lgbt

Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.

Seime Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, sėkmingai praėjo pateikimo stadiją. Tačiau tai labai nepatiko Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris nepraleido progos Seimo koridoriuose susikibti su dviem LGBT bendruomenės atstovais, kurie stebėjo, ar Civilinės sąjungos įstatymas žengs žingsnį pirmyn. Petras Gražulis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė vaikinus, o vieną jų net pravirkdė. „Iš kur tie pyderastai atsirado? Čia išsigimimas. Jūs esat išsigimę.

Seimo krikdemų flangas kartu su opozicija žengia dar vieną taktinį žingsnį mūšyje dėl homoseksualų partnerystės – registravo įstatymo projektą dėl artimojo ryšio. Esmė paprasta – jį sujungus su senu, komitete įstrigusiu Širinskienės projektu, gautųsi alternatyva valdančiųjų siūlymui įteisinti civilinę sąjungą. Laisviečiai ir liberalai gudrybę supranta ir sako, kad tai tik bandymas stabdyti jų įstatymą.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Ilgai ir garsiai kalbėjusi, kad valstybė turi apsaugoti homoseksualių porų santykius, LGBT bendruomenė sulaukusi tokio projekto Seime, vis tiek nepatenkinta. Tomas Vytautas Raskevičius sako esantis nusivylęs nes nors ir sprendžiamos praktinės problemos, nėra svarbių simbolinių teisių. Opozicija sako nesistebinti – tai esą tik dar kartą įrodo, jog garsiu rėkimu apie neužtikrintas teises slypi siekis įteisinti homoseksualų santuokas ir įsivaikinimą.

Lietuvoje bus dar kartą mėginama įteisinti homoseksualių ir heteroseksualių porų partnerystę. Tiesa, ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga, kurią reikės registruoti pas notarą, o asmenys neturės galimybės pasiimti partnerio pavardės. Tai jau sulaukė dalies LGBT bendruomenės nepasitenkinimo, o Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip dėl skirtingos pavardės jam nebuvo pranešta, kad jo partneriui atliekama operacija.

Šeštadienį Paryžiaus „Saint – Germain“ klubas Prancūzijos „Ligue 1” čempionato rungtynėse svečiuose 4:0 sutriuškino „Montpellier“ futbolininkus. Visą praėjusią savaitę „Ligue 1“ rungtynėse žaidėjai pasirodydavo su vaivorykštės spalvų numeriais. Taip „Ligue 1“ pratęsė 2019 m. pradėtą tradiciją ir iš anksto paminėjo gegužės 17 d. Tai – tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Visgi, rungtynėse su „Montpellier“ dėl neaiškių priežasčių nepasirodė Idrissa Gueye.

Lietuvoje dar kartą bus mėginama įteisinti heteroseksualių ir homoseksualių porų partnerystę, bet šįkart ji vadinsis ne partneryste, o civiline sąjunga. Pokyčių prireikė, nes ankstesnis įstatymas Seime neperėjo net pateikimo stadijos. Pagal naujai parengtą teisės aktą, civilinė sąjunga bus registruojama pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos biure, nebus galimybės pasiimti partnerio pavardės arba pasirinkti dvigubos pavardės.

Antrą kartą Seime kelią skinasi įstatymo projektas, kuriuo būtų galima įteisinti tos pačios lyties partnerių santykius. Tai, pasak projekto rengėjų, kompromisinis variantas, norima, kad jis patiktų kuo daugiau parlamentarų, siekiama diskusijos. Žmogaus teisių gynėjai nėra visiškai patenkinti tokiu įstatymo projektu, bet pripažįsta, kad toks variantas geriau nei jokio varianto.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė siūlymus įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas vadina nepakankamais, tačiau ragina jiems pritarti. Pasak jos, projektas nėra tobulas, bet jam oficialiai patekus į parlamento darbotvarkę, galėtų prasidėti kokybiška diskusija dėl šio teisės akto gerinimo. „Skirtingus įsitikinimus turintys Seimo nariai vis kartoja, kad reikalinga diskusija.

Dvi dešimtys diplomatinių atstovybių Lietuvoje reiškia paramą LGBTIQ+ asmenims, pabrėžia jų teisę į šeimą, taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos represijas prieš šios bendruomenės atstovus.

