lietuviai

 Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose.

Pavasarį Vilniaus senamiesčio gatvėse galima pastebėti vis daugiau stilingų žmonių. Jų ir paklausėme: ko niekada neleistų sau vilkėti ir kokios, jų manymu, yra didžiausios stiliaus klaidos? Dėl skonio, žinoma, nesiginčijama, bet vis dėlto... Kokią aprangą sostinės gyventojai bei svečiai laiko didžiausia beskonybe? Greta (22): Niekada nedėvėčiau blizgančios, čežančios sportinės striukės. Didžiausia beskonybė – žiemą apsirengti kaip vasarą.

Milane penktadienį atidaryta pasaulinė paroda „Expo 2015“ žadina viltis, kad šis pusmetį truksiantis renginys, kurio tema šįkart tapo maisto kultūra ir pramonė, taps katalizatoriumi ekonomikos atgimimui, tačiau ne mažiau būgštaujama, kad jis tiesiog pabrėš giliai įsišaknijusias Italijos problemas. Pasaulinė paroda, kuri yra pirmoji po vykusios Šanchajuje prieš penkerius metus, atvėrė duris pirmiesiems lankytojams 8 val. Grinvičo (11 val.

 Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, balandžio 25 dieną Nepale bei kaimyninėse valstybėse įvykusio žemės drebėjimo metu Lietuvos piliečiai nenukentėjo. Bendradarbiaudami su kelionių grupių organizatoriais bei palaikydami ryšį su Nepale esančiais mūsų piliečiais ir jų artimaisiais, oficialiai žinome apie 61 Lietuvos pilietį, nelaimės metu buvusį Nepale. URM duomenimis, šiuo metu Nepale yra 39 Lietuvos piliečiai. Su 3 iš jų nepavyksta susisiekti, 2 iš jų nuolat gyvena Nepale.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų.

„Išvažiavome užsidirbti daugiau pinigų – paprasta priežastis. Daug pažįstamų žmonių pasakojo, kad verta važiuoti į Norvegiją, nes ten galima kelis ar net keliolika kartų daugiau uždirbti. Mes irgi nusprendėme pabandyti, bet grįžome po metų“, pasakoja vilniečių pora. Vilniečiai Emilija ir Artūras, prieš išvažiuodami į Norvegiją, dirbo laisvai samdomais specialistais. Emilija fotografavo, o Artūras užsiėmė namų vidaus apdaila.

 Didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad energetiko profesiją turintis specialistas šiandien darbo rinkoje yra patrauklus dalyvis, rodo „Baltijos tyrimų“ kovo mėnesį surengtos reprezentatyvios apklausos duomenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų įsitikinę, kad ši specialybė bus labai reikalinga ir ateityje, todėl nedvejodami savo pažįstamiems siūlytų ją rinktis studijoms.

Lietuviai nuo senų senovės stengėsi nuspėti ne tik savo ateitį, bet ir orus. Senoliai nuolat stebėjo ir stengėsi suprasti orus ir klimato reiškinius tam, kad pasiruoštų kasdieniams darbams, o ir kokioms nors negandoms. Dabartiniai žmonės ne tik yra praradę ryšį su gamta, tačiau ir neatsakinga veikla skatina grėsmingus klimato kaitos pokyčius.

Balsas.lt tęsia straipsnių seriją apie Lietuvos sportininkus socialiniuose tinkluose, kur jie mielai dalijasi akimirkomis iš savo kasdienio gyvenimo – treniruočių ir laisvalaikio. Šįkart vėl pateikiame nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Galiūnas Žydrūnas Savickas pradėjo intensyviausią ir sunkiausią pasirengimo turnyrui „Arnold Classic“ dalį. Apie tai, kaip sekasi stipriausiam pasaulio žmogui, artimiausiu metu skaitykite interviu Balsas.lt.

 Kaip žinia, į Londoną atvykę lietuviai paprastai įsikuria rytiniuose, musulmonų tirštai apgyventuose rajonuose. Kas juos ten traukia? Gal šiek tiek pigesnė būsto nuoma, gal tai, kad galima gauti darbo pas kitą lietuvį, gal, kad lietuviška bažnyčia netoli? Tačiau neatmestina prielaida, kad viena iš svarbiausių priežasčių yra vadinamasis psichologinis komfortas - tarp „babajų“ gyvendami lietuvaičiai jaučiasi pranašesni.

