liberalizacija

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams. Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo.

Apklausos rodo smunkantį premjerės Ingridos Šimonytės reitingą. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nori išgirsti, ko premjerė ketina imtis dėl skandalingos padėties elektros tiekimo sektoriuje. Didesnės valdančiųjų atsakomybės tikisi ir VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius, sakydamas, kad šie problemų nesprendžia, o bando viešųjų ryšių pagalba pakeisti į jas požiūrį.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Dėl elektros liberalizacijos proceso daugeliui žmonių vis dar kyla daugybė neaiškumų, o elektros tiekėjo vis dar nepasirinko apie 75 tūkst. vartotojų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kokia žmonių grupė turėtų suklusti jau dabar ir kaip pasirinkti geriausią planą.  Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Norint padėti verslui klestėti reikia ne tik išmanaus reguliavimo, bet nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimo vykdant įstatymus, teigė verslo atstovai, nes kol kas dalis savivaldybių verslą ne pritraukia, bet užkerta kelią jo plėtrai.

Euro zonos šalys turi būti pasirengusios padėti Ispanijai, kurios skolinimosi kaina toliau auga, pareiškė Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas.

Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad vyriausybės pozicija minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimu sušvelnėtų, jei su Trišale taryba būtų sutarta dėl darbo sąlygų liberalizavimo. „Norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama dėl darbo santykio lankstumo. Jei bus sutarta dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju matome galimybę didinti MMA“, – po vyriausybės posėdžio sakė premjeras.

(Papildyta kovo5, 08.00) Suskaičiavus beveik 99 nuošimčius balsų paaiškėjo, kad V. Putiną parėmė 63, 82 proc. Rusijos rinkėjų. (Papildyta kovo 5, 07.05 val.) Suskaičiavus 98,09 proc. balsų paaiškėjo, kad už premjerą V. Putiną balsavo 63,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių. Antroje vietoje pagal rezultatus yra Genadijus Ziuganovas. Jis surinko 17,08 proc. Trečiasis buvo Michailas Prochorovas su 6,91 nuošimčiais balsų.