Vieną kartą nepavykus, valdantieji vėl ieško būdų, kaip įteisinti partnerystę ir tarp vienos lyties asmenų. Šiandien jie registravo naują civilinės sąjungos projektą. Kad mažiau audrintų priešininkus, autoriai visai išbraukė žodį „partnerystė“, nepaliko galimybės susirašyti civilinės metrikacijos skyriuose, tad santykius įteisinti tektų tiesiog notaro biure, nelieka ir bendros pavardės.

Ką galime pavadinti šeima Lietuvoje? Ar šeimos sampratą atitinka tik santuokoje gyvenančios ir vaikus auginančios heteroseksualios poros? Diskusijos šiais klausimais vyksta jau ne vienerius metus, tačiau vieningo atsakymo į juos neranda nei visuomenė, nei politikai. Seimo nariai ir vėl bandys savo laimę registruodami naują Partnerystės įstatymą. Tiesa, šįkart įstatymas vadinsis nebe Partnerystės, o Civilinės sąjungos.

Sekmadienį, renginio metu „Visos šeimos svarbios“, politikai diskutavo apie partnerystės įteisinimą Lietuvoje. Kalbant apie šį įstatymą Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Paulius Saudargas aršiai įsidiskutavo. „Jeigu tu atstovauji prokrikščioniškoms vertybėms ir kvestionuoji partnerystę, tai tu esi už Putiną. Čia yra demagogija“, – sakė P. Saudargas.

Sekmadienį, vykstant renginiui „Visos šeimos svarbios“, nuo scenos į susirinkusius kreipėsi Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Šįkart jos kreipėsi ne kaip einančios šias pareigas moterys, bet kaip pora. Moterys atviravo, kad kartu yra jau 9 metus. „Birutė yra žmogus, dėl kurio palikau savo gyvenimą Niujorke“, – sakė J. Juškaitė.

Sekmadienį popiet Vilniaus Katedros aikštėje vyksta renginys „Visos šeimos svarbios“. Jo tikslas atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra įvairių šeimų ir pabrėžti, kad visos šeimos, taip pat ir LGBTQ+ yra svarbios. Gyvai į susirinkusius kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen. Renginį pradėjo jo vėdėja Elžbieta Latėnaitė dėkodama visoms šeimoms, taip pat ir LGBT šeimoms. Po to kelias dainas atliko Dominykas Vaitiekūnas.

Klaipėdietis Kirilas Oeno, greičiausiai, pažįstamas daugybei LGBTQ+ bendruomenės narių – lygių teisių aktyvistas ne tik siekia, kad bendruomenės žmonės taptų neengiama visuomenės dalimi, tačiau drąsiai kalba ir apie savo santykius, kuriuos kuria su dviem vaikinais.

„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos atstovė Lina Plieniūtė sako, kad Partnerystės įstatymas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet visoms nesusituokusioms poroms, norinčioms teisinės apsaugos. Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas laikosi pozicijos, kad vietoje valdančiųjų inicijuojamos partnerystės tokias teises užtikrintų Seime anksčiau „valstiečių“ parengtos pataisos, kurios leistų sudaryti bendro gyvenimo sutartis.

Pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje sužibėjusios Islandijos atstovės „Systur“ – ne tik atlikėjos, bet ir kovotojos už translyčių žmonių Islandijoje teises. Antradienį viena iš grupės narių išdavė, jog su šia tema yra susidūrusi itin artimai.  Grupės narė Sigga po pirmojo pusfinalio vykusioje spaudos konferencijoje atskleidė, jog LGBTQ+ bendruomenei priklausantį žmogų turi ir savo šeimoje – augina translytį sūnų. Pasak jos, vaikino atsiskleidimas jai tarsi atvėrė akis.

Londone XIX amžiaus pastate atidarytas naujas LGBTQ+ muziejus „Queer Britain“ žada šios bendruomenės istoriją ir kultūrą pristatyti plačiajai visuomenei. Muziejus atnaujintame rajone už Kings Kroso geležinkelio stoties buvo kuriamas ketverius metus ir yra finansuojamas vien iš privačių aukų. Artimiausiais mėnesiais jame veiks didelė nuotraukų, meno kūrinių ir kostiumų paroda.

Pernai partnerystės projektui Seime neįveikus net pirmojo barjero, Raskevičius vėl bandys iš naujo. Sako tai darys jau netrukus. Dėl to dažniau apie jį pradėjo kalbėti ir žmonės, kuriems jis reikalingas – bando įtikinti priešininkus, kad šie įstatymą palaikytų. Bet partnerystės oponentai stebisi įtikinėjimo taktika – kompromisų autoriai neieško ir praktiškai nesikalba. Be to, naudojamasi ir karu Ukrainoje – homoseksualai aiškina, kad tie kas nepalaiko partnerystės, yra Putino pusėje.

