lgbt

Londonas šeštadienį mini pirmojo mieste surengto „Pride“ parado 50-ąsias metines, padaręs didelę pažangą kovojant už lygybę ir toleranciją, bet skambant perspėjimams, kad reikia nuveikti daugiau. Pirmosiose eitynėse, surengtose 1972 metų liepos 1-ąją, praėjus vos penkeriems metams po homoseksualumo dekriminalizavimo Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo keli šimtai žmonių, žygiavusių nuo Haid Parko sankryžos iki Trafalgaro aikštės.

Šveicarijoje penktadienį susituokė pirmosios tos pačios lyties asmenų poros; tai tapo įmanoma po referendumo, kuris pakeitė LGBTQ žmonių teisių padėtį šalyje. Tarp pirmųjų porų, sumainiusių žiedus, buvo 46-erių Aline ir 45-erių Laure, kurios drauge jau 21 metus. Jos savo civilinę partnerystę pakeitė į santuoką prabangiuose Eynard'o rūmuose Ženevoje.

Kai Chloe buvo 13 metų, ji tėvams prisipažino esanti translytė. Tranzicijos mergaitei ilgai laukti nereikėjo – tais pačiais metais jai buvo išrašyti brendimą blokuojantys medikamentai, o vėliau – ir testosteronas.  Kai Chloe buvo 15 metų, ji atsigulė po chirurgo skalpeliu – merginai atlikta dviguba mastektomija. Tačiau praėjus metams ji suprato, jog šio sprendimo gailisi.

Turkų policija sekmadienį vaikė „Pride“ paradą Stambule ir sulaikė dešimtis demonstrantų bei naujienų agentūros AFP fotografą, iš įvykio vietos pranešė AFP žurnalistai. Valdžia uždraudė eitynes Taksimo aikštės rajone Stambulo širdyje, bet protestuotojai netoliese susirinko anksčiau nei planuota. Dislokuotos didelės policijos pajėgos sulaikė ir į autobusus susodino dešimtis protestuotojų.

Japonijos teismas pirmadienį nusprendė, kad tai, jog šalyje nepripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, atitinka Konstituciją, nors praėjusiais metais kito šalies teismo nuosprendyje buvo konstatuota priešingai. Vakarų Japonijos Osakos apygardos teismas atmetė trijų tos pačios lyties porų argumentus. Aktyvistai, siekiantys santuokų lygybės, jau yra pateikę virtinę tokių ieškinių.

Raseiniškiai pakraupę, vidury dienos vaikų akivaizdoje du vyrai miesto parke vienas kitą tenkino oraliniu būdu, atvykusiems pareigūnams pasiaiškino, jog tikėjosi, kad niekas jų nemato. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pažeisto viešosios tvarkos, tačiau visuomenei apie seksualinių mažumų akibrokštą LGBT bendruomenės pasididžiavimo mėnesį pranešė tik praėjus savaitei nuo įvykio. Sako, kad dėl formalumų. „Dyvų dyvai, dar tokio amžiaus, kai paskaičiau, 1946 m. gimimo, netoli 80 metų žmogus.

Šių metų Kovo 11-osios minėjimas bus prisimintas dar ilgai. Vienas iš incidentų – signatarės Zitos Šličytės kalba – sukėlė teisėsaugos institucijas ant kojų. Aiškinamasi, ar pranešėjos pasisakyme buvo neapykantos kurstymas, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, Z. Šličytei grėstų baudžiamoji atsakomybė. Portalas tv3.lt kalbino 3 teisininkus, kurių nuomonės dėl šios bylos išsiskyrė.

Aktorė Rebel Wilson pasauliui pristatė naują antrąją pusę. Moteris atskleidė, šį kartą pamilusi moterį.  Ketvirtadienį garsenybė socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje besišypsodama pozuoja su mylimąja Ramona Agruma.  „Visada maniau, jog ieškau savo „Disney“ princo...bet iš tiesų visą šį laiką man reikėjo princesės“, – romantišku įrašu dalijosi moteris.  Portalui people.