Dykumų maratone jiems grėsė paskęsti, nugarmėti į prarają ar apsiversti įveikiant paskutinę greičio ruožo atkarpą stačia smėlėta nuokalne. Tačiau Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba išgyveno ir apie savo nuotykius Bolivijos link ir iš jos atgal į Čilę pasakoja kvatodami, nors trasoje buvo tikrai nejuokinga.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą, perėjimas prie naujosios valiutos vyksta sklandžiai. Atsiskaityti litais galima 15 dienų. Sausio 3 d. grąžą eurais gavo 89 % pirkėjų. Nei bankuose, nei mažmeninės prekybos sektoriuje didelių problemų nepastebėta.   Europos Komisijos apklausos „Flash Eurobarometer 409“, atliktos 2014 m. gruodžio 29–30 d., duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą: 44 % turėjo euro banknotų, 46 % - euro monetų.

 Vis daugiau lietuvių sparnus į svečius kraštus kelia žiemą. Vien per pastaruosius metus tokių keliautojų skaičius išaugo bene dešimtadaliu. Viena iš priežasčių, kodėl daugėja besirenkančių atostogas šaltuoju metų laiku – vis labiau lepinantys orai gimtinėje vasarą. Pastebima, kad sparčiai plečiasi ir žiemos atostogų geografija.

Panašu, kad patriotiškumui išreikšti ribos neegzistuoja. Viena gėlėmis ir įvairiausio tipo dovanomis prekiaujanti elektroninė parduotuvė nusprendė į savo prekių asortimentą įtraukti ne tik „konservus“ su lietuvišku oru ar jūra, bet ir vietinių karvių išmatomis. Tokie „konservai“ Tarpgeliu.lt parduotuvėje kainuoja nei daug, nei mažai – nuo 10 iki 14 litų. Pigiausias, suprantama, yra lietuviškas oras.

Nors svajonių šalimi emigracijai ir toliau išlieka Didžioji Britanija, lietuvius masina ir darbas Šveicarijoje, Prancūzijoje ar Nyderlanduose. Beveik pusė tautiečių jau turi gyvenimo ir darbo užsienyje patirties, o apie 60 procentų susigundytų gavę pasiūlymą padirbėti svetur.

Jungtinėje Karalystėje – ir vėl baisingas sujudimas dėl imigrantų iš Rytų Europos. Užteko vienam iš politikų pareikšti, kad jie užplūdo kai kuriuos Rytų Anglijos miestelius, ir kilo triukšmas. Vieni rėkia, kad imigrantai reikalingi, nes kas gi nuims derlių, kiti šaukia, kad dėl imigrantų antplūdžio kenčia mokyklos, ligoninės ir kitos socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Patys anglai vertina imigrantų darbštumą ir patikimumą.

 Krašto gynybai tinkamų ginklų turintys civiliai asmenys šiuo metu Lietuvoje skaičiuojami tūkstančiais, jų daugėja, bet Lietuva vis dėlto yra viena mažiausiai ginkluotų valstybių pasaulyje, penktadienį rašo savaitraštis „Veidas“. Policijos duomenimis, Lietuvoje maždaug 60 tūkst. asmenų turi daugiau nei 100 tūkst. legalių ginklų - medžioklinių, sportinių, skirtų savigynai. Kasmet parduodama apie 3-4 tūkst. naujų ginklų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pardavimas didėjo 7 procentais.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai yra blogi, o viena iš priežasčių – kad lietuviai iki šiol negali atleisti lenkams dėl Vilniaus užėmimo 1920 metais, sako buvęs Lenkijos disidentas Zbigniewas Gluza (Zbignevas Gliuza), istorijos almanacho „Karta“ vyriausiasis redaktorius.

Nepale, po smarkios pūgos ir sniego lavinų Himalajų kalnuose gelbėtojai ieško per šimtą žygeivių, tarp jų - ir trys lietuviai. Kaip praneša lrytas.lt, į portalą kreipęsi dingusių lietuvių alpinistų artimieji tvirtino, jog paskutinį kartą iš trijulės gauta žinių daugiau nei prieš savaitę, šiuo metu su jais susisiekti nepavyksta. Artimieji tvirtina, kad dingę lietuviai į kalnus kopia ne pirmą kartą, Nepalas buvo viena iš jų stotelių septynių mėnesių kelionėje po Aziją.

Nuo 2012 iki 2014 metų birželio 47 lietuviai vyrai Didžiojoje Britanijoje kreipėsi į tarptautinę religinę bendruomenę „Salvation Army“ („Išganymo Armija“) dėl prekybos žmonėmis, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Radviliškyje pagerbti savanoriai, prieš 95 metus žuvę mūšyje su bermontininkais. Mūšio inscenizacijoje kaip ir 1919-aisiais nugalėjo Lietuvos kariuomenė. Radviliškyje prie seno vėjinio malūno, kaip ir 1919-ųjų rudenį, susikovė Lietuvos ir Bermonto Avalovo vadovaujama Rusijos Vakarų savanorių armija, kurią sudarė rusų baltagvardiečiai bei vokiečių tautybės kariai.

