liberalizavimas

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą, liberalizuoti kredito unijų veiklą.  Kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs iš komiteto pirmininko posto atsistatydinęs Mykolas Majauskas, įstatymų pataisos liberalizuos unijų veiklą ir padidins konkurenciją bankų sektoriuje.

Lietuvoje stringant mažmeninės elektros rinkos liberalizavimui, energetikos ministras sako, kad 90 proc. šio proceso jau yra įvykę. Dainius Kreivys pabrėžia, kad didžioji dalis žmonių dabar moka tris kartus mažesnę kainą negu rinkoje. „Aš manau, kad tai yra sėkmė (...) Jei nebūtų liberalizacijos ir valstybė būtų dengusi iki 24 centų, tai būtų didžiulės sumos iš visų mūsų kišenių, greičiausiai milijardai“, – interviu BNS sako energetikos ministras.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai nėra optimalus sprendimas, tačiau klausimą reikės svarstyti.  Pasak jos, dėl atidėjimo Seime laukia rimta diskusija. „Diskusija kils dėl atidėjimo, šiuos pasvarstymus jau reagavo ir kitos įmonės, kiti rinkos dalyviai, ne tokie „sėkmės džentelmenai“ kaip „Perlas Energija“, bet rimtos kompanijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Ilgą laiką šį modelį peikęs ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politikai nekritiškai ir „komjaunuoliškai“ priima viską, ką mums atneša Europos Sąjunga (ES), o tai ir sukėlė chaosą elektros rinkoje.

Premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus apie planus paskutinį, trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti 3-4 metams, valstiečiai siūlo gyventojams leisti nepriklausomą tiekėją pasirinkti po 1,5 metų – iki 2024-ųjų.  Iki to laiko visiems dar nepasirinkusiems tiekėjo vartotojams – tiek trečiojo, tiek kitų etapų – būtų užtikrintas visuomeninis elektros tiekimas, o ne šešių mėnesių garantinis tiekimas.

Trečiasis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3-4 metams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad sprendimą dėl to dar turės priimti Seimas.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“ dėl itin aukštų elektros kainų nutraukiant sutartis su klientais ir liberalizuojamoje elektros rinkoje liekant mažiau tiekėjų, Vyriausybė turi didinti konkurenciją rinkoje, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai. „Kryptis, kurioje taip pat labai svarbu dirbti Energetikos ministerijai – tai turbūt bus esminė kryptis po trečio etapo, kad ir kada jis bus – didinti konkurenciją liberalizuojamoje elektros rinkoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pripažino, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti. Toks sprendimas būtų priimtas, jei užtruktų parengti naują tvarką, kaip padėti vyresniems žmonėms pasirinkti nepriklausomą tiekėją.  Pasak ministro, būtent vyresnio amžiaus žmonės patiria sunkumų renkantis tiekėją – jie dažnai nesinaudoja internetu ir  negali pasirašyti elektroninių sutarčių.

Elektros rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti.

Šiuo metu šalyje vykstanti elektros rinkos liberalizacija neabejotinai sutampa su itin aukštomis elektros kainomis visame pasaulyje, todėl ne dažnam vartotojui šie du dalykai atrodo susiję. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas aiškiai pabrėžia, kad tai – visiškas sutapimas. Elektros kainos pokyčiai visiškai nesusiję su rinkos dereguliavimu.

Trečiojo elektros liberalizavimo etapo vartotojams, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai pataria nelaukti ir sutartis pasirašyti jau dabar. Skaičiuojama, kad nepriklausomą tiekėją jau pasirinko daugiau kaip pusė trečiojo etapo vartotojų.

Valdžiai savaitei pratęsus terminą, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją, birželio 20–23 dienomis jį pasirinko dar 27 tūkst. klientų, arba vidutiniškai po 9 tūkst. per dieną. Iki ketvirtadienio apie 620 tūkst. vartotojų, arba 83,8 proc. visų šio etapo klientų buvo pasirašę sutartis, BNS pranešė įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.  Tiekėjo vis dar nepasirinko apie 120 tūkst. gyventojų.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Užsitęsęs sprendimų priėmimas, iki šiol neaiški kompensacijų mokėjimo tvarka bei jų dydis, nepatvirtinta visuomeninė elektros kaina, neleidžianti žmonėms tinkamai įvertinti bei palyginti pasiūlymų bei formuojanti neigiamą nuostatą apie procesą, – tokius trūkumus artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai mato nepriklausomi elektros tiekėjai.

Artėjant birželio 18 dienai, kuomet didžioji dalis Lietuvos namų ūkių, turi sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Ignitis“ informuoja, kad to nepadarę vartotojai gali patirti didesnių išlaidų. Remiantis aktualiais duomenimis, tokiu atveju elektros galutinė kaina gali siekti ir 40 ct/kWh. Pasirinkus „Igničio“ planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą, už elektrą reikia mokėti po 0,167 euro už kWh.

Antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui artėjant į pabaigą dar kartą jo  atidėti nenumatoma, nes tai sukeltų sumaištį, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Vyriausybės parengtame infliacijos pasekmių mažinimo pakete gyventojams numatyta finansinė pagalba dėl išlaidų elektrai.

Pasaulio rinkose smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms ir šių metų viduryje baigiantis antrajam nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapui, kai kurie politikai kelia klausimą, ar nereikėtų jo dar kartą atidėti ir taip sumažinti naštą gyventojams dėl, tikėtina, didėsiančių elektros kainų.

Valdančiųjų iniciatyvos sumažinti amžių, nuo kurio galima vartoti alkoholį, bei suvienodinti prekybos laiką visomis savaitės dienomis, naudos neduos, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.  „Socialdemokratų pozicija yra tokia, kad nepalaikyti tų pakeitimų. Nes tai naudos tikrai neatneš.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlo Lietuvoje liberalizuoti medinę architektūrą ir skatinti medienos naudojimą statybose. „Tikiuosi greito ir efektyvaus proveržio“, – tarptautinėje konferencijoje apie galimybes Lietuvai tapti medinių pastatų gamybos ir eksporto centru penktadienį Seime sakė Vilniaus meras.    Pasak jo, dabar statybos naudojant medieną yra suvaržytos.  „Reguliavimas iš esmės labai daugelyje vietų vis dar draudžia medinę architektūrą.

Seimas leido liberalizuoti elektros tiekimo rinką – tai reiškia, kad visi buitiniai vartotojai palaipsniui, nuo 2021 iki 2023 metų, turės pasirinkti elektros tiekėją.  Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 110 Seimo narių.  Parlamentarų nuomonės, ar po tokio Seimo žingsnio gali pigti elektra, išsiskyrė.   Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys sako, kad liberalizavus rinką, elektra buitiniams vartotojams pigs.

Lenkijoje ketvirtadienį tęsis parlamento debatai dėl abortų įstatymo liberalizavimo arba griežtinimo, nors ir dabar šioje šalyje, kurioje didelę įtaką turi Katalikų Bažnyčia, jis yra vienas griežčiausių Europoje. Nors valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) siekia uždrausti abortus, jos lyderiai puikiai žino, kad dauguma lenkų palaiko šiuo metu galiojantį įstatymą.

Seimo nariai trečiadienį turėtų apsispręsti dėl darbo santykių reformos. Parlamentarai gali pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms pataisoms arba jas atmesti ir palikti birželį priimtą Darbo kodeksą.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad statybų priežiūra Lietuvoje nebus liberalizuojama, mažinant prievoles statybininkams, - ji kaip tik bus stiprinama. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, neaišku, ar dabartinė priežiūros sistema veikia gerai. Ministras pirmininkas antradienį po susitikimo su statybų asociacijų atstovais žurnalistams sakė, kad liberalizavimas vyks nebent mažinant biurokratiją.

Šiandien paskutinė diena, kai įmonės gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją – nepasirinkusioms už elektrą teks mokėti maždaug 25 proc. daugiau, rašo „Respublika“. Teigiama, kad taip Lietuvos elektros energijos rinkoje skatinami atsirasti laisvosios rinkos santykiai. 2010 m., įgyvendinant 3-iąjį Europos Sąjungos energetikos paketą, Lietuvos elektros rinkoje buvo atskirtos elektros energijos gamybos, perdavimo bei skirstymo veiklos ir pradėtas rinkos liberalizavimas.

Nuo kitų metų liberalizavus pašto paslaugos rinką periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslauga nebus priskiriama universaliosioms pašto paslaugoms (UPP), tačiau pašto paslaugos teikėjas, Vyriausybės įpareigotas teikti UPP, privalės pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja investicijų į Lietuvą svarbą, nes tai padėtų sukurti daugiau darbo vietų, teigia šalies vadovės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Prezidentė susitikime su Investicijų patarėjų taryba aptarė investicijų sąlygas bei kaip paskatinti, kad į Lietuvą ateitų kuo daugiau investicijų bei būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas pateikė „receptą“, kaip sustiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos (ES) energetikos rinką. Pirmiausia, jis išskyrė energetikos rinkos liberalizavimą, nes, jo manymu, vartotojas privalo turėti teisę pasirinkti energijos išteklių tiekėjus. Svarbu užtikrinti ir ES vidaus rinkos funkcionalumą. „Visos ES šalys-narės turi būti sujungtos ir elektros, ir dujų jungtimis.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Vyriausybės sumanymai dar šioje Seimo sesijoje pakeisti kai kurias Darbo kodekso nuostatas ir liberalizuoti darbo santykius piktina profesines sąjungas. „Ne visoms Vyriausybės teikiamoms pataisoms pritarė Trišalė taryba, kurią sudaro valdžios institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, todėl tai profesinėms sąjungoms nepriimtina“, – sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Šią savaitę Vyriausybė skubiai teikia Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma galimybę prailginti darbo savaitę nuo 48 iki 78 valandų, sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, panaikinti garantijas, susijusias su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, sumažinti išeitines išmokas ir apmokėjimą už viršvalandžius bei kt.