Nuo šiol homoseksualai gali laisvai duoti kraujo. Kraujo donorystės centrų klausimynuose nebelieka klausimo, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Į šį klausimą atsakantys teigiamai iki šiol kraujo aukoti negalėdavo. Tiesa dabar, vietoj to, donorai turi atsakyti ar turėjo nesaugių lytinių santykių per pastarąjį pusmetį.

Sostinėje birželio 1-5 dienomis vyks „Baltic Pride“ festivalis, kuriame dėmesį į save ir savo problemas bandys atkreipti Baltijos šalių LGBT bendruomenė. Jai priklausantis JAV ambasadorius Robertas Gilchristas sako, kad didžiausia problema Lietuvoje, su kuria susiduria homoseksualūs asmenys, yra tai, kaip juos priima visuomenė, o partnerystės įteisinimo klausimu atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių.

Rusijos teismas antradienį skyrė baudą socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančiai bendrovei „Meta“ už atsisakymą pašalinti LBGT turinį iš platformų. Maskvos apygardos teismas nurodė JAV technologijų milžinei sumokėti keturis milijonus rublių (apie 50 tūkst. eurų) už tai, kad bendrovė nepašalino LGBT „propagandinio“ turinio, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Rusija dažnai skiria baudas „Meta“ ir kitoms IT įmonėms už valdžios prašymų trinti turinį nepaisymą.

Seime – kone pirmas per visą istoriją sėkmingas balsavimas partnerystės klausimu. Tiesa, ne dėl paties Partnerystės projekto, o tik dėl galimybės jį išvis svarstyti pavasario sesijoje. Agnė Širinskienė buvo užsimojusi jį išbraukti iš darbų programos motyvuodama karu Ukrainoje, esą dabar yra svarbesnių klausimų nei visuomenę skaldanti partnerystė. Visgi jos nepalaikė ir dalis opozicijos, o Laisvės partija Širinskienės elgesį lygino su Rusija.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina meilės emigrantą Mindaugą Grudzinską. Beveik dešimtmetį Vokietijoje gyvenantis vyras atvirai kalba apie savo seksualinę orientaciją, o Lietuvos žiniasklaidoje išgarsėjo po to, kai susituokė su vokiečiu Wolfgangu Gochtu. Tuomet Mindaugas noriai dalijosi vestuvių detalėmis, ateities planais su mylimuoju ir kvietė Lietuvos žmones būti labiau tolerantiškais homoseksualiems asmenims.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius turi savų patarimų, kaip Rusijos grėsmės akivaizdoje užtikrinti didesnį Lietuvos saugumą. Anot jo, būtina kuo skubiau priimti partnerystės įstatymą, ir taip sąjungininkams parodyti, kad esame Vakarų, o ne Rytų pasaulio dalis. Konservatyvūs politikai sako, kad tokie siūlymai ne laiku ir ne vietoje, apie žmonių erzinimą kalba ir palaikantieji partnerystę.

Pranešimą žmogaus teisių tema Jungtinėse Tautose skaičiusi Lietuva sulaukė Belgijos, Švedijos, Argentinos ir Australijos klausimų dėl to, ar šalis ruošiasi ratifikuoti Stambulo konvenciją bei įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Lietuvos teigimu, Stambulo konvencijos klausimas tebėra Lietuvos politinės darbotvarkės dalis, o partnerystės klausimu ministrė pacitavo Konstitucinio Teismo nutarimą.

Aistros 2021-aisiais Lietuvoje virė ne tik dėl skiepų. Pirmieji mitingai prasidėjo visai dėl kitų valdžios sprendimų. Laisvės partijos noras įteisinti homoseksualų teises priėmus Partnerystės įstatymą vėl suskaldė visuomenę ir „pagimdė“ šeimų maršą, kuris sukvietė tūkstančius šalininkų protestuoti prieš lygias gėjų ir lesbiečių teises. Deja, patyčios ir grasinimai tęsiasi iki šiol. Kodėl? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų ir daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien kviečia ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuoja politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Antradienį prieš Seimo posėdį politikas, LGBT aktyvistas, Laisvės partijos steigėjas Tomas Vytautas Raskevičius nustebino pasirodęs su nauju įvaizdžiu. Vyras ryžosi pokyčiams ir po daugybės metų visiems įprastos išvaizdos, užsiaugino ūsus. Prieš kameras pasirodęs ir komentarus žurnalistams dalijęs vyras atrodė pasikeitęs.  Anksčiau vyras buvo užsiauginęs barzdą, tačiau su ūsais ji matyti neįprasta.

