leonidas kučma

Ukrainos vyriausybė pakeitė anksčiau priimtą sprendimą ir pareiškė, kad nauju naftotiekiu į Europą netransportuos rusiškos naftos. Ukrainos ministrų tarybos pranešime sakoma, kad Odesos-Brodų vamzdynas, kuris jungia Juodosios jūros tanklaivių terminalą su Europos naftotiekių sistema, kaip ir planuota, į Vakarų rinkas transportuos Kaspijos jūros naftą. Rusijos naftos milžinės, įskaitant "LUKoil" ir TNK, siūlė naftotiekiu į Europą tiekti rusišką naftą.

Antradienį Ukrainos parlamentas išbraukė iš Konstitucijos pataisų įstatymo projekto straipsnį, pagal kurį prezidentą rinktų parlamentas, o ne šalies piliečiai per visuotinius rinkimus, kaip dabar. Toks sprendimas priimtas neeilinėje parlamento sesijoje, sušauktoje 150 deputatų iniciatyva. Idėjai panaikinti visuotinius rinkimus nepritarė opozicija, taip pat prezidentas Leonidas Kučma.

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma griežtai pareiškė neketinąs dar kartą balotiruotis į valstybės vadovo postą. "Aš jau ne kartą esu atsakęs į šį klausimą, kad nebedalyvausiu rinkimuose", - pasakė L. Kučma sekmadienio vakare Ukrainos televizijos kanalo "1 plius 1" laidoje "Epicentras". Valstybės vadovas pažymėjo, kad Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris jam leidžia balotiruotis kituose prezidento rinkimuose, įvyksiančiuose 2004 metų rudenį.

Rusijos naujienų agentūra “Regnum” (www.regnum.ru) publikavo Viktoro Olžyčiaus prezidentinio skandalo Lietuvoje analizę. Manome, kad jo platesnis žvilgsnis į Rolando Pakso bėdas ir kitų pokomunistinių šalių patyrimo priminimas bus įdomus ir lietuviams. Maloniai sutikus “Regnum” (www.regnum.

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ketvirtadienį sakė, jog Maskvai ir Kijevui "beveik pavyko" užkirsi kelią konfliktui dėl to, kam priklauso Tuzlos sala Kerčės sąsiauryje tarp Juodosios ir Azovo jūrų. Tačiau valstybės vadovas pabrėžė, kad, jo nuomone, esant tokiai situacijai, Rusija neparodė reikiamos pagarbos Ukrainai. "Aš priverstas pripažinti, jog nematau deramos pagarbos Ukrainai ir 48 mln. jos gyventojų, nes valstybių tarpusavio santykiuose tokie dalykai nepriimtini.

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma atvyko į Tuzlos salą Kerčės sąsiauryje spręsti teritorinio ginčo su Rusija. Ukrainos prezidento sraigtasparnis ketvirtadienio (10.23) rytą nutūpė Kerčės sąsiauryje esančios Tuzlos salos pietrytiniame pakraštyje, pranešė iš įvykio vietos agentūros "Reuters" korespondentas.

Iš Tuzlos salos Kerčės sąsiauryje gaunama pranešimų, kad Rusijos pusėje statoma užtvanka, dėl kurios pastarosiomis dienomis komplikavosi Maskvos ir Kijevo santykiai, beveik pasiekė Ukrainos sieną. Trečiadienį žiniasklaida, remdamasi "informuotu šaltiniu Tuzlos saloje", pranešė, kad "Rusijos užtvanka pasiekė Ukrainos sieną". "Ant užtvankos krašto pastatytas laikinas statinys", - sakė neįvardytas šaltinis.

Ketvirtadienį pasaulio politiniai ir religiniai lyderiai 25-ųjų Jono Pauliaus II pontifikato metinių proga siuntė linkėjimus, panegirikas, aukojo mišias ir meldėsi už pasiligojusio popiežiaus sveikatą.

Ukrainos konstitucinis teismas pradėjo preliminariai nagrinėti klausimą, ar gali dabartinis šalies vadovas Leonidas Kučma 2004 metais trečiąjį kartą balotiruotis į prezidento postą. Kaip agentūrai "Reuters" sakė teismo atstovas, nagrinėjimas gali trukti šešis mėnesius. "Mes gavome paklausimą ir dabar prasidėjo jo parengtinis nagrinėjimas", - sakė teismo sekretorius spaudai Volodymyras Šliapošnikovas.

Dar vienas Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) aukšto lygio susitikimas vyks iškilus rimtai tarpusavio santykių krizei, kurią didina Ukrainos užsienio politikos gairių nekonkretumas ir neseniai Kijevo pasirašytas susitarimas kurti ekonomikos sąjungą su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu, sako Ukrainos politologai ir užsienio diplomatai.

