandatėje apygardoje, ministras sako, kad kol kas nieko konkretaus apie savo ateities planus pasakyti dar negali. „Rinkimai yra rinkimai ir jų rezultatai yra tokie, kokie yra objektyviai, juos reikia gerbti.

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių.

Lietuvių nusikaltėliai pernai įvykdė ginkluotą apiplėšimą Lenkijoje. Šis nusikaltimas Mrongovo mieste buvo narpliojamas beveik metus, o vietos teisėsaugininkams teko pasitelkti Interpolo pagalbą. Tik tuomet pavyko teisingumui pristatyti kaltinamąjį iš Lietuvos. Kitas įtariamasis tragiškai žuvo praėjus keliems mėnesiams po nusikaltimo.

Rugsėjo 14 d. Londono policijos pareigūnai išplatino pranešimą apie penkis ieškomus vyrus ir paviešino jų tapatybes ir nuotraukas. Net du iš jų – lietuviai. 39-erių Arūnas Kasciukas (taip lietuvio pavardė nurodoma policijos dokumentuose – aut.), gimęs 1981 m. rugpjūčio 10 d. ieškomas dėl žmogžudystės, įvykdytos Lietuvoje dar 2018-ais metais. Yra išduotas oficialus Europos arešto orderis. Išskirtinis vyro bruožas – lietuvis neteko dviejų kairės rankos pirštų.

Ar šiuo metu vis dar verta planuotis kelionę į užsienį? Kelionių organizatorių nuomone – tikrai taip. Jie tikina, jog dabar geriausia ieškoti paskutinės minutės pasiūlymų bei ramina, jog kelionių ribojimuose nusimato pokyčiai, tad tikėtina, kad greitu metu atsivers ir dar daugiau saugių kelionių krypčių.

Higienos instituto duomenimis, šalyje 2019 m. mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Iš visų praėjusiais metais mirusių asmenų 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė (46,6 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,5 proc.) – 85 m. ir vyresni. Pernai, kaip ir jau daug metų, pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių.

Ar žinojote, kad Vilniaus rajone, norint vadovauti seniūnijai, reikia puikiai mokėti lenkų kalbą? Ir tai yra ne šiaip kandidato užimti postą privalumas, mat rajone gausu lenkakalbių, pasirodo, tai yra būtina sąlyga norint tapti seniūnu. Išaiškėjus tokiems reikalavimams, kilo šaršalas: konservatoriai ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įžvelgia akivaizdžią lietuvių diskriminaciją ir ragina keisti konkursų sąlygas.

Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino jų emocinė sveikata pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 42,5 proc. respondentų nurodė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo, o 54,6 proc. sakė nepajutę jokio poveikio. 2,6 proc. apklaustų žmonių teigė, kad jų emocinė sveikata pagerėjo. Moterys (45 proc.) dažniau nei vyrai (39,5 proc.

Vilniaus universiteto mokslininkai bara valdžią dėl alkoholio vartojimo. Esą nors vienam gyventojui tenkantis išgeriamų litrų kiekis kasmet šalyje traukiasi, geriančiųjų bėdos Lietuvoje neišnyko. Anot naujausių tyrimų, Lietuvoje vis daugiau gyventojų geria darbe. Daugėja ir dažnai girtaujančių jaunų žmonių. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad šie mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su verslu, kuriam tokia griežta alkoholio kontrolė nepatinka.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Kiek lietuviai turi sukaupę turto ir kokio daugiausia? Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia, kad tautiečiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, mat daugiausia turi sukaupę nekilnojamojo turto – įsigiję būstą, sodybą, garažą. Pasak ekonomistų, tokia didžiulė lietuvių meilė nekilnojamajam turtui rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą, nemokėjimą taupyti ir investuoti.

Į Lietuvą sugrįžo dėl koronaviruso pandemijos Venesueloje užstrigę keturi lietuviai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jos teigimu, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos atstovybe ir Prancūzijos ambasada Venesueloje, lietuviai Prancūzijos organizuotu specialiu skrydžiu iš Venesuelai priklausančios Margaritos salos grįžo sekmadienį. Lietuvos konsulato Valensijoje pastangomis dar viena lietuvė namo sugrįžo liepos pradžioje.