Mūsų dienomis būtų sunku rasti namus, kuriuose nebūtų televizoriaus. Vos atsiradusi „kalbanti dėžė“ lietuvius stebino judančiais vaizdais, mažiau nei prieš keturis dešimtmečius – pirmosiomis spalvomis, o šiandien iš jos reikalaujama pačių įvairiausių papildomų funkcijų. Tyrimų kompanijos „GfK“ ir „Samsung Electronics Baltics“ atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai rodo, kad 89 proc. lietuvių televizorių žiūri kiekvieną dieną.

Lietuviai yra paskutiniai Europos barbarai. Paskutiniai apsikrikštijo. Paskutiniai atsisakė stabmeldystės Perkūnui ir Mildai (prie šitos stabmeldystės acto deivei grįžtama). Tada iš visų jėgų puolė prie krikščionybės, kuri nors ir atnešta per kančias, dabar visas davatkas neša į žvaigždes. Bet po krikščionybės buvo ir dar viena religija – komunizmas. Ir lietuviai vėl šventai patikėjo. Ir meldėsi Leninui. O slapta vaikščiojo į bažnyčias melstis ir Nazariečiui.

Keliaudami Baltijos šalyse lietuviai jau įprato mobiliuoju ryšiu naudotis beveik taip pat laisvai, kaip ir namie. Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientų įpročius keičia ir nemažai pinigų jiems sutaupo nemokamas atsiliepimas į skambučius Latvijoje ir Estijoje. „Tele2“ birželio–rugpjūčio mėn. statistika rodo, kad dėl nulinio atsilieptų skambučių tarifo „Tele2“ klientai Latvijoje ir Estijoje priimdami skambučius prakalbėjo net 7 kartus daugiau, nei patys skambindami.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vieną iš sovietmečiu įvaldytų propagandos įrankių – televiziją – Kremliaus strategai dabar naudoja posovietinėse šalyse, kurių gyventojai, dar nepamiršę rusų kalbos, nostalgiškai mena jaunas dienas pionierių stovyklose, komjaunuoliškuose žygiuose ar darbo kolektyvuose. Apklausa rodo, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida ne veltui bando niekinti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus.

Didžiojoje Britanijoje prieš Cardiffo karūnos teismą pirmadienį stojo grupė britų jaunuolių, kurie Newporte užpuolė jauną lietuvių porą. Remiantis bylos duomenimis, incidentas įvyko šių metų sausio 9 d., informuoja vietos spauda. Prieš teismą dėl užpuolimo ir apiplėšimo stojo Newporto gyventojai 22 metų Danielis Ruglessas ir 19-metis Alexas Jonesas.

 Kas yra krepšinis? Gan paprastas žaidimas, kai vienas vaikas turi kamuolį ir nori jį įmesti į krepšį, o kitas vaikas bando tą kamuolį atimti. Tačiau lietuviškos žiniasklaidos, politikų ir aludarių dėka nekaltas žaidimėlis virto tikra beprotybe, tautos narkotiku, kurį, kaip ir visus kitus narkotikus, pats laikas uždrausti.

Nors garsusis mokslininkas Albertas Einšteinas nebuvo geriausias visų laikų politologas, kai kuriuos dalykus politikoje jis sugebėdavo pastebėti geriau nei kiti. Jo skvarbus žvilgsnis įžvelgė ne tik neišardomą laiko ir erdvės sąryšį, jis gebėjo puikiai suprasti, kad Adolfas Hitleris Trečiąjį Reichą sukūrė iš gatvėje surinktų driskių, ir kad tuomet, kai valdžia atitenka padugnėms, negalima tikėtis nieko kito, tik pasaulinio karo.

Vasara – laikas poilsiui, kelionėms, iššūkiams. Kai kas būtent šiuo šiltuoju metų laiku nusprendžia išbandyti ir gyvenimą svetur – emigruoti. O priėmę sprendimą iškart užsiklijuoja ant kaktos etiketę… Emigrantas.

Vilniuje, Bernardinų sodo teniso aikštyne nuo pirmadienio vyksta tarptautinis Europos teniso asociacijos (Tennis Europe) turnyras „Vilniaus teniso akademijos taurė 2014”. Vakar vykusiuose vienetų turnyro ketvirtfinalio mačuose dalyvavo 13 lietuvių. Keturiems iš jų pavyko prasibrauti į turnyro pusfinalį, teigiama pranešime spaudai.