Ne paslaptis, kad režisierius, LGBT+ lyderis Romas Zabarauskas puoselėja jausmus savo širdies draugui Kornelijui Pelkiui. Savo orientacijos neslepiantis ir apie tai garsiai kalbantis režisierius dažnai ragina kitus nebijoti garsiai pasisakyti apie savo jausmus.  Šį kartą savo mintis R.Zabarauskas išreiškė feisbuke. Kartu jis pasidalijo ir nuotrauka, kurioje pozuoja su mylimuoju. „Gyvenimas dviejų vyrų poroje nėra savaime išskirtinis.

Europos Komisija buvo priversta staigiai atšaukti savo vos antradienį išleistas vidinės komunikacijos gaires, kai buvo apkaltinta „pavogusi Kalėdas“ ir „pradėjusi sveiko proto puolimą“, rašoma „Politico“. Trisdešimties puslapių gidas numatė, kaip reiktų ES valdininkų koridoriuose bendrauti lyčiai neutralia, LGBTQ+ draugiška kalba. Pačią neutralesnio bendravimo idėją dar spalio mėnesio pabaigoje pristatė Europos Komisijos komisare lygybės klausimais Helena Dalli.

Vengrijos parlamentas antradienį leido vyriausybei šaukti nacionalinį referendumą LGBT klausimais – tai naujausias šalies valdžios žingsnis, kuriuo, kritikų teigimu, siekiama apriboti mažumų teises. Valdančiosios partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjai patvirtino keturis referendumo klausimus, susijusius su lytinio švietimo programomis mokyklose ir informacijos apie lyties keitimą prieinamumu vaikams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su aukšta Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūne ir aptarė demokratijos iššūkius šiandieniniame pasaulyje. Viena pagrindinių pokalbio temų – migracijos krizė. JAV atstovė smerkė Minsko režimą ir Aliaksandro Lukašenkos elgesį su demokratijos judėjimais Baltarusijoje. JAV pareigūnė taip pat kreipėsi į Lietuvos LGBT bendruomenę ir ragino ją kovoti už savo teises.

Homoseksualų sūnų išauginusi Jolanta Vaitiekūnienė sako, kad Lietuvoje už LGBT žmonių ir jų šeimų kančias labiausiai yra atsakingi specialiai rinkėjų emocijas kurstantys politikai bei kunigai. Jos nuomone, visuomenė pati savaime neturėjo aiškios nuomonės apie partnerystės įteisinimą, tačiau sąmoningai kurstant ir skatinant susipriešinimą pasiektas toks homofobijos lygis, jog LGBT vaikus auginančios šeimos nebežino, ką daryti, kaip atremti purvą ir kaip sulaikyti vaikus nuo savižudybės.

Artimiausiu metu Seimą pasiekti turėtų pakoreguotas Partnerystės įstatymas. Projekto oponentai anksčiau jį kritikavo už tai, kad jame partnerystės apibrėžimas yra per arti santuokos sampratos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat peikė įstatymo rengėjus, kad šie gudravo Konstitucijos atžvilgiu. Tačiau nors Konstitucijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima lyties požiūriu yra neutrali.

Supermenas atskleidė, kad yra biseksualus. Arba tiksliau, supermeno sūnus Jonathanas Kentas, neseniai perėmęs savo tėvo pareigas „DC Comics“, buvo pavaizduotas besibučiuojantis su kitu vyrišku personažu. Nors visuomenė apie tai sužinojo visai neseniai, komiksų skaitytojai tai įtarė jau kelis mėnesius. Pastaruosiuose komikso „Superman: Son of Kal-El“ numeriuose atskleidžiamas stiprėjantis romanas tarp J. Kento ir žurnalisto Jay Nakamura.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriuo kviečia prezidentą Gitaną Nausėdą picos. Pasak Seimo nario, prieš tai kvietus G. Nausėdą susitikti, šis atsakė, kad į diskusijas įsitrauks, kai klausimą aptars Seimas.  „Prezidente, kviečiu Jus picos. Į mano kvietimą aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą prezidentas atsakė, kad į diskusijas įsitrauks, kai šį klausimą aptars Seimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą su valdančiaisiais aptartų tuomet, kai šis bus įregistruotas ir atsidurs Seime.  Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį pranešė raštu įteikęs prezidentui kvietimą aptarti atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą. Kol kas projektas nėra įregistruotas ir pristatytas Seimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su mama Rasa Račiene, kovojančia už savo vaiko ir kitų žmonių, priklausančių LGBTQ bendruomenei, teises. Susitikimo metu buvo aptarta, kaip turėtų veikti Partnerystės įstatymas, kad jį priimtų visuomenė. Prezidentas taip pat atskleidė turintis asmeniškų pažinčių su LGBTQ bendruomenės nariais.