Praėjusį savaitgalį vėl buvo išterliota Vilniuje vienoje iš Pylimo gatvės sankryžų esanti vaivorykštės spalvų perėja. Tiesa, pareigūnai sako kol kas jokių pranešimų apie tai negavę. LGBTQ+ teisių aktyvistai tikisi, kad policija imsis iniciatyvos pati ir nubaus jau ne pirmą kartą taikiniu tapusios perėjos niokotojus. Gegužės pabaigoje atnaujinta vaivorykštės perėja galėjo būti suniokota savaitgalį, kai Vilniuje nugriaudėjo tūkstančius dalyvių sutraukusios LGBTQ+ eitynės.

Šiandien tūkstančiai gėjų, lesbiečių, transvestitų, transeksualų ar kitokios pakraipos žmonės ir juos palaikantys šiandien žygiavo Vilniaus gatvėmis „Baltic pride“ eitynėse. Šokantys ir besilinksminantys renginio dalyviai iš Lietuvos, Baltijos ir kitų šalių siuntė žinią, kad netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms būtina užtikrinti tokias pat teises, kokias turi ir kiti piliečiai.   Taip pat jie reiškė palaikymą 100-ą dienų kariaujančiai Ukrainai.

Šeštadienio popietę Vilniuje praūžė festivalio „Baltic Pride“ kulminacija – eitynės „Už lygybę ir taiką“. Maršrutas prasidėjo Bernardinų sode ir tęsėsi iki Baltojo tilto pievos, kur vyks šventinis koncertas. Į šventinę eiseną susirinko tūkstantinė minia, aidėjo muzika, o prie Katedros aikštės ir Vingio parko vyko atsakomosios akcijos. Policija teigia, kad eitynės praėjo ramiai, be jokių incidentų.

Šeštadienį Vilniuje pagrindinėmis gatvėmis žygiuos dešimtis tūkstančių žmonių – jau penktą kartą vyks „Baltic Pride“ eitynės. Organizatoriai pabrėžia, kad karas Ukrainoje taip pat nebus pamirštas. Ekspertai pastebi, kad renginys tampa vis mažiau politizuojamas. Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko pasakoja, kad „Baltic Pride“ nėra tik eitynės, tai didžiulis festivalis, kuris prasidėjo jau ketvirtadienį.

Šeštadienį Vilniuje vyks penktosios „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“. Prieš pat šias eitynes Seime surengta diskusija, kurios metu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad visos problemos dėl teisinės apsaugos LGBT bendruomenei prasideda nuo to, kad prieštaraujantieji juos mato „ne kaip žmones, o kaip problemą, kurią reikia išspręsti“. Apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi Lietuvoje arba už jos ribų, pasakojo ir savo patirtimis pasidalin...

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako iki šiol neturi atsakymo, ar Seime artimiausiu metu pavyks „pilnai apginti LGBT+ teises“, į priekį pajudėjus projektui dėl civilinės sąjungos. „Ar mums pavyks LGBT+ bendruomenės teises apginti pilnai artimiausiu metu, aš manau, kad šiandien dar atviras klausimas.

Lietuvoje vyksta ryškūs pokyčiai dėl LGBTQ+ bendruomenės palaikymo – daug dėmesio skiriama tolerantiško visuomenės požiūrio į LGBTQ+ narius kūrimui ir skatinimui gerbti šios bendruomenės teises. Visgi pačių LGBTQ+ narių emocinė ir fizinė sveikata neretai lieka paraštėse – ši visuomenės grupė nuolat susiduria su socialinėmis problemomis, neretai patiria įvairių formų smurtą.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuvoje reikėjo atsisakyti „Baltic Pride“ festivalio ir jį vainikuosiančių eitynių, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.  Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad savaitgalio renginys vyksta neteisingu laiku ir prognozuoja, kad jis padarys daugiau žalos LGBTQ bendruomenės įvaizdžiui negu naudos.

Seimo narys Petras Gražulis teigia, kad įvairių protestų dalyvė ir organizatorė, mokytoja Astra Astrauskaitė yra uždaryta psichiatrinėje ligoninėje. Parlamentaro tikinimu, to pagrindinė priežastis – A. Astrauskaitės kritika dabartinei valdžiai. P. Gražulis dėl A. Astrauskaitės ketina kreiptis į teismą, prezidentą, kvies žmones pasirašyti peticiją. P. Gražulis pasakojo, kad gegužės 31 d. prokuroro prašymu teismas uždarė Astra Astrauskaitę į psichiatrinę ligoninę.