Teigiama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 metų nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta? Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai. Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių.

 Praėjusį sekmadienį A47 greitkelyje prie Didžiosios Britanijos Terrington St Johno kaimelio keistomis aplinkybėmis žuvo jaunų lietuvių pora. Skelbiama, kad prieš pat žūtį jie vienoje parduotuvėje prašė iškviesti policija, skelbia vietos leidinys „The Fenland Citizen“. Skelbiama, kad žuvo 26 metų Tadas Zaleskas ir 24 metų Nonita Karajevaitė. Policija moters mirtį laiko įtartina, nes liudininkai teigia matę, kaip T. Zaleskas stūmė N. Karajevaitę po mašina.

Lietuviai neabejoja, kad projektas „Rail Baltica“ šaliai atneš naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų, rodo gyventojų apklausa, kurios duomenis ketvirtadienį išplatino „Lietuvos geležinkeliai“. Šios valstybės įmonės užsakymu reprezentatyvią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo duomenimis, ar Lietuvai reikalingas „Rail Baltica“ projektas, šalies piliečiai pasisako gana vieningai – 73 pro...

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Mūsų tauta yra maža – Lietuvoje yra 3 milijonai, dalis gyvena užsienyje, bet esame viena tauta ir turėtume nustoti save skaldyti. Kad ir kur būtume, privalome prisiminti, jog turime savo namus, savo tėvynę, kuria privalome rūpintis“, – Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, dabar kaip niekada svarbi lietuvių vienybė. Kaip portalui LRT.

Lenkijoje vykstančiame „Breslau ralyje“ dalyvaujantys du klubo „Mediafon-Motoshop“ motociklininkai pagerino savo pozicijas „Enduro – Cross Country“ klasės įskaitoje ir ketina siekti daugiau, teigiama pranešime spaudai. Ralio trečiajame etape geriau sekėsi Irmantui Bražiūnui. Jis finišavo trečias. Kitas lietuvis – Tomas Jančys – susidūrė su netikėtais sunkumais, todėl liko šeštas. „Rytas prasidėjo siurprizu, kai pastebėjome tekantį mano aušinimo skystį, - pasakojo T. Jančys.

Susivilioję neva dosniais sukčių pasiūlymais, Anglijos lietuviai ne tik prarado pinigus, bet ir sulaukė grasinimų. Anglija.lt domėjosi apgautųjų lietuvių istorijomis ir dar viena sukčių išmone – skelbimais, siūlančiais nemokamus augintinius. Už neegzistuojantį šunį – 100 £ Londone gyvenanti Jūratė, pamačiusi skelbimą apie dovanojamą Jorkšyro terjerų veislės šuniuką, susiviliojo – apie tokį augintinį svajojo jau ilgai.

 Anglijoje ilgesniam laikui įsikūrę lietuvaičiai čia atsigabena ne tik savo šeimas ir gimines, bet ir naminius gyvūnėlius. Kai kurie ugnį-vandenį įveikia, kad tik savo numylėtinį į Angliją atsivežtų. Sykiu atsigabena ir savininkišką požiūrį į gyvūnus – mano šuo (ar katė), ką noriu, tą darau. O gavę baudą keikia visus, tik ne save. Neseniai teko sutikti moterį, kuri buvo nubausta už kačiuko nepriežiūrą.

Žinių radijas  Pasaulio jaunimo susitikimas Šiuo metu Visuomenės harmonizavimo parke netoli Prienų vyksta pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Jame bus perskaityti pranešimai kultūros, politikos, ekonomikos temomis. Atvykęs jaunimas drauge su žinomais šių sričių specialistais diskutuos aukštojo mokslo, asmeninio verslo steigimo, lietuvių meninio identiteto ir kitais klausimais.

Lietuvos gamybos įmonėms būtina prisitaikyti prie rinkos poreikių ne tik tobulinant produktą, bet ir gamybos procesą – tai vienas didžiausių iššūkių gamintojams, prognozuoja didžiausios Lietuvoje parketo bei masyvo grindų gamintojos „BOEN Lietuva“ vadovas Irmantas Rajunčius. Kietaviškėse įsikūrusi, antrai pagal dydį Europoje parketo ir kietmedžio grindų gamybos grupei Šveicarijos „Bauwerk Boen Group“ priklausanti įmonė šiemet planuoja pasiekti 450 mln.