Pirmą kartą per 30 metų Lietuvos piliečių tarptautinis migracijos balansas teigiamas. Tai rodo pusmečio rezultatai, teigiamas balansas prognozuojamas ir visiems 2020 metams, nes į Lietuvą sugrįžta vis daugiau tautiečių. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvoje gyventojų skaičius dėl tarptautinės migracijos vos per pusmetį padidėjo Anykščių miesto gyventojų skaičiaus dydžiu.

Rytų Anglijoje Spaldinge gyvenantys lietuviai teigė esantys sukrėsti, kai ramiame mieste išgirdo, kad nužudyta 30-metė lietuvė Karolina Zinkevičienė. Jauna moteris buvo nužudyta savo namuose, o šalia jos gulėjo ir 34-erių Breshnev Ruiters kūnas. Spėjama, kad būtent jis galėjo nužudyti lietuvę, o po to nusižudyti pats, nes pareigūnai neieško kitų įtariamųjų.

Praėjusią parą koronavirusas nustatytas iš Serbijos per Vokietiją grįžusiam vilniečiui, epidemiologai prašo ir gyventojų pagalbos tikslinant sąlytį su šiuo asmeniu turėjusių žmonių sąrašą. Apie tai BNS trečiadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.

Ar kada skaičiavote, kiek metų jau dirbate ir kiek jų dar dirbsite ateityje? Štai Europoje ilgiausiai 42 metus dirba švedai, o trumpiausiai – 32 metus italai. Lietuviai darbui skiria 37 savo gyvenimo metus. Apskritai Pietų Europos gyventojai dirba kur kas trumpiau nei šiauriečiai. Eurostat duomenimis, 2019 metais Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutinė darbinio gyvenimo trukmė buvo 35,9 metai. Šis laikotarpis jau 0,2 metų ilgesnis negu buvo 2018 metais.

Sporto pasauliui sustojus dėl COVID-19 pandemijos portalas tv3.lt toliau kviečia prisiminti istorinius įvykius, susipažinti su asmenybėmis ir pasitikrinti žinias. Šį kartą – 10 (ne)sudėtingų klausimų apie Lietuvos sportininkų pasirodymą prieš beveik dvidešimt metų vykusiose 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.

Pamatęs sunkiai sergančios merginos mamos pagalbos šauksmą internete Anglijoje gyvenantis lietuvis inicijavo pagalbos kampaniją ir greitai suorganizavo, kad tautietės svajonė išsipildytų. Prieš kurį laiką Lietuvoje – Gargžduose – gyvenanti moteris socialiniuose tinkluose išplatino žinute, kad cerebriniu paralyžiumi sergančiai jos dukrai reikalingas specialus dviratis, kuriuo būtų galima važinėti lauke.

Tarptautinės Šokio dienos proga Lietuvos šokėjus pasiekė naujienos iš Šveicarijos dėl užšaldyto pasaulio reitingo. Pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) informavo nacionalines federacijas, kad jos atkreiptų dėmesį bei informuotų savo sportininkus, jog pasaulio reitingo lentelė nesikeičia nuo paskutinių įvykusių varžybų. Sportinių šokių pasaulio reitingas yra skaičiuojamas pagal šešis geriausius varžybų rezultatus per pastaruosius dvylika mėnesių.

Vienos Europos šalys jau stengiasi grįžti į gyvenimą iki koronaviruso ir atvėrė darželių duris, tačiau su griežtais apribojimais. Kitos šalys stebi, kuo tai gali baigtis ir klauso Pasaulinės sveikatos organizacijos perspėjimų, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga. Norvegija teigia, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradėjo atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Šalyje paskelbtas karantinas padiktavo pasikeitusius asmens higienos, o tuo pačiu ir apsipirkimo įpročius. Reikšmingai augo priemonių plauti rankoms ir kitų švaros prekių paklausa, iš specializuotų salonų grožio procedūros persikėlė į namus.  Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet per karantiną reikšmingai augo savaiminio įdegio kremų (112 proc.), plaukų dažymo priemonių (52 proc.), nagų lako valiklių (21 proc.), nagų lako (14 proc.), depiliacijos priemonių (12 proc.

Ispanijos teisėsaugai įkliuvo trys lietuviai, kurie net nepaprastosios padėties metu sugebėjo rasti būdą, kaip gabenti narkotikus į Lietuvą ir kitas Europos šalis. Tačiau jų nusikalstama veika buvo išaiškinta, o nusikaltimo vietoje jie buvo surasti su daugiau nei 200 kilogramų narkotikų. Ispanijos pareigūnai atidarinėja pomidorų konservų skardines. Tik, deja, jose visai ne daržovės, o net 200 kilogramų hašišo, kuris turėjo būti gabenamas į Lietuvą.