Lietuvoje tos pačios lyties asmenys teisiškai niekaip negali įtvirtinti savo santykių, o kartu auginant vaikus nebiologiniai tėvai neturi jokių teisių. Tačiau šeimas kuriančios homoseksualios poros atvirai pasakoja, kokius kryžiaus kelius pereina trokšdamos įtvirtinti savo meilę ir susilaukti atžalų. Kai kurie kartu gyvenantys vyrai ar moterys, nesulaukdami, kol šalyje bus įteisinta partnerystė, tuokiasi užsienyje, o kai kurie randa būdų apeiti Lietuvos įstatymus.

Policija nusitaikė į galimybių pasų klastotojus ir tuos, kurie į prekybos centrus traukia su svetimu galimybių pasu. Pareigūnai suorganizavo reidą ir vien vakar sugavo beveik keturiasdešimt tokių pažeidėjų ir jiems jau grasina kalėjimu. Bausmių gali sulaukti ir tie, kas savo galimybių pasą atiduoda naudoti kitiems. Prie prezidentūros vidurdienį – minia LGBT rėmėjų.

Šeštadienį Daukanto aikštėje prie prezidentūros susirinko LGBT vaikų mamos ir jų rėmėjai. Palaikymo akcija skirta prezidentui Gitanui Nausėdai atvirą laišką parašiusiai Rasai Račienei, kuri šalies vadovo prašo įsiklausyti į LGBT bendruomenės rūpesčius ir nustoti skaldyti visuomenę. „Prezidentūros pažado ir pakvietimo man tikrai užteko, bet pasirodo kitiems žmonėms irgi parūpo. Aš tuo džiaugiuosi.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Trečiadienį LGBT vaiko mamai Rasai Račienei išplatinus viešą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, prezidentūra sureagavo ir pakvietė moterį pirmadienį susitikti prezidentūroje.  Apie tai moteris pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Moteris taip pat dar sykį pakvietė visus, kurie neabejingi LGBT visuomenės problemoms, rytoj 11 val. atvykti prie prezidentūros.  „Šiandien išsiunčiau LR Prezidentui atvirą laišką, kuris buvo išplatintas tikrai plačiai, todėl jo teksto nebekartosiu.

LGBT vaiko mama Rasa Račienė parašė viešą laišką prezidentui Gitanui Nausėdai. Moteris baiminasi, kad patyčios ir neapykanta nepalaužtų jos vaiko ir piktinasi, kad prezidento žadėta gerovės valstybė skirta visiems, bet tik ne LGBT asmenims. R. Račienė laiške pamini, kad kiekvieną dieną stovės Daukanto aikštėje tol, kol G. Nausėda atras savo darbotvarkėje laiko susitikimui su ja. Pateikiame visą R. Račienės laišką: „Šitom išsigimėlėm snukelius atitrankyčiau.

Išskirtinai Seimo nariams išplatinę ataskaitą apie vienalyčių šeimų padėtį Lietuvoje – šiandien žmogaus teisių gynėjai daugiau nei 50-ies puslapių dokumentą pristatė ir plačiajai visuomenei. Apklausė 10 Lietuvoje gyvenančių gėjų ir lesbiečių porų, kurios skundžiasi sunkiu gyvenimu be partnerystės įstatymo ir ragina jį priimti.

Kalbėdamos apie savo gyvenimą Lietuvoje, tos pačios lyties asmenų šeimos sunkiai renka žodžius. Su moterimi šeimą sukūrusi Jugnė su ašaromis akyse sako, kad Lietuvoje jaučiasi lyg antrarūšis žmogus. Lietuvoje pirmą kartą atliktas tyrimas, kaip gyvena tos pačios lyties šeimos. Ištyrus 10 ilgamečių LGBT asmenų porų, paaiškėjo, kad jos Lietuvoje patiria įvairių nelygybės apraiškų, varijuojančių nuo smulkių sunkumų iki didelių teisinių problemų.