Tauragės apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos skatinimo prieš homoseksualius asmenis, vienam asmeniui pareikšti įtarimai. Antradienį pareigūnai gavo pranešimą, kad praeitą savaitę naujienų portalo „Facebook“ paskyroje, po patalpintu vaizdo įrašu, buvo parašytas komentaras. Pranešėjo teigimu, jis galbūt žemino, niekino asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Komentare buvo naudojami necenzūriniai žodžiai.

Rusijoje kilo skandalas, kai vaikai paskutinio skambučio proga nusprendė surengti LGBT pasirodymą. Šis šokis taip nepatiko Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ir jaunimo politikos ministrui Jurijui Biktuganovui, jog šis viešai pareiškė, kad po tokio pasirodymo turėtų būti atleista ir mokyklos direktorė.  „Moksleivių pasirodymo sukeltas rezonansas yra suprantamas.

Antradienį Vilniuje perdažyta vaivorykštės perėja. Apie tai „Facebook“ pranešė „Grinda“. Pasak „Grindos“, perėja buvo perdažyta dėl „Baltic Pride“ renginio.  „Vilnius yra apie laisvę būti savimi. Vilnius atviras įvairovei, kasdien vis tolerantiškesnis miestas, toks, apie kokį prieš dešimtmetį galėjome tik svajoti. Nuo rytojaus sostinėje prasideda „Baltic Pride“ renginių savaitė.

Vilniuje antradienį atidarytas penktą kartą sostinėje rengiamas „Baltic Pride“ festivalis: į miestą išriedėjo spalvotais balionais ir LGBTQ atributika papuoštas „Vaivorykštės autobusas“. Juo kelios dešimtys LGBTQ bendruomenės atstovų aplankys „Baltic Pride“ 2022 festivalio rėmėjus ir draugus, važiuos pro Europos valstybių ambasadas, Vilniaus miesto savivaldybę, kvies dalyvauti šeštadienį vyksiančiose eitynėse „Už lygybę ir taiką“. „Tai yra dar vienas Vilniaus miesto gražus renginys, dovanojama...

Vilniuje antradienį prasideda iki savaitgalio truksiantis „Baltic Pride“ festivalis. Jo pradžią paskelbs Vilniaus miesto gatvėmis vyksiantis „Vaivorykštės autobusas“, pranešė Nacionalinė LGBT teisių organizacija. Juo LGBT bendruomenės atstovai aplankys „Baltic Pride“ 2022 festivalio rėmėjus ir draugus, skleis pozityvią atmosferą ir kvies dalyvauti eitynėse, teigiama pranešime.

Šią savaitę Seimas pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui – alternatyvai jau ne vienerius metus diskusijas keliančiam Partnerystės įstatymui. Visgi, ne visi LGBT bendruomenės nariai šiuo pasiekimu džiaugiasi – lesbietė mokytoja Ausma Sakalauskaitė sako, jog tai joks kompromisas. „Mačiau, kad pritarta, džiaugiuosi, vertinu žmonių, kurie stengiasi, darbą. Šitas kompromisas yra piktinantis. Dalį LGBT žmonių jis piktina, tai nėra kompromisas, nėra lygiavertis.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.

Seime Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, sėkmingai praėjo pateikimo stadiją. Tačiau tai labai nepatiko Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris nepraleido progos Seimo koridoriuose susikibti su dviem LGBT bendruomenės atstovais, kurie stebėjo, ar Civilinės sąjungos įstatymas žengs žingsnį pirmyn. Petras Gražulis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė vaikinus, o vieną jų net pravirkdė. „Iš kur tie pyderastai atsirado? Čia išsigimimas. Jūs esat išsigimę.