Automobilis su lietuviškais numeriais užfiksuotas Dobropilios gyvenvietėje, kurią tariamai kontroliuoja Donecko liaudies respublikos separatistai.  Vaizdo įraše, kurį nufilmavo vietos gyventojai, užfiksuoti į miestelį atvykę „juodi žmogeliukai“ – Ukrainos savanorių būrys. Netrukus prie jų privažiuoja juodas „Audi“ automobilis lietuviškais valstybiniais numeriais, vairuotojas šnekteli su ginkluotu vyru ir dideliu greičiu nuvažiuoja gatve.

Vilnius, birželio 5 d. Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo – augant Lietuvos žmonių informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o palaikymas auga. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko beveik pusė šalies gyventojų. Labiausiai gyventojams rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai euro įvedimo aspektai. Palaikančių euro įvedimą Lietuvoje skaičius per metus (2013 m. balandis – 2014 m. balandis) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc.

Raudonasis sausas, pagamintas Europoje ir už patrauklią kainą – taip trumpai galima apibūdinti lietuvių pasirenkamą vyną. Lietuvos vyno profesionalai sako, kad mūsų šalies vyno vartotojai vis dar labiausiai trūksta drąsos išbandyti ką nors kitokio nei iki šiol, tačiau situacija keičiasi. Vynų pasaulį atranda pamažu Pasak „Mineralinių vandenų“ (MV) vyno eksperto Gintauto Jašinsko, daugumos lietuvių akys pirmiausia krypsta į parduotuvių lentynose sustatytus raudonojo vyno butelius.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ježio Giedroico dialogo ir bendradarbiavimo forumas, įkurtas prieš porą metų, ieško būdų, kaip suartinti dvi kaimynes – lietuvių ir lenkų tautas. Trečiadienį Seinuose susitikus su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais, ketvirtadienį tautinėms mažumoms rūpimi klausimai aptarti ir su Šalčininkų rajono bendruomene.

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos žmonės automobilį laiko vienu iš svarbiausių savo turtų – automobilis yra antras pagal svarbą turtas po gyvenamojo būsto. Automobilį kaip turtą įvardijo ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tačiau tik 9 proc. apklaustųjų sakė, kad praradę automobilį nebegalėtų nusipirkti naujos transporto priemonės. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje populiariausia draudimo rūšis yra automobilio draudimas.

 Penktadienį (gegužės 16 d.) antrosiose atrankos į 2014 m. jaunimo olimpiadą turnyro Antalijoje (Turkija) rungtynėse abi lietuvių poros nusileido savo pogrupių lyderiams. Edvinas Vaškelis ir Matas Navickas pralaimėjo septintai pagal skirstymą austrų Paul Buchegger ir Moritz Bernd Pristauz-Telsnigg porai 0:2 (9:21, 13:21). Simona Vaičiukynaitė su Urte Andriukaityte 0:2 (16:21, 16:21) turėjo pripažinti ukrainiečių Darijos Udovenko ir Alijos Demydovos (8 reitingas) pranašumą.

 Š.m. gegužės 13-18 dienomis Minske, Baltarusijoje vyksta Atviras Baltarusijos fechtavimo čempionatas. Gegužės 15 d. vyko moterų špagos varžybos, kuriose dalyvavo 47 dalyvės iš 3 šalių – Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos. Turnyre triumfavo lietuvė Paulina Bajorūnaitė, kuri tądien neturėjo sau lygių ir iškovojo čempionės titulą. Viktė Ažukaitė pasipuošė bronzos medaliu. Paulina Bajorūnaitė pogrupyje laimėjo visas 6 pergales.

Savaitgalį Estijoje įvyko tris dienas trukęs diskgolfo turnyras „Prodiscus Baltic Sea Tour '2014 – Joulumae Open“. Estijoje vykęs etapas buvo antrasis Baltijos šalių ture ir lietuviai sėkmingai tęsė savo pasirodymą. Pagrindiniame atvirajame divizione antrą pergalę iš eilės pasiekė aukščiausio reitingo žaidėjas Gabrielius Gricius, konkurentą estą Marion Kull įveikęs net 9 taškais, teigiama pranešime spaudai. „Esu patenkintas savo pasirodymu Estijoje.

Biochemijos bakalaurą Vilniaus universitete įgijęs Valdas Valintėlis tęsia studijas Danijos sostinėje Kopenhagoje. Jo teigimu, ten universitetų kultūra labai skiriasi nuo lietuviškos. „Skirtumas akademijoje ir paskaitų vedime nemažas. Čia labai daug neformalaus bendravimo. Nėra keista, jei kažkokį penktadienį su dėstytoju išeisi iškart į barą alaus arba paprašysi, kad ne paskaitų metu kažką paaiškintų papildomai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo V. Valintėlis.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.