Turistas iš Lietuvos pateko į nemalonumus Balyje. Vaikinas sugadino paplūdimio tvorą ir buvo sulaikytas vietos policijos pareigūnų. Visgi, lietuviui bausmės pavyko išvengti. 34 metų Maksimas sutrikdė Pererenano kaimelio gyventojų ramybę, kai balandžio 16 d. sugriovė bambukinę paplūdimio tvorelę. Lietuvis pririšo vieną virvės galą prie tvoros, o kitą prie savo motociklo. Perenano paplūdimys yra uždarytas vietinės valdžios, kuri taip bando primalšinti plintantį koronavirusą.

Lietuvoje galiojant griežtam karantinui, kai kurios Europos valstybės jau svarsto apie karantino pabaigą, mokyklų atidarymą ir izoliacijos naštos sumažinimą savo piliečiams. Tautiečiai, gyvenantys užsienyje, aktyviai dalijasi informacija, kaip jiems sekasi Norvegijoje, Danijoje ar Ispanijoje.  Štai Norvegija yra viena pirmųjų Europos šalių, svarstanti nutraukti karantiną, manoma, kad mokyklas ir darželius šalyje, kur gyvena daugybė lietuvių, pradės atidarinėti jau kitą savaitę.

Trečiadienį po vidurnakčio Vilniaus oro uoste turėtų leistis orlaivis, iš Londono atskraidinantis 220 Lietuvos piliečių. Antradienį taip pat turėjo vykti skrydis iš Dublino, tačiau Susisiekimo ministerija jam nedavė leidimo. Planuota, kad Iš Londono Stanstedo lėktuvas išskris apie 20 val. vietos laiku, o Vilniuje leisis 40 minučių po vidurnakčio, tačiau, Susisiekimo ministerijos žiniomis, lėktuvas vėluos.

Lietuvai uždarius oro erdvę sekmadienio vakarą su atskiru leidimu Vilniuje nusileido lėktuvas iš Minsko. Juo atvyko 106 keleiviai, BNS patvirtino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius. Dar vienu reisu šeštadienį iš Baltarusijos sostinės į Lietuvą atvyko 87 keleiviai. Tai buvo paskutiniai keleiviniai lėktuvai, nusileidę Lietuvai jau uždarius oro erdvę.

Kovo 31 dieną Kauno oro uoste nusileido Vietnamo avialinijų „Bamboo Airways“ lėktuvas, kuriuo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos ambasados Kinijoje ir Lietuvos garbės konsulo Vietname Nguyen The Kien pastangomis, į Lietuvą grįžo 111 Lietuvos piliečių iš Vietnamo ir Tailando, rašoma pranešime spaudai. „Esame dėkingi Lietuvos garbės konsului Vietname ir Lietuvos ambasados Pekine kolektyvui, kuriems teko didžiausias darbo krūvis organizuojant šį skrydį.

Vilniuje penktadienio naktį nusileido ukrainiečių specialusis lėktuvas su 28 lietuviais iš Indijos. Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovės „SkyUp Airlines“ laineris sostinėje nusileido 00.43 val. nakties. Indijoje, Delyje, dar liko trys lietuviai, netilpę į šį skrydį, todėl grįš kitu reisu.

Kol vis daugiau valstybių nusprendžia uždaryti savo teritorijos sienas, o pasaulyje masiškai yra atšaukiami skrydžiai, bene sunkiausia užduotimi šiai dienai tampa susigrąžinti visus lietuvius, esančius užsienio šalyse. Šį kartą pagalbos šauksmą siunčia lietuvaičiai iš Indijos, mat jie neįsivaizduoja, kokiu būdu galėtų sugrįžti atgal į tėvynę.

Lietuvoje daugėjant mirčių nuo koronaviruso, ne visi tautiečiai vis dar supranta šios pandemijos grėsmę. Parkuose pilna mamyčių su vaikučiais, žmonės sportuoja ir kai kurie karantną painioja su atostogomis. Štai viena žinoma moteris užfiksuota išeinanti iš grožio salono, nors tokia veikla yra uždrausta, Panevėžyje nufilmuota grupė visiškai girtų vienas prie kito besiglaustančių paauglių.