Įvairios žemaičių kultūros organizacijos atsiribojo nuo vadinamojo "Žemaitijos visuomenės parlamento", pažymėdamos, kad šios nevyriausybinės organizacijos veikla pažeidžia šalies įstatymus bei menkina Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Didžiausia Europoje už demokratiją kovojanti organizacija antradienį (07.15) pareiškė nepasitenkinimą Ukrainoje išleistu nauju įstatymu, leidžiančiu įkalinti žurnalistus, įtariamus atskleidus valstybines paslaptis, bei pareiškė, kad šis įstatymas "kelia nerimą". Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas Europos žiniasklaidos reikalams Freimutas Duve’as (Freimutas Diuvas) sakė, kad mėnesio pradžioje Ukrainos parlamento išleistas įstatymas taip pat neleis žurnalistams nuslėpti sa...

Šeštadienį į Vilnių renkasi pirmieji svečiai, dalyvausiantys vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjime. Tai Liuksemburgo didysis hercogas Henris I ir didžioji hercogienė Maria Teresa Mestre, Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, taip pat specialusis Rusijos prezidento įgaliotinis centrinėje federalinėje apygardoje Georgijus Poltavčenka.

Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai atsisakius dalyvauti savaitgalį Vilniuje rengiamame vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjime, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas nevyks į kitą savaitę vyksiantį Latvijos parlamento atkūrimo dešimtmečio minėjimą. Trečiadienį Seimo valdyba vietoj A. Paulausko į Latviją dalyvauti Seimo atkūrimo dešimtmečio renginiuose komandiravo Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Česlovą Juršėną.

Savaitgalį Vilniuje vyksiančio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių paminėjimo metu numatyta ir tuzinas renginių, skirtų renginio svečiams - trijų valstybių prezidentams, dviejų šalių karališkųjų šeimų atstovams ir dviem Rusijos regioniniams vadovams. Tarp liepos 6-ąją, sekmadienį, vyksiančių karūnavimo jubiliejui paminėti skirtų renginių - paminklo karaliui Mindaugui atidengimo ceremonija prie Neries, Dainų šventė Vingio parke.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga greičiausiai neatvyks į Vilniuje rengiamą vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ųjų karūnavimo metinių minėjimą liepos 6-ąją. Latvijos prezidento atstovė spaudai Aiva Rozenberga BNS sakė, kad pirmąjį liepos savaitgalį V. Vykė-Freiberga turėtų dalyvauti Latvijos dainų šventės baigiamuosiuose renginiuose.

Prezidentūra gavo Liuksemburgo ir Švedijos monarchų, taip pat penkių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prezidentų patvirtinimus, kad jie liepos 6-ąją atvyks į Vilnių švęsti vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metų jubiliejaus. Šventiniuose renginiuose Lietuvos valstybės dienos proga dalyvaus Liuksemburgo didysis hercogas Jeanas (Žanas) su žmona Josephine-Charlotte (Žozefina Šarlote) ir Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas Gustavas) su žmona Silvia.

Kiti prezidento rinkimai Ukrainoje turi įvykti paskutinę 2004 metų spalio savaitę, pareiškė prezidentas Leonidas Kučma, antradienį Kijeve susitikęs su deputatų susivienijimų lyderiais politinei reformai aptarti. Kaip pranešė prezidento atstovė spaudai Aliona Gromnickaja, L.Kučma atkreipė dėmesį į būtinybę nustatyti konstitucinės reformos terminus. "Manau, jei to nepadarysime iki 2004 metų rinkimų, turėsime nedaug vilčių vėliau pradėti šią reformą po prezidento rinkimų", - sakė šalies vadovas.

NATO ir Ukraina arti galimybės įveikti įtampą, kilusią, kai Šiaurės Atlanto aljansas apkaltino Kijevą tiekiant ginklus Irakui, pranešė antradienį Aljanso atstovai. Pernai rugsėjį Vašingtonas apkaltino Kijevą pardavus Bagdadui kelias ankstyvojo radiolokacinio įspėjimo sistemas "Kolčiuga", darydamas prielaidas, kad šį sandorį sankcionavo Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.

Sekmadienį baigėsi Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus iškilmės, kurių metu čia suvažiavo 44 šalių vadovai, tarp jų - ir Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Tiesa, į prezidento palydą įtrauktas Rusijoje ypač garsus aktorius Donatas Banionis sulaukė daugiau dėmesio nei R.Paksas. Į Sankt Peterburgo jubiliejaus iškilmes nuvykęs R.Paksas šeštadienį dalyvavo Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime, į kurį Lietuva kartu su kitomis būsimosiomis ES narėmis pakviesta pirmą kartą.

Dabartinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma neketina balotiruotis į šalies prezidento postą trečiai kadencijai. Tai pirmadienį (03.03) per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos parlamento pirmininkas Vladimiras Litvinas.

Didžiosios buvusios Sovietų Sąjungos valstybių dalies lyderiai palaiko pasiūlymą sukurti laisvosios prekybos zoną, kuri būtų panaši į Europos Sąjungą ar Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos asociaciją (NAFTA). Kaip skelbia naujienų agentūra "Interfax", susitarimas dėl laisvosios prekybos zonos formavimo bus pasirašytas rugsėjį Ukrainos Juodosios jūros Jaltos kurorte įvyksiančiame oficialiame viršūnių susitikime.