lenkų kalba

Balandį vykusio lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo surinktų taškų vidurkis siekia beveik 33 balus iš 40 galimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai tokius rezultatus vertina teigiamai. Pasak ministerijos, patikrinime dalyvavo beveik 800 lenkų mokomąja kalba besimokančių gimnazijos III klasės mokinių. Rezultatai rodo, jog maksimalų taškų surinko 7,1 proc. mokinių. Nuo 35 iki 40 taškų surinko 390 mokinių.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, mokymą Lietuvos mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Aš tikrai už tai, kad lenkų kalbos, kaip užsienio kalbos, būtų mokyklose kuo daugiau“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė ji. „Manau, kad čia labai geras pasirinkimas. Aš beveliju, kad antras pasirinkimas užsienio kalbos šalia anglų kalbos, kuri yra įprasta, būtų lenkų, o ne rusų“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.

Konstitucinį Teismą (KT) pasiekė antra byla dėl lenkų asmenvardžių rašymo originalo kalba atitikimą Konstitucijai.  Pirmąjį prašymą, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai, pateikė Seimo narių grupė. Jį KT teismas priėmė nagrinėti lapkritį.

Lenkijos parlamentarai neįsigilino į Lietuvos lenkų švietimo padėtį, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, komentuodamas Lenkijos Seimo rezoliuciją dėl švietimo lenkų kalba Lietuvoje. „Greičiausiai į tą klausimą nė kiek neįsigilinta, nes konkrečių jokių dalykų nepateikta, kas konkrečiai yra blogai“, - BNS penktadienį sakė G.Kirkilas, jis taip pat vadovauja Seimo delegacijai Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje.

Valdant konservatorių ir liberalų koalicijai Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje inicijavo bylinėjimąsi su Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėmis dėl dvikalbių gatvių pavadinimų užrašų. Deja, anuomet pradėtą kovą šiandien tęsia dabartinės Vyriausybės atstovas Audrius Skaistys, į šias pareigas skirtas tuo metu, kai Vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius.

Lietuvoje veikiančio Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos nariai kreipiasi į Lietuvos vadovus, kviesdami įstatymu įtvirtinti Lietuvos piliečiams lenkams teisę rašyti savo pavardes naudojant lenkiškas raides.

Trečiadienį paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius kartu su būriu naujųjų ministrų apsilankė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje, kur aptarė naujosios Vyriausybės programą. Daug dėmesio susitikimo metu sulaukė vietovardžių ir asmenvardžių rašymo lenkų kalba problema. Vienas iš klausimų, sulaukusių didžiausio dėmesio paskirtojo premjero ir jo ministrų kabineto susitikimo metu su TS-LKD frakcija, buvo vietovardžių ir asmenvardžių rašymas lenkų kalba.

Dalis politikų Seime tikisi, kad priėmus naują įstatymą jau kitąmet pavyks efektyviau kovoti su valstybinės kalbos nepaisymu lenkų tankiai apgyvendintuose Vilnijos rajonuose. Svarstys naują projektą Dar šią savaitę Seimas turėtų svarstyti naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą, kuris, be kita ko, draus viešuosius užrašus ne lietuvių kalba.

Šiomis dienomis lenkų spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose skelbiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, esą santykiuose su Lietuva „naujo atsivėrimo“ galima tikėtis tik po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. O kai kurie Lenkijos diplomatai, spaudos teigimu, net užsimena apie svarstymus perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją. Kas nutiko, kad artimų kaimynų santykiai per kelerius pastaruosius metus tapo įtempti? – Balsas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka šiandien kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kad ši kuo skubiau išnagrinėtų, ar viešai skelbiami Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimai naujai į darbą priimamiems buhalteriams mokėti lenkų kalbą yra pagrįsti, taip pat – ar šie reikalavimai neprasilenkia su lygiateisiškumo principu.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Olandijoje gyvenantis lenkas, tinklalapyje „Youtube.com“ pasivadinęs Polvenger, sukūrė 15 minučių vaizdo įrašą apie Lietuvą. Filmas akivaizdžiai buvo įkvėptas vis labiau aštrėjančio lenkų mažumų konflikto su Lietuvos valdžia. Jame neva bandoma atskleisti tikrąjį Lietuvos, besivadinančios modernia, tolerantiška ir demokratiška šalimi, veidą. Anot kūrėjo, Lietuva nėra monoetninė šalis, nes tautinės mažumos sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“.Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Šuo sukėlė sąmyšį gyvūnų globos namuose, kai nereagavo į pagrindines komandas. Vėliau paaiškėjo, jog jis gali suprasti tik lenkiškai. Gyvūnų globos namų Oldhame (Anglija) darbuotojai iš pradžių manė, kad kolis Centas yra kurčias. Bet pažiūrėję į jo istoriją, sužinojo, kad Centą augino lenkų šeima. „Iš to mes padarėme išvadą, kad jis nesupranta anglų kalbos, todėl nesupranta ir pagrindinių mūsų komandų“, – BBC pasakojo Karen Heath iš gyvūnų globos namų.

Ponas E. Statkevičius yra įsikalęs sau į galvą fikciją, kad Lietuvos lenkų kalba nėra lenkų kalba, bet kad tai savarankiška ir visokios pagarbos verta kalba, kurią jis pavadino „vyčių“ kalba. Tokią idėją jis platina jau ne vieną dešimtmetį. Dabar tam reikalui ėmė naudoti internetą ir elektroninį paštą. Žodžiu, elektroninę erdvę užtvindė tokia propaganda. Apie E. Statkevičiaus „teoriją“ prieš keliolika metų teko rašyti „Dienovidyje“ (1996, Nr.