Žūtbūt prastumti Darbo kodekso liberalizavimą siekianti Vyriausybė nepasitenkino pateikdama Seimui projektą be Trišalės tarybos palaiminimo. Skandalingąsias pataisas siūloma svarstyti ir priimti skubos tvarka. Jei Seimas ryšis tokiai avantiūrai, profesinės sąjungos žada masinius protestus.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, jog šis, o ne išrinktas naujas Seimas pritars pasiūlymų dėl Darbo kodekso liberalizavimo paketui. „Jeigu Seimui taip kaip Vyriausybei rūpės naujų darbo vietų kūrimas ir kova su dideliu nedarbu, Seimas neatidėliodamas turėtų pritarti šiam paketui“, – trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Ministras Pirmininkas.

Atsinaujinanti ir veiklą plečianti akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ stiprindama pozicijas rinkoje įsigijo siuntų savitarnos terminalus SIUNTOS24 valdančią bendrovę „Baltic Post“. „Vienas iš svarbiausių strateginių tikslų, kuriuos iškėlėme Lietuvos paštui iki rinkos liberalizavimo 2013-aisiais, kaip įmanoma labiau įsitvirtinti Lietuvos pašto ir siuntinių rinkoje.

Lošimų rinkoje įstatymų leidėjai skatina ir palaiko chaosą. Seimas nebaigė svarstyti vienos registruotos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos, o jo valdyba ėmėsi stumti kitą. Teisininkai gūžčioja pečiais arba piktinasi, kad norima tiesiog sabotuoti bet kokios tvarkos įvedimą.

Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų. Diskusijos pernelyg užsitęsė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius teigimu, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai. Taip politikas vertina Vyriausybės siekį liberalizuoti darbo santykius mainais į 50 litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). „Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė neblokuotų darbdavių ir profsąjungų susitarimo didinti MMA, jeigu pastarosios sutiktų su lankstesnėmis darbo sąlygomis – paprastais žodžiais tariant, jei sutiktų pabloginti dirbančiųjų ...

Socialdemokratai siūlo liberalizuoti sienos kirtimo režimą tarp Lietuvos ir Kaliningrado. Mūsų partijos požiūriu, reikėtų suteikti galimybę visiems šios srities gyventojams lankytis Lietuvoje ne tik dabar nustatytu 30–50 kilometrų nuo sienos atstumu. Kaip žinome, Lietuva ir Rusija derėjosi dėl susitarimo, kuris leistų be vizų valstybės sieną kirsti žmonėms, gyvenantiems iki 30 arba 50 kilometrų nuo sienos.

Jaunus trenerius į darbą priimanti įmonė greitai gali tikėtis mokesčių lengvatų. Siūloma numatyti, kad patirties neturintys darbuotojai vienerius metus nemokėtų įmokų Sodrai. Taip esą siekiama skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą. Taip pat siūloma paprastini darbo santykius: leisti darbuotoją atleisti darbdavio valia, įdarbinti su terminuota sutartimi, paprasčiau skirti viršvalandžius.

Vyriausybė Seimui pateikė Darbo kodekso pataisas, kurios numato darbo santykių liberalizavimą. Pataisas nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Anot ministro, šiomis Darbo kodekso pataisomis siekiama padidinti darbo santykių lankstumą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, derinti darbo santykių reglamentavimą su darbuotojų saugumo užtikrinimu ir jų teisių sustiprinimu.

Šiandien su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais pasiektas kompromisas dėl Darbo kodekso pakeitimų, kuriuos taikant bus leidžiama plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą, paprasčiau atleisti darbuotojus. Ją taikant įvedama 48 valandų darbo savaitė, panaikinama 8 valandų darbo diena. Darbdaviui, susitarus su darbuotoju, bus leidžiama trumpinti darbo dieną arba susitarus dirbti ilgiau. Taip pat pagal susitarimą su darbuotoju bus leidžiama dirbti viršvalandžius.

Valstybės ir savivaldybės įstaigose bus galima trumpinti ir darbo dienos trukmę, ir darbo savaitę. Verslininkai pripažįsta, kad tai, nors ir minimalus, vis dėlto pokytis darbo laiko liberalizavimo link. Ir primena pažadą iki 2011 m. biurokratinę naštą verslui sumažinti 30 proc.