Seimo krikdemų flangas kartu su opozicija žengia dar vieną taktinį žingsnį mūšyje dėl homoseksualų partnerystės – registravo įstatymo projektą dėl artimojo ryšio. Esmė paprasta – jį sujungus su senu, komitete įstrigusiu Širinskienės projektu, gautųsi alternatyva valdančiųjų siūlymui įteisinti civilinę sąjungą. Laisviečiai ir liberalai gudrybę supranta ir sako, kad tai tik bandymas stabdyti jų įstatymą.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Ilgai ir garsiai kalbėjusi, kad valstybė turi apsaugoti homoseksualių porų santykius, LGBT bendruomenė sulaukusi tokio projekto Seime, vis tiek nepatenkinta. Tomas Vytautas Raskevičius sako esantis nusivylęs nes nors ir sprendžiamos praktinės problemos, nėra svarbių simbolinių teisių. Opozicija sako nesistebinti – tai esą tik dar kartą įrodo, jog garsiu rėkimu apie neužtikrintas teises slypi siekis įteisinti homoseksualų santuokas ir įsivaikinimą.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Šeštadienį Paryžiaus „Saint – Germain“ klubas Prancūzijos „Ligue 1” čempionato rungtynėse svečiuose 4:0 sutriuškino „Montpellier“ futbolininkus. Visą praėjusią savaitę „Ligue 1“ rungtynėse žaidėjai pasirodydavo su vaivorykštės spalvų numeriais. Taip „Ligue 1“ pratęsė 2019 m. pradėtą tradiciją ir iš anksto paminėjo gegužės 17 d. Tai – tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Visgi, rungtynėse su „Montpellier“ dėl neaiškių priežasčių nepasirodė Idrissa Gueye.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Antrą kartą Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad jis patiktų kuo daugiau parlamentarų, siekiama diskusijos. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu įstatymo projektu, bet pripažįsta, kad toks variantas geriau nei jokio varianto.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė siūlymus įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas vadina nepakankamais, tačiau ragina jiems pritarti. Pasak jos, projektas nėra tobulas, bet jam oficialiai patekus į parlamento darbotvarkę, galėtų prasidėti kokybiška diskusija dėl šio teisės akto gerinimo. „Skirtingus įsitikinimus turintys Seimo nariai vis kartoja, kad reikalinga diskusija.

Dvi dešimtys diplomatinių atstovybių Lietuvoje reiškia paramą LGBTIQ+ asmenims, pabrėžia jų teisę į šeimą, taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos represijas prieš šios bendruomenės atstovus.

Vieną kartą nepavykus, valdantieji vėl ieško būdų, kaip įteisinti partnerystę ir tarp vienos lyties asmenų. Šiandien jie registravo naują civilinės sąjungos projektą. Kad mažiau audrintų priešininkus, autoriai visai išbraukė žodį „partnerystė“, nepaliko galimybės susirašyti civilinės metrikacijos skyriuose, tad santykius įteisinti tektų tiesiog notaro biure, nelieka ir bendros pavardės.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai. Seimo nariai ir vėl bandys savo laimę registruodami naują Partnerystės įstatymą. Tiesa, šįkart įstatymas vadinsis nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos.

Sekmadienį, renginio metu „Visos šeimos svarbios“, politikai diskutavo apie partnerystės įteisinimą Lietuvoje. Kalbant apie šį įstatymą Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Paulius Saudargas aršiai įsidiskutavo. „Jeigu tu atstovauji prokrikščioniškoms vertybėms ir kvestionuoji partnerystę, tai tu esi už Putiną. Čia yra demagogija“, – sakė P. Saudargas.

Sekmadienį, vykstant renginiui „Visos šeimos svarbios“, nuo scenos į susirinkusius kreipėsi Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Šįkart jos kreipėsi ne kaip einančios šias pareigas moterys, bet kaip pora. Moterys atviravo, kad kartu yra jau 9 metus. „Birutė yra žmogus, dėl kurio palikau savo gyvenimą Niujorke“, – sakė J. Juškaitė.

Sekmadienį popiet Vilniaus Katedros aikštėje vyksta renginys „Visos šeimos svarbios“. Jo tikslas atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra įvairių šeimų ir pabrėžti, kad visos šeimos, taip pat ir LGBTQ+ yra svarbios. Gyvai į susirinkusius kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen. Renginį pradėjo jo vėdėja Elžbieta Latėnaitė dėkodama visoms šeimoms, taip pat ir LGBT šeimoms. Po to kelias dainas atliko Dominykas Vaitiekūnas.