Į Vilnių iš Londono trečiadienį prieš vidurnaktį lėktuvu parskrido apie 220 tautiečių, kurie dėl koronaviruso buvo užstrigę užsienyje. Iš viso keltais ir lėktuvais trečiadienį į Lietuvą grįžo apie 570 tautiečių. Lietuvos oro uostai BNS informavo, kad be lėktuvo iš Londono taip pat trečiadienį vakare Vilniuje nusileido lėktuvas iš Alikantės, juo grįžo 94 žmonės, o į Kauno oro uostą atskrido lėktuvai iš Norvegijos bei Švedijos, jais grįžo 153 asmenys.

Nuo antradienio visi grįžę į Lietuvą iš užsienio privalo būti izoliuojami įvairiose šalies miestų savivaldybių patalpose – apie tai kalbėjo tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujienų portalas 15min.lt rašė, kad trečiadienio vakarą iš Ispanijos Alikantės miesto parskridę į Vilniaus oro uostą Lietuvos piliečiai ir dalis užsieničių buvo tikrinami vos kelias valandas.

Į Lietuvą per savaitę grįžo beveik 5 tūkst. užsiregistravusių lietuvių, pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Beveik 5 tūkst. grįžo padedami ir mūsų diplomatinių atstovybių ir kitais būdais. Aišku, dar grįžo, matyt, žymiai daugiau, kurie nesiregistravo, tačiau dinamika labai didelė“, – po Vyriausybės posėdžio sakė ministras. Jo pateiktais duomenimis, kovo 18 dieną pageidavusių namo grįžti lietuvių buvo apie 6 tūkst.

Į Lietuvą dar nori grįžti daugiau kaip 3,7 tūkst. šalies piliečių, o iki sekmadienio ryto jau grįžo beveik 2,3 tūkst. lietuvių, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.  „Šiandien (sekmadienį BNS) ryte yra registravęsi norinčių grįžti į Lietuvą 3734 piliečiai “, – sekmadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė ministras.  Iki sekmadienio ryto, jo duomenimis, į Lietuvą jau grįžo 2284 šalies piliečiai.

Iš JAV vadovaujamos operacijos „Įgimtas ryžtas“ Irake sekmadienį į Lietuvą grįžo šeši Lietuvos kariai. Į Vilnių tiesioginiu skrydžiu iš Danijos jie grįžo Danijos karinių oro pajėgų orlaiviu. Kariai, po Vilniaus oro uoste atlikto privalomo patikrinimo termovizoriais, pamatavus temperatūrą, jų laukusiu autobusu buvo išvežioti į karantinavimosi vietas.

Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje užstrigusiems lietuviams organizuojami papildomi specialūs skrydžiai į Lietuvą, sekmadienį informavo Susisiekimo ministerija. Skrydžiai vyks iš Londono ir Alikantės. Vienas užsakomasis skrydis iš Londono į Vilnių planuojamas trečiadienį, kitas – penktadienį. Abu lėktuvai išskirs iš Stanstedo oro uosto, jų išvykimo laikas – 12 val. vietos laiku. Bilieto kaina – 275 eurai asmeniui.

Sekmadienio naktį iš Londono į Lietuvą specialiuoju reisu buvo parskraidinta 218 lietuvių. Lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileido 00.14 val. Lietuvos laiku.  Papildomi reisai iš Londono į Vilnių planuojami ir kovo 23, 25 bei 27 dienomis, nurodoma kelionių organizatoriaus „Kidy tour“ oficialioje internetinėje svetainėje.  Kiti grįžo traukiniu Secialiuoju traukiniu iš Kijevo sekmadienio paryčiais į Vilnių grįžo 18 lietuvių.

Specialiais tiesioginiais skrydžiais iš Paryžiaus ir Londono šeštadienį į Vilnių planuoja grįžti šimtai lietuvių. Po pietų, apie 14 val., sostinėje turėtų nutūpti lėktuvas iš Bovė (Beauvais) oro uosto Paryžiuje. Šį skrydį organizuoja bendrovė „Kidy Tour“.  Kaip BNS informavo susisiekimo ministro atstovė Aldona Grinienė, šeštadienį taip pat planuojamas užsakomasis skrydis iš Londono. Visi šie skrydžiai yra mokami.

Į Lietuvą specialiais reisais iš Paryžiaus, Kopenhagos ir Varšuvos penktadienio vakarą grįžo šimtai lietuvių. Kaip BNS informavo Lietuvos oro uostų atstovas Marius Zelenius, trimis lėktuvais skrido 345 keleiviai. Lėktuvas iš Paryžiaus Vilniuje nusileido 20.19 val. Juo atskrido 207 keleiviai. Maždaug po poros valandų, 22.02 val., Kauno oro uoste nusileido lėktuvas iš Kopenhagos, juo skrido 50 žmonių.

Atostogos rojuje 1,5 tūkstančio lietuvių per akimirką tapo tikru pragaru. Būriai trečiojo pasaulio šalyse užstrigusių tautiečių turi gerokai pakratyti savo kišenes, norėdami parvykti namo. Egzotinėse valstybėse užstrigę tautiečiai skundžiasi, kad ten jaučiasi labai nesaugiai, mat dėl Europoje siautėjančio koronaviruso neapykanta vakariečiams auga lyg ant mielių. Daugelis lietuvių, palikdami atostogų rojumi vadinamą Tenerifę, lengviau atsidūsta.

Šimtai Lietuvos piliečių penktadienį užsakomaisiais skrydžiais turėtų grįžti į Vilnių iš Valensijos ir Paryžiaus oro uostų, skrydis iš tolimųjų kraštų grįžtantiems piliečiams organizuojamas ir per Varšuvą, o į Kauną parskris lietuviai iš Kopenhagos. Šiuo metu į tėvynę nori grįžti daugiau, kaip 5000 piliečių, grįžo tik 1340. Tiesa, galimybių grįžti langas pamažu užsidaro.

##UArticlesInsert_News_getGallery_82652##

Į Lietuvą trečiadienį dar dviem konvojais per Lenkiją grįžo 49 lietuviai. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas, prieš vidurdienį Lietuvą pasiekė septynių transporto priemonių konvojus, kuriame buvo 27 lietuviai ir du ukrainiečiai. Dar vienas šešių transporto priemonių konvojus į Lietuvą atvyko šiek tiek po pietų. Jame buvo 22 lietuviai, keturi ukrainiečiai bei po vieną rusą ir baltarusį.

Klaipėdos uoste trečiadienio pavakarę prisišvartavo keltas iš Vokietijos Zasnico uosto su lietuviais, kuriems Lenkija neleido automobiliais kirsti šalies teritorijos grįžti į Lietuvą. Keltas prisišvartavo 18.36 val senosios Tarptautinės jūrų perkėlos pirmojo, aukščiausio saugumo lygio terminale, kuriame nepatenka pašaliniai žmonės, BNS patvirtino „Limarko jūrų agentūros“ atstovai. Toliau bus atliekamos keleivių dokumentų, sveikatos patikros.

Lietuvoje iš viso yra užfiksuoti 26 koronaviruso susirgimo atvejai. Trečiadienio rytą Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino maršrutus, kur galėjo lankytis visi nustatyti sergantys Lietuvos piliečiai. Pasitikrinkite, ar tomis dienomis nebuvote šiose vietose.  Pateikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atsiųstą sąrašą:    Patvirtintas 2020-02-28 (Šiauliai) 2020 m. vasario 24 d. 15:30 val.

Pirmadienio vakarą į Vilniaus oro uostą atskridęs iš Berlyno nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27 J su 31 Lietuvos piliečiu. Karinis orlaivis ne tik parskraidino namo negalinčius grįžti šalies gyventojus, bet ir pargabeno transplantacijai skirtus donoro organus – kamienines ląsteles, rašoma pranešime. Lietuvos piliečiai buvo perduoti oro uoste budinčioms tarnyboms patikrinimui.

Per šią naktį užsikrėtusiųjų koronavirusu Lietuvoje padaugėjo iki 17-os. Kol kas visi atvejai – įvežtiniai, į Lietuvą patekusio viruso geografija nusidriekė iki pat Dominikos Respublikos. Nors šalies ligoninės didžiuosiuose miestuose prašo pradėti leisti vykdyti tyrimus jų laboratorijose, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad reagentų yra tiek, kad jų lengva ranka švaistyti negalima.

Lietuvai kaupiantis gresiančiam koronaviruso bumui, tūkstančiai lietuvių, norinčių grįžti namo, tebėra įstrigę pačiose įvairiausiose šalyse. Į diplomatus su maldavimais padėti grįžti jau kreipėsi du tūkstančiai tėvynainių. Didele kliūtimi grįžti namo tapo Lenkija. Mūsų diplomatai kaimynei išsiuntė notą. O štai patys įstrigę lietuviai imasi lenkų kelių blokados. „Išvarė ochrona mus lauk. Sako, lietuviai negali čia sėdėti.