Klaipėdietis Kirilas Oeno, greičiausiai, pažįstamas daugybei LGBTQ+ bendruomenės narių – lygių teisių aktyvistas ne tik siekia, kad bendruomenės žmonės taptų neengiama visuomenės dalimi, tačiau drąsiai kalba ir apie savo santykius, kuriuos kuria su dviem vaikinais.

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė sako, kad Partnerystės įstatymas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet visoms nesusituokusioms poroms, norinčioms teisinės apsaugos. Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.

Pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje sužibėjusios Islandijos atstovės „Systur“ – ne tik atlikėjos, bet ir kovotojos už translyčių žmonių Islandijoje teises. Antradienį viena iš grupės narių išdavė, jog su šia tema yra susidūrusi itin artimai.  Grupės narė Sigga po pirmojo pusfinalio vykusioje spaudos konferencijoje atskleidė, jog LGBTQ+ bendruomenei priklausantį žmogų turi ir savo šeimoje – augina translytį sūnų. Pasak jos, vaikino atsiskleidimas jai tarsi atvėrė akis.

Londone XIX amžiaus pastate atidarytas naujas LGBTQ+ muziejus „Queer Britain“ žada šios bendruomenės istoriją ir kultūrą pristatyti plačiajai visuomenei. Muziejus atnaujintame rajone už Kings Kroso geležinkelio stoties buvo kuriamas ketverius metus ir yra finansuojamas vien iš privačių aukų. Artimiausiais mėnesiais jame veiks didelė nuotraukų, meno kūrinių ir kostiumų paroda.

Pernai partnerystės projektui Seime neįveikus net pirmojo barjero, Raskevičius vėl bandys iš naujo. Sako tai darys jau netrukus. Dėl to dažniau apie jį pradėjo kalbėti ir žmonės, kuriems jis reikalingas – bando įtikinti priešininkus, kad šie įstatymą palaikytų. Bet partnerystės oponentai stebisi įtikinėjimo taktika – kompromisų autoriai neieško ir praktiškai nesikalba. Be to, naudojamasi ir karu Ukrainoje – homoseksualai aiškina, kad tie kas nepalaiko partnerystės, yra Putino pusėje.

Nuo šiol homoseksualai gali laisvai duoti kraujo. Kraujo donorystės centrų klausimynuose nebelieka klausimo, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Į šį klausimą atsakantys teigiamai iki šiol kraujo aukoti negalėdavo. Tiesa dabar, vietoj to, donorai turi atsakyti ar turėjo nesaugių lytinių santykių per pastarąjį pusmetį.

Sostinėje birželio 1-5 dienomis vyks „Baltic Pride“ festivalis, kuriame dėmesį į save ir savo problemas bandys atkreipti Baltijos šalių LGBT bendruomenė. Jai priklausantis JAV ambasadorius Robertas Gilchristas sako, kad didžiausia problema Lietuvoje, su kuria susiduria homoseksualūs asmenys, yra tai, kaip juos priima visuomenė, o partnerystės įteisinimo klausimu atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių.

Rusijos teismas antradienį skyrė baudą socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančiai bendrovei „Meta“ už atsisakymą pašalinti LBGT turinį iš platformų. Maskvos apygardos teismas nurodė JAV technologijų milžinei sumokėti keturis milijonus rublių (apie 50 tūkst. eurų) už tai, kad bendrovė nepašalino LGBT „propagandinio“ turinio, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Rusija dažnai skiria baudas „Meta“ ir kitoms IT įmonėms už valdžios prašymų trinti turinį nepaisymą.

Seime – kone pirmas per visą istoriją sėkmingas balsavimas partnerystės klausimu. Tiesa, ne dėl paties Partnerystės projekto, o tik dėl galimybės jį išvis svarstyti pavasario sesijoje. Agnė Širinskienė buvo užsimojusi jį išbraukti iš darbų programos motyvuodama karu Ukrainoje, esą dabar yra svarbesnių klausimų nei visuomenę skaldanti partnerystė. Visgi jos nepalaikė ir dalis opozicijos, o Laisvės partija Širinskienės elgesį lygino